Žmogus sveikos širdies nejaučia

Aritmijų kilmė

Dalį aritmijų sukelia vegetacinės nervų sistemos funkcijos pakitimas. Ši sistema, išskirdama biologiškai veiklias medžiagas (adrenaliną, acetilcholiną ir kitas), reguliuoja širdies darbą.
Įgimtos aritmijos - kai funkcionuoja įgimti papildomi širdies laidumo takai. Jais plinta elektrinis širdies sujaudinimas, sukeliantis tachikardijos (pernelyg dažno širdies plakimo) priepuolius. Aritmijos gali būti įgimtų širdies ydų palydovės (pvz., prieširdžių pertvaros defekto ir pan.).
Kita aritmijų atsiradimo priežastis yra ūminis širdies raumens uždegimas - miokarditas (kai į organizmą patenka infekcija, pavyzdžiui, sergant gripu) arba alergija (iškreipta organizmo reakcija į vaistus ar cheminius produktus, esančius aplinkoje).
Didelę dalį aritmijų sukelia išeminė širdies liga (dalinis ar visiškas širdį maitinančių kraujagyslių, t.y. koronarų, užakimas dėl aterosklerozinių plokštelių atsiradimo).
Aritmijas gali sukelti širdies raumens hipertrofijos. Ji padidėja padidėjus kraujo spaudimui, dėl didelių fizinių krūvių ar genetinių defektų.
Kai kurių aritmijų kilmės nustatyti kol kas neįmanoma (vadinamosios idiopatinės širdies raumens ligos, skilvelio struktūros defektas - displazija).
Aritmijos gali kilti dėl genetinių ar kokių nors išorinių faktorių (maisto užterštumo konservantais, pesticidais ar aplinkos oro taršos).
 

Kaip suprasti, kad širdis nesveika?

Sveikas žmogus dirbančios širdies neturi jausti. Jaučiamas tik dažnas, retas arba neritmiškas plakimas. Jei tai pradeda kartotis dažnai (širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygūs plakimai, “iškritimai”) - reikia manyti, kad tai jau ligos - aritmijos - simptomai.
 

Matuokime pulsą

Širdis per minutę plaka vidutiniškai 70 kartų. Patikrinti, ar jos ritmas geras, galime matuodami pulsą ramybės būsenoje. Tereikia prieinamose vietose (ties riešu, kaklo arterija ar kitur) paskaičiuoti tvinksnius per minutę. Pabandykime patys nusistatyti preliminarią diagnozę:
• Ekstrasistolės (priešlaikiniai širdies susitraukimai arba permušimai).
• Tachikardija (padidėjęs dažnis, kai širdis plaka daugiau kaip 90 kartų per minutę).
• Bradikardija (kai ji plaka mažiau kaip 60 kartų per minutę).
• Įvairios širdies blokados - prieširdžių, prieširdžių skilvelių jungties ar pačiuose skilveliuose.
Sinusinės, prieširdžių (viršskilvelinės) aritmijos yra mažiau pavojingos. Pačios pavojingiausios yra širdies skilvelių aritmijos. Dėl tokios aritmijos žmogus gali staiga mirti, nes, atsiradus skilvelių virpėjimui ar tachikardijai, nutrūksta kraujotaka. Pats ligonis negali pajusti, kur yra aritmijos židinys, tai gali parodyti tik tyrimai, pvz., paprasta elektrokardiograma.

Jei medikai nustato aritmiją, reikia išsiaiškinti jos kilmę ir nuspręsti, gydyti ją ar ne. Jei tai gerybinė aritmija dėl vegetacinės disfunkcijos (tokią aritmiją junta apie 70 proc. žmonių), galime būti ramūs - vaistų nuo aritmijos nereikia. Tačiau jei aritmija kyla dėl išeminės širdies ligos, ypač esant sustorėjusiam ir blogiau funkcionuojančiam širdies raumeniui - ji pavojingesnė. Jei aritmijos atsiranda dėl širdies raumens patologijos (miopatijų, miokarditų) ar išeminės širdies ligos, negydant būklė gali progresuoti iki visiško širdies veiklos nepakankamumo. Tuomet vaistai jau nebepadės ir vienintelis išsigelbėjimas gali būti širdies persodinimas.
 

Kaip nustatyti aritmiją

Širdies ritmo sutrikimus diagnozuoti padeda:
• Elektrokardiogramos užrašymas. Ilgalaikis (24 val.) elektrokardiogramos rašymas specialiu Holterio aparatu (pridedamu prie širdies srities). Po to kompiuteriu nustatoma, kiek ir kokių aritmijų ar širdies blokadų buvo stebimuoju laikotarpiu.
• Kraujo tyrimas (ar yra imuninių arba genetinių pokyčių), norint nustatyti širdies įgimtas ar uždegimines ligas).
• Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas (labai svarbu nustatant aterosklerozę).
• Cukraus tyrimas (ar nėra cukrinio diabeto).
• Elektrolitų (kalio, natrio, magnio) ir metabolitų (medžiagų apykaitos produktų) koncentracijos kraujo serume tyrimas.
• Širdies rentgenologinis tyrimas.
• Širdies ištyrimas ultragarsu (nustato anatominius širdies pokyčius bei funkcinį pajėgumą).
• Kai kuriais sudėtingesniais atvejais naudojamos invazinės (kruvinos) diagnostinės procedūros (kai į širdį pro stambias kraujagysles kišami laidai ir elektrinė širdies veikla užrašoma pačioje širdyje, arba kai rentgenu kontrastuojamos širdies kraujagyslės ir nustatoma jų būklė). Šios procedūros atliekamos Kauno, Vilniaus universitetinėse ligoninėse bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje.
 

Gydymas

Gydoma sukėlusi priežastis. Jei aritmijas sukelia išeminė širdies liga, reikia gydyti ją, jei problemos kyla dėl padidėjusio kraujospūdžio - reikia jį kontroliuoti. Jei aritmijos kyla dėl nervų sistemos disfunkcijos - reikia sureguliuoti vegetacinę nervų sistemą (vaistais, taip pat keičiant gyvenimo būdą, naudojant psichoterapiją, klimato terapiją, kurorto terapiją).
Yra ir vaistų, kurie neleidžia kilti aritmijoms. Jais gydoma apie trečdalis visų aritmijų. 10-15 proc. aritmijų gydomos invaziniu būdu (įkišus kateterius pro stambiąsias kraujagysles) ir lazeriu, kitais šiuolaikiniais metodais. Tokių procedūrų metu sunaikinami papildomi laidumo takai ar aritmogeniniai židiniai. Po jų dalis ligonių visiškai pasveiksta. Sunkių aritmijų atvejais šiandien jau vis rečiau daromos operacijos atveriant krūtinės ląstą. Širdį stiprina ir jos veiklos sutrikimus šalina magnio, kalio preparatai, specialūs medžiagų apykaitą gerinantys vaistai, pavyzdžiui, mildronatas, riboksinas
 

Magnio terapijos poveikis

Kaip ir beta ar kalcio kanalų blokatoriai, magnis taip pat yra veiksmingas širdies veiklos reguliatorius: jis blokuoja kalcio kanalus, stabilizuoja ląstelės membraną ir saugo nuo “streso hormonų” (adrenalino, noradrenalino, acetilcholino ir kt.) poveikio.
Holzgartnerio (Miunchenas) mokslinis tyrimas su 1160 ligonių, sergančių aritmijomis, labai akivaizdžiai parodė magnio terapijos efektyvumą skiriant kasdien po 12-24 mmol (300-600 mg) magnio citrato (“Magnesium Diasporal”®/“Protina”). Po 6-10 savaičių gydymo magniu širdies ritmas sulėtėjo 29 proc. Reikia pažymėti, kad magnis veikia tik padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Beveik trečdaliui pacientų mažiau reikėjo kitų vaistų nuo širdies ligų. Gydymo magniu rezultatai buvo įvertinti kaip “labai geri” 39 proc. atvejų ir “geri” 43 proc. atvejų. Taip pat nebuvo jokios neigiamos sąveikos su kitais vaistais nuo širdies ligų.
 

Profilaktika

Svarbiausia - sveikas gyvenimo būdas. Tačiau žmogaus gyvenimas priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo socialinės, psichologinės, ekonominės, ekologinės, darbinės aplinkos. Ką gali padaryti pats žmogus, vengdamas širdies ligų? Laikytis darbo ir poilsio režimo, tausoti nervų sistemą, tinkamai maitintis, nenutukti. Būtinas fizinis aktyvumas - širdies veiklos stimuliatorius.