Pūslytės, bet ne herpesas

Kaip atrodo herpeso sukeliamos pūslytės, žinome ir esame savo kailiu patyrę beveik visi. Bet ne visada išoriškai vienodai atrodančios pūslytės garantuoja teisingą diagnozę. Vieną puikiausių pavyzdžių pateiksiu tiesiog dabar. Taigi skaitykite apie ligą, moksliškai vadinamą herpetiforminiu dermatitu, arba tiesiog Diuringo (Duhring) liga.
 

Kokia tai liga?


Herpetiforminis dermatitas – lėtinė autoimuninė liga, kuria gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės: ir kūdikiai, ir žilagalviai senoliai, nors dažniausiai suserga 20–40 metų amžiaus asmenys. Rinkdamasi aukas liga beveik neatsižvelgia į lytį, kiek dažniau serga vyrai. Diuringo liga susijusi su imunine sistema, padidėjusiu jautrumu gliutenui (jo yra grūdiniuose produktuose). Kartais ši liga dar vadinama odos celiakija. Trečdalis ligonių viduriuoja, skundžiasi vidurių pūtimu.
 

Kuo liga panaši į herpesą?


Ligai būdingi paūmėjimai, kurių metu niežtinčiomis ar perštinčiomis pūslytėmis išberia odą (bet kurią jos vietą, išskyrus delnus ir padus). Vis dėlto dažniausiai bėrimai atsiranda žastų, sėdmenų, nugaros ir veido srityse. Liga gali pažeisti ir gleivines, tačiau burnos gleivinė pažeidžiama itin retai. Pūslytės dažnai išsidėsto grupelėmis, kartais – simetriškai. Pakrapščius, pūslytės pratrūksta ir užsideda šašelis, jam nusilupus, lieka tamsesnės odos plotelis. Sergantieji jaučia bendrą silpnumą, gali pakilti temperatūra.
 

Kas labiausiai vargina sergant šia liga?


Niežulys kartais būna toks stiprus, kad gali maskuoti net pirminius bėrimo elementus, kartu pasunkindamas greitesnę diagnozę. Be to, dėl bendros imuninės sistemos būklės bei dėl to, kad kasantis suardomas apsauginis odos barjeras, odą gali pažeisti antrinė bakterinė infekcija, trūkusių pūslyčių vietoje gali pradėti pūliuoti.
 

Kaip liga diagnozuojama?


Sergant šia liga kraujyje būna padidėjęs eozinofilų kiekis. Ligoniai neretai būna jautrūs jodui bei bromui. Tačiau tiksliausiai liga diagnozuojama atlikus odos biopsiją. Audinys tiriamas imunofluorescencinėje šviesoje. Diagnozė patvirtinama, jei tam tikrame odos sluoksnyje randama imunoglobulino A (IgA) „sankaupų“.


 

Su kokiomis kitomis ligomis susijusi Diuringo liga?


Sergantys Diuringo liga žmonės dažniau serga celiakija (šių ligų kilmė praktiškai identiška), 1 tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, skydliaukės ligomis, ne Hodžkino limfoma ir kai kuriomis kitomis ligomis. Kita vertus, jei sergate herpetiforminiu dermatitu, tikrai nereiškia, kad sirgsite ir čia išvardintomis ligomis.
 

Kaip gydomas herpetiforminis dermatitas?


Dažniausiai skiriama sulfopiridinų arba diaminodifenilsulfono (dapsono). Greitas būklės pagerėjimas paskyrus dapsono, kai nėra galimybės atlikti odos biopsiją, laikomas vienu iš diagnozę patvirtinančių veiksnių.
Kai kuriais atvejais ligai gydyti gali būti skiriama ciklosporino, azatioprino ar prednizolono, tačiau nurodoma, kad šie vaistai gydant Diuringo ligą yra mažiau veiksmingi.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali pasunkinti ligos eigą, kita vertus, nurodoma, kad ibuprofenas sergantiesiems Diuringo liga yra saugus.
 

Kaip galima sau padėti?


Svarbiausia – atsakingai vartoti jums paskirtus vaistus. Vartoti mažiau druskos ir vengti augalinės kilmės baltymo gliuteno (jo yra grūdiniuose produktuose: kviečiuose, miežiuose, sorose ir kt.) bei vengti jodo turinčių produktų, t.y. jūros gerybių, jūros kopūstų ir pan. Laikantis šios dietos, net 80 procentų atvejų būklė smarkiai pagerėja. Nemažai daliai pacientų ilgainiui nebereikia vartoti geriamųjų vaistų ligai slopinti, pakanka vien tik atsakingai laikytis mitybos principų. Tiesa, nurodoma, kad, norint pasiekti tokių rezultatų, gali praeiti 6–12 mėnesių.
 

Kas yra begliutenė dieta?


Begliutenė dieta – tai maitinimasis vengiant gliuteno turinčių produktų. Galima vartoti ryžius, grikius, kukurūzus, tapijoką, marantą, soją. Be to, parduotuvėse galima įsigyti specialių gaminių, kurių sudėtyje nėra gliuteno. Pirkdami įprastą maistą, atidžiai perskaitykite produktų etiketes (net ir padažų, sirupų ir pan.), jei produkto sudėtyje yra kviečių ar miežių, – jis jums netinka. Begliutenė dieta verčia atsisakyti duonos, makaronų gaminių bei pusfabrikačių. Reikia atsisakyti ir gėrimų, gaminamų iš miežių ar kviečių, t.y. alaus ir giros. Įsitikinkite, kad gliuteno nėra jūsų vartojamuose vitaminuose ar maisto papilduose. Beje, besilaikantiems begliutenės dietos gali pasireikšti geležies, B grupės vitaminų, folio rūgšties stoka, todėl šiems žmonėms rekomenduojama vartoti maisto papildų.
 

Nejau niekad negalėsiu valgyti jokių kepinių?


Galėsite, tačiau juos turėsite kepti iš ryžių miltų. Jums taip pat tinka ir duona, kepta iš ryžių miltų, sausainiai ir netgi tortai. Čia galite rasti 10 patiekalų iš ryžių miltų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai