Jei patyrėte galvos smegenų traumą

Ko gero, vos ne kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime patyręs galvos traumą. Ypač dažnai jas patiria judrūs, gyvybingi vaikai, dviratininkai ir, aišku, sportuojantieji. Bet ne dėl kiekvienos galvos traumos žmogus kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, kai kuriais atvejais iš pradžių atrodanti menka trauma vėliau gali sukelti sunkų sveikatos sutrikimą ir turėti labai sunkias pasekmes. Tad į ką atkreipti dėmesį, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip gydytis, jei patyrėte galvos traumą?
 

Smegenų sukrėtimas


Traumos metu dėl staigaus, stipraus smūgio į galvą mūsų smegenys gali būti pažeidžiamos tiesiogiai, taip pat dėl atatrankos į kaukolės kaulus ar kitas viduje esančias dalis. Lengvos galvos smegenų traumos (angl. mild brain injury) terminas Lietuvoje nevartojamas ir tokia būsena vadinama galvos smegenų sukrėtimu (komocija).
Tyrimų duomenimis, galvos smegenų sukrėtimas sudaro iki 80 proc. visų galvos smegenų traumų ir kasmet jį patiria 100–300 iš 100 000 gyventojų.
Taip pat reiktų įsidėmėti, kad galvos trauma ir galvos smegenų trauma yra ne tas pats.
 

Kaip elgtis patyrus galvos smegenų traumą


Kiekvieną galvos smegenų traumą patyrusį asmenį turėtų apžiūrėti gydytojas (tai būtina, jei nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę). Reikia įsidėmėti, kad atminties praradimo trukmė po patirtos traumos rodo traumos sunkumą. Taip pat reikia žinoti, kad galvos srityje esančioms žaizdoms būdingas gana smarkus kraujavimas. Simptomai, kurie paprastai pasireiškia patyrusiems galvos smegenų traumą, nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Simptomai po galvos smegenų traumos
* Galvos skausmas
* Regėjimo sutrikimas
* Svaigimas
* Sutrikusi pusiausvyra
* Sutrikusi orientacija, sumišimas
* Atminties sutrikimas
* Ūžimas galvoje
* Dėmesio koncentracijos sutrikimai
* Pykinimas, vėmimas
Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs patirtus sužalojimus, nuspręs, ar reikia daryti tyrimus ir kokius (rentgenologinis tyrimas parodys, ar yra kaukolės lūžių). Gali būti paskirta atlikti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Nors smegenų sukrėtimo atveju šie tyrimai nėra būtini.
 

Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:


· Kietas/„įsitempęs“ sprandas
· Sunku eiti, kalbėti ar judinti rankas
· Stiprūs/stiprėjantys galvos skausmai
· Pasireiškia pakartotinis vėmimas
· Sumišimas (konfūzija) sunkėja
· Atsirado traukulių
· Padidėjęs mieguistumas


 

Gydymas


Dauguma ligonių, patyrusių galvos smegenų sukrėtimą, visiškai pasveiksta per 2–3 savaites. Gydytojai dažnai rekomenduoja pacientui keletą dienų praleisti lovoje. Tokiam ligoniui siūloma vengti didesnių fizinių krūvių, tačiau normalus kasdienis aktyvumas nėra ribojimas.
Galvos skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų įprastinėmis dozėmis. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 3 savaites, gali būti rekomenduojami kiti vaistai, o dėl jų paskyrimo verta apsilankyti pas gydytoją.
Dalis ligonių po galvos smegenų traumos skundžiasi nemiga, šviesos ir garsų netoleravimu. Siūloma vengti veiksnių, provokuojančių blogą savijautą. Miegui sureguliuoti kartais reikia miegą gerinančių vaistų.
 

Pokomocinis (potrauminis) sindromas


Praėjus 3 mėn. po galvos smegenų sukrėtimo 75 proc. ligonių niekuo nesiskundžia. Tačiau apie 5–15 proc. ligonių, net ir praėjus 12 mėn., nurodo įvairius simptomus, susijusius su buvusia trauma (2 lentelė). Dėl tokių vėlyvųjų potrauminių simptomų gali tekti kreiptis pagalbos į psichiatrą, jis paskirs gydymą vaistais.
2 lentelė. Potrauminio sindromo simptomai
* Pablogėjusi atmintis
* Dėmesio koncentracijos sutrikimai
* Įvairūs regos sutrikimai
* Emocijų sutrikimai, dirglumas
* Miego sutrikimai
* Asmenybės pokyčiai
* Nuovargis
Potrauminis sindromas dažniausiai trunka ilgai, tokių ligonių gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo vyraujančių negalavimų. Ligoniams gali būti rekomenduojama galvos smegenų veiklą, jų mitybą gerinantys preparatai, nootropai, neuroprotektoriai (apsaugantys nervines ląsteles), papildai, vitaminai. Galima pasirinkti vinpocetiną, nes šis vaistas pagerina galvos smegenų audinio medžiagų apykaitos procesus, dėl ko smegenys geriau aprūpinamos deguonimi bei kitomis jai reikalingomis medžiagomis; jis taip pat gerina kraujotaką. Svarbu tai, kad vinpocetinas teigiamai veikia pažeistas galvos smegenų vietas, pagerindamas medžiagų apykaitą, padidindamas deguonies patekimą į jas.
 

Kas lemia vinpocetino veiksmingumą


Atsakymą galima rasti gamtoje – preparatas vinpocetinas yra išgaunamas iš augalo žiemės sėklų ekstrakto (lot. Vinca minor) ir sukurtas nedaug pakeičiant augalo molekulę.
Žiemės sėklų sudėtyje yra daugybė veikliųjų medžiagų, kurios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą, todėl pagreitėja smegenų ląstelėse vykstantys energiniai, nervinio impulso plitimo procesai.
Vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl jo galima vartoti neatsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį – ir kai jis padidėjęs, ir kai sumažėjęs.
Labai svarbu tai, kad preparatas nesukelia pripratimo. Pastebėta, kad net kelerius metus be pertraukos vartojant vinpocetino, jo poveikis nesusilpnėja ir nepageidaujamų poveikių nedaugėja. Tai patvirtina, kad vaistas yra saugus.
Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, kurie dažnai serga keliomis ligomis, kurias tenka gydyti skirtingais vaistais.
Vinpocetino paskiria gydytojas, bet paprastai jo vartojama po 1–2 tabletes (5–10 mg) tris kartus per parą, iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p. Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutraukiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo.
Gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti.
Vaistas pasaulyje žinomas ir vartojamas jau daugiau kaip 40 metų ir yra vienas iš labiausiai ištirtų vaistų. Beje, jo rekomenduojama vartoti ir daugeliu kitų atvejų, kai norima pagerinti galvos smegenų kraujotaką (pvz., po insulto, sergant išemine galvos smegenų liga ir pan.), pagerinti pažintines funkcijas ar atitolinti galimą jų pablogėjimą. Tinka ir sveikiems, daug dirbantiems, ypač protinį darbą, kai reikia didelio susikaupimo, dėmesio koncentracijos ir pan., asmenims.
 

Emocinių sutrikimų gydymas


Jis priklauso nuo vyraujančios patologijos. Tokiems ligoniams gali būti skiriamas gydymas vaistais, psichoterapija. Esant depresijai rekomenduoji antidepresantai. Benzodiazepinai taip pat gali būti rekomenduojami, tačiau jų vartojimą riboja didelė pripratimo rizika. Nustačius miego sutrikimus, patariama laikytis miego higienos, vartoti migdomųjų. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir antipischozinių vaistų.
 

Kada sportuoti


Galvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuojantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada galima po traumos vėl sportuoti. Nors rekomendacijų yra daug ir jos skiriasi, tačiau visi ekspertai šioje srityje sutaria, kad žmogus gali pradėti sportuoti tik tada, kai nesiskundžia jokiais negalavimais.
 

Apsisaugokime nuo galvos traumų


Lengva galvos smegenų trauma (galvos smegenų sukrėtimas) sudaro iki 80 proc. visų galvos smegenų traumų ir apskritai jos prognozė yra gera. Didesnį pavojų kelia kartotinės, kad ir nesunkios, traumos. Sunkiai gydomas potrauminis sindromas, dėl kurio nukenčia ne tik sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Tačiau niekad nežinai, kokia trauma gali ištikti, tad, esant rizikai, visada reikia apsisaugoti – pvz., dviratininkai, riedučių mėgėjai tegul sportuoja su šalmais; jei slidinėjate ar čiuožiate, jūsų galvą padės apsaugoti kepurė ir pan.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai