Insultas: kaip sumažinti riziką?

Insultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka.
 

Norint išvengti insulto, reikia žinoti jo rizikos veiksnius
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra amžius. 70 proc. insultų įvyksta vyresniems kaip 65 metų žmonėms. Kiekvieną dešimtmetį po 55 metų šios ligos dažnis padvigubėja. Skaudžiausia, kad šio rizikos veiksnio mes negalime išvengti, kaip negalime pakeisti rasės (dažniau serga juodaodžiai ) ar genetinių veiksnių (kai kurios insultą sukeliančios ligos yra paveldimos).
Tačiau daug ką galime koreguoti. Svarbiausias modifikuojamas rizikos veiksnys – arterinė hipertenzija. Ji padidina insultų riziką 3–4 kartus, kai kurių tyrimų duomenimis, izoliuota sistolinė hipertenzija (>160/<90 mm Hg) padidina insulto riziką 42 procentais. Ypač svarbu vengti arterinio kraujospūdžio (AKS) svyravimų. Kai arterinis kraujospūdis staiga padidėja ar sumažėja, atsiradęs kraujagyslių spazmas gali sutrikdyti smegenų kraujotakos autoreguliacijos mechanizmus. Arterinio kraujospūdžio nestabilumą provokuoja nervų įtampa, nerimas, stresas, didelis džiaugsmas ar neviltis, per didelis fizinis krūvis ar psichinis nuovargis. Emocijas padeda suvaldyti meditacija, autotreningas, joga, kraštutiniais atvejais – anksiolitikai, antidepresantai.
Dažnai ligoniai nerimauja dėl ultragarsinių tyrimų metu rastų kraujagyslių linkių. Paprastai šie radiniai yra kraujagyslių anatominiai variantai, neturintys įtakos kraujotakai ir ligos išsivystymui.


Amerikos širdies asociacijos insulto taryba rekomenduoja:
1) arterinį kraujospūdį palaikyti: <140 mm Hg sistolinį ir < 90 mm Hg diastolinį,
2) mesti rūkyti,
3) tinkamai gydyti širdies ligas, širdies aritmijas, vožtuvų ligas,
4) nevartoti didesnio alkoholio kiekio,
5) nevartoti geriamųjų kontraceptikų,
6) gydyti hiperlipidemiją,
7) palaikyti fizinį aktyvumą.
Dažnai kraujotakos sutrikimus sukelia stambių arterijų aterosklerozė, aterotrombozė. Štai kodėl medikai pataria sekti cholesterolio kiekį kraujyje, saikingai maitintis, gerti pakankamai skysčių, kovoti su nutukimu, profilaktikai vartoti antitrombozinių vaistų.
Kraujagyslių tonusui normalizuoti ir galvos smegenų kraujotakai gerinti gali būti rekomenduojama vartoti vaisto vinpocetino. Jis yra išgaunamas iš augalo žiemės sėklų ekstrakto (lot. Vinca minor) ir sukurtas nedaug pakeičiant augalo molekulę. Žiemės sėklų sudėtyje yra daugybė veikliųjų medžiagų, kurios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą. Vaistas vartojamas ir reabilitacijos periodu gydant ligonius, patyrusius išeminį smegenų insultą. Labai svarbu tai, kad vaistas yra saugus – net vartojant kelerius metus be pertraukos nesukelia pripratimo, nesąveikauja su kitais medikamentais. Svarbi preparato savybė ta, kad jis neturi įtakos arteriniam kraujospūdžiui, todėl jo gali vartoti turintieji tiek žemą, tiek aukštą kraujospūdį. Visa tai lemia, kad gydytojo rekomenduotomis dozėmis vinpocetino saugiai galima vartoti keletą mėnesių.
Prisiminkite, kad rūkymas ir vyrams, ir moterims padidina insulto riziką 1,8 karto. Cukrinis diabetas padidina insulto riziką 1,8–6 kartus, prieširdžių virpėjimas net 17 kartų padidina embolinio insulto riziką.
Antsvoris, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, nesaikingas alkoholio vartojimas, narkotikai, nejudrus gyvenimo būdas, sutrikę kraujo krešumo rodikliai didina insulto galimybę. Sutikite, žinodami rizikos veiksnius ir jų vengdami, dažnai galime padėti sau ir išvengti šios sunkios, kartais invalidumo reiškinius sukeliančios ligos.
Gresiančio insulto požymiai
• Netikėtas regėjimo sutrikimas, apakimas viena ar abiem akimis
• Staigus ir labai stiprus galvos, akių skausmas be jokios paaiškinamos priežasties
• Staigus vienos, kartais abiejų rankų nusilpimas ar užtirpimas
• Vienos kūno pusės jutimų sutrikimas
• Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas
• Staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas
• Galvos svaigimas
Atsiradus vienokiems ar kitokiems simptomams, svarbiausia išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, nesiblaškyti, pasistengti nurimti ir atsigulti. Namiškiai turėtų nekelti panikos, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, aiškiai pasakyti, kas darosi su ligoniu.
Jei yra galimybė, tikslinga pamatuoti arterinį kraujospūdį, jei ligonį pykina, būtina paversti ant šono, atpalaiduoti drabužius. Tik žinodami insulto rizikos veiksnius, jūs galėsite suteikti gydytojui išsamesnę informaciją, kuri padės nustatyti ligos priežastį ir skirti tinkamą gydymo būdą.
Paprastai praeinančio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo atveju nemalonūs simptomai trunka nuo 5–8 min. iki 1 val. ir visiškai praeina.
Tačiau ligonis privalo kreiptis į gydytoją, kad, įvertinęs neurologinę simptomatiką, atlikęs kraujagyslių ultragarsinius, vaizdinius galvos smegenų tyrimus, parinktų tinkamą gydymo būdą.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai