Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Ar kosulys gali būti pavojingas?

Ar kosulys gali būti pavojingas?

Prasidėjus šaltajam metų sezonui, padaugėja kosinčių žmonių. Labai svarbu suprasti, kada kosulys yra normali organizmo reakcija, o kada tampa patologinis ir kada būtina kreiptis į medikus. Apie tai papasakojo KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja doc. Diana BARKAUSKIENĖ.
 

Žmogaus plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos: užterštos atmosferos, tabako dūmų, oro drėgmės bei temperatūros svyravimų, ore esančių mikroorganizmų ir pan. Kosulys yra vienas iš žalojančių aplinkos veiksnių neutralizavimo gynybinių mechanizmų. Sveikas žmogus keletą kartų per dieną sukosėja, absoliučiai to nefiksuodamas ir nepastebėdamas, nes tai yra normalu.
Tačiau labai dažnai kosulys yra ligos simptomas.
Kosulys skirstomas į:
pagal trukmę
• ūminį, kai trunka 3–6 savaites;
• lėtinį, jei užsitęsia ilgiau nei 6 savaites.
pagal pobūdį
• neproduktyvų arba sausą (be išskyrų);
• produktyvų (su išskyromis).
Labai svarbu atskirti, ar kosulys ūminis, ar lėtinis, kadangi juos sukelia skirtingos priežastys, o kartu skiriasi ir gydymo principai.
Bet kokiu atveju kosulys sukelia žmogui diskomforto jausmą, miego sutrikimus, pablogina gyvenimo kokybę. Kita vertus, galimos ir sudėtingesnės komplikacijos, pvz., literatūroje aprašomi atvejai, kad labai stipriai kosėjant yra lūžę šonkauliai, o kosulio priepuoliai sukėlę sinkopę. Tai galima paaiškinti tuo, kad kosėjant padidėja slėgis krūtinės ląstoje, į širdį priteka ir tuo pačiu metu iš jos į didįjį kraujo apytakos ratą patenka mažiau kraujo.
Jei sekretas susidaro, tačiau jo neiškosėjama, atsiranda puiki galimybė prisidėti bakterinei infekcijai, o tokiu atveju paūmėja jau esamos lėtinės ligos.
Būtina suprasti, kad kosulį gali išprovokuoti tiek įvairios plaučių ligos (lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, bronchektazės, cistinė fibrozė, vėžys, svetimkūnis, tuberkuliozė ir kt.), tiek su kvėpavimo sistema visiškai nesusijusios patologijos. Tai gali būti tarpuplaučio organų ligos (navikas, padidėję limfmazgiai, mediastinitas), širdies bei kraujagyslių ligos (stazinis širdies nepakankamumas, širdies ydos, aortos aneurizma), virškinamojo trakto ligos (GERL), kai kurie vartojami vaistai (angiotenzino inhibitoriai, beta blokatoriai, kordaronas, metotreksatas ir kt.). Tokiais atvejais kosulys dažnai būna užsitęsęs, lėtinis.


Ūminį kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų ligos: rinitas, sinusitas, ūminė respiracinė infekcija. Jų metu kosulys dažnai būna sausas, neproduktyvus, ir šiuo atveju žmonės gali bandyti gydytis patys.
 

Kada kosulį galima gydytis patiems, o kada būtina kreiptis į medikus


Visų lėtinių ligų, kurių metu vargina kosulys, atvejais į gydymo įstaigą kreiptis yra būtina, kadangi labai svarbu gydyti ne simptomą – kosulį, o jį sukėlusią priežastį – pagrindinę ligą.
Būtina kreiptis į medikus pakitus kosulio pobūdžiui (pvz., kosulys padažnėjo, padaugėjo skreplių kiekis, pakito jų spalva). Kitaip lėtinė liga progresuos, o tai neišvengiamai sukels įvairių struktūrinių ir funkcinių pokyčių.
Į gydytojus būtina kreiptis ir tuomet, kai kosulys vargina vaikus iki 2 metų amžiaus. Ypač pavojingas vadinamasis „lojantis“, laringitinis kosulys, būdingiausias būtent vaikams. Tėveliai privalo žinoti, kad, vaikui pradėjus kosėti „lojančiu“ kosuliu, negalima laukti nei minutės – svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytojus, nes delsimas gali komplikuotis gerklų edema ir netgi baigtis mirtimi.
Gydytojų konsultacijos reikalingos ir apsinuodijimų įvairiomis lakiosiomis medžiagomis atvejais. Dirbant uždaroje patalpoje, inhaliuojant toksines medžiagas, atsiranda kosulys. Nesikreipiant į medikus, įkvėptos cheminės medžiagos gali sukelti plaučių pažeidimus.
Patiems kosulį galima gydyti tuomet, kai tai yra staiga, ūminės ligos metu atsiradęs negalavimas, pvz., peršalus. Tokiais atvejais ligos sukėlėjas dažniausiai būna virusinė, o ne bakterinė infekcija.
Pirmoji pagalba – gerti kuo daugiau skysčių, ypač tinka liepžiedžių, gebenės arbata, pelargonijos šaknų ekstraktas.
Galima vartoti atsikosėjimą lengvinančių augalinių sirupų ir nereceptinių vaistų su acetilcisteinu (pvz., Mucofluid®, Šveicarija) ar kvaifenezinu. Taip pat galima tepti krūtinę augaliniais aliejiniais tepalais (pvz., Resorban®, Šveicarija) ar inhaliuoti juose esančius eterinius aliejus, ištirpinus tepalą karštame vandenyje.
Tais atvejais, kai kosulys sausas, erzinantis, nėra sekreto, – o dėl tos priežasties nėra ką skystinti ir skatinti atsikosėjimą, – rekomenduojami kosulį slopinantys medikamentai. Šiuo atveju veiksmingi centrinio poveikio medikamentai.
Vaistinėse be recepto galima įsigyti homeopatinių preparatų.  

Kada kosulį galima gydytis patiems, o kada būtina kreiptis į medikus


Visų lėtinių ligų, kurių metu vargina kosulys, atvejais į gydymo įstaigą kreiptis yra būtina, kadangi labai svarbu gydyti ne simptomą – kosulį, o jį sukėlusią priežastį – pagrindinę ligą.
Būtina kreiptis į medikus pakitus kosulio pobūdžiui (pvz., kosulys padažnėjo, padaugėjo skreplių kiekis, pakito jų spalva). Kitaip lėtinė liga progresuos, o tai neišvengiamai sukels įvairių struktūrinių ir funkcinių pokyčių.
Į gydytojus būtina kreiptis ir tuomet, kai kosulys vargina vaikus iki 2 metų amžiaus. Ypač pavojingas vadinamasis „lojantis“, laringitinis kosulys, būdingiausias būtent vaikams. Tėveliai privalo žinoti, kad, vaikui pradėjus kosėti „lojančiu“ kosuliu, negalima laukti nei minutės – svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytojus, nes delsimas gali komplikuotis gerklų edema ir netgi baigtis mirtimi.
Gydytojų konsultacijos reikalingos ir apsinuodijimų įvairiomis lakiosiomis medžiagomis atvejais. Dirbant uždaroje patalpoje, inhaliuojant toksines medžiagas, atsiranda kosulys. Nesikreipiant į medikus, įkvėptos cheminės medžiagos gali sukelti plaučių pažeidimus.
Patiems kosulį galima gydyti tuomet, kai tai yra staiga, ūminės ligos metu atsiradęs negalavimas, pvz., peršalus. Tokiais atvejais ligos sukėlėjas dažniausiai būna virusinė, o ne bakterinė infekcija.
Pirmoji pagalba – gerti kuo daugiau skysčių, ypač tinka liepžiedžių, gebenės arbata, pelargonijos šaknų ekstraktas.
Galima vartoti atsikosėjimą lengvinančių augalinių sirupų ir nereceptinių vaistų su acetilcisteinu (pvz., Mucofluid®, Šveicarija) ar kvaifenezinu. Taip pat galima tepti krūtinę augaliniais aliejiniais tepalais (pvz., Resorban®, Šveicarija) ar inhaliuoti juose esančius eterinius aliejus, ištirpinus tepalą karštame vandenyje.
Tais atvejais, kai kosulys sausas, erzinantis, nėra sekreto, – o dėl tos priežasties nėra ką skystinti ir skatinti atsikosėjimą, – rekomenduojami kosulį slopinantys medikamentai. Šiuo atveju veiksmingi centrinio poveikio medikamentai.
Vaistinėse be recepto galima įsigyti homeopatinių preparatų.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS