Jei sutriko širdies ritmas

Kaip sudaryta širdies laidžioji sistema?

Širdies laidžiąją sistemą sudaro raumeninės kilmės specializuotas širdies audinys, gaminantis ir perduodantis elektrinį impulsą darbiniam širdies raumeniui. Šis impulsas reguliuoja širdies ritmą ir atskirų dalių susitraukimą. Taip palaikoma efektyvi kraujo tėkmė.
 

Kokios būna širdies aritmijos, ar jos pavojingos ir kada reikia susirūpinti?

Širdies aritmijų formų yra daug ir labai įvairių – sinusinės, ekstrasistolės, paroksizminės tachikardijos, prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas, širdies laidumo sutrikimai. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš šių aritmijų.
Pirmiausia paminėjau sinusinio ritmo patologiją.
Sinusinė aritmija su pagreitėjusiu širdies dažniu (100–180 k./min.). Ją sukelia įvairios priežastys: emocijos, fizinis krūvis, skausmas, karščiavimas, tireotoksikozė (skydliaukės aktyvumo padidėjimas), alkoholis, rūkymas, stipri kava, vaistai (atropinas, efedrinas, tiroksinas ir kt.). Ligonis skundžiasi pagreitėjusiu širdies ritmu, nuovargiu, jaučia oro trūkumą, spaudimą krūtinėje. Paprastai sinusinė tachikardija prasideda ir baigiasi iš lėto.
Gydant sinusinę tachikardiją, pirmiausia svarbu pašalinti ją sukėlusią priežastį. Skausmo sukeltą tachikardiją galima pašalinti efektyviai numalšinus skausmą. Ypač svarbu, kad ligonis nevartotų alkoholio, nerūkytų, negertų stiprios kavos arba arbatos. Kartu sergant išemine širdies liga, dėl sinusinės tachikardijos yra didesnė staigios mirties rizika.
Sinusinė aritmija su sulėtėjusiu širdies dažniu (mažiau nei 60 k./min). Sveikiems žmonėms ši aritmija gali atsirasti miegant, būna sportininkams, gali būti įgimta. Kitos galimos priežastys – miokarditas (širdies raumens uždegimas), kardiomiopatijos (širdies raumens pakitimai), ūminis miokardo infarktas, neurozės, hipotireozė (skydliaukės hipofunkcija) ir kita.
Dažniausiai nesunki sinusinė aritmija su sulėtėjusiu širdies dažniu (45–60 k./min.) nesukelia nemalonių pojūčių. Kai pulsas labai retas, t.y. mažiau kaip 40 k./min., tai ligonis gali jausti silpnumą, dusulį, galvos svaigimą, kartais alpsta. Pašalinus sukėlusią priežastį, šios formos aritmija paprastai išnyksta. Labai sunkiais atvejais implantuojamas kardiostimuliatorius.

Sinusinė aritmija dažniau išsivysto sveikiems jauniems žmonėms. Gydyti nereikia. Privalu sutvarkyti paros režimą, kad būtų pakankamai poilsio.
 

Ekstrasistolės – dažniausi ritmo sutrikimai

Ekstrasistolės dažnos širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Be to, ekstrasistolių atsiranda ir sveikiems žmonėms, sportininkams. Ekstrasistolių atsiranda dėl sumažėjusio kalio ar magnio kiekio kraujyje, deguonies trūkumo audiniuose, skausmo, vaistų, alkoholio vartojimo, rūkymo ir kitų priežasčių. Dažniausios – skilvelinės ekstrasistolės.
Daugelis ligonių ekstrasistolių nejaučia. Kartais pacientai jaučia smūgius arba krustelėjimą krūtinėje arba kakle, galvos svaigimą, silpnumą. Kai ekstrasistolės negausios, nesukelia nemalonių pojūčių, tai dažniausiai jų nereikia gydyti antiaritminiais vaistais. Pakanka pašalinti jas sukėlusias priežastis. Skubiai gydomos ekstrasistolės, kai jas sukėlė miokardo infarktas, širdį veikiantys vaistai glikozidai, narkotinės medžiagos, sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje (hipokalemija). Ekstrasistolių profilaktikai svarbu vengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti.
 

Susirūpinkite, jei staiga ir smarkiai padidėjo širdies susitraukimai

Paroksizmine tachikardija vadinamas staiga ir smarkiai padidėjęs širdies susitraukimų dažnis. Paroksizminės tachikardijos priepuolius gali sukelti išeminė širdies liga , kardiomiopatija, stiprios emocijos, alkoholis, rūkymas, kava, fizinis krūvis. Ištikus priepuoliui, pacientai skundžiasi labai dažnu širdies plakimu, nerimu, silpnumu, oro trūkumu, gausiu šlapinimusi, gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas. Šią tachikardiją kartais išprovokuoja širdį veikiantys vaistai glikozidai, antiaritminiai vaistai, hipokalemija. Gydant svarbu šalinti tachikardiją sukėlusią priežastį. Reikia nuolat sekti kalio koncentraciją kraujyje.
 

Prieširdžių veiklos sutrikimai

Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas yra dar sunkesni širdies ritmo sutrikimai nei ekstrasistolės. Prieširdžių plazdėjimas – tai reguliari ir labai dažna prieširdžių veikla. Prieširdžių virpėjimas – tai dar dažnesni neritmiški prieširdžių susitraukimai, kai nėra normalios prieširdžių sistolės, t.y. susitraukimo. Tai dažniausias po ekstrasistolijos širdies ritmo sutrikimas. Prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą neretai sukelia reumatinės mitralinės (dviburio vožtuvo) ydos, išeminė širdies liga, kardiomiopatijos, tireotoksikozė. Ligonis skundžiasi alpimu, dusuliu, galvos svaigimu, padažnėjusiu šlapinimusi.
 

Širdies laidumo sutrikimai nesukelia jokių simptomų

Dažniausiai širdies laidumo sutrikimai nesukelia jokių simptomų. Laidumo sutrikimų dažniau būna vyresniems žmonėms. Širdies laidumo sutrikimų gali atsirasti dėl kai kurių antiaritminių vaistų vartojimo, hiperkalemijos (padidėjusios kalio koncentracijos kraujyje).
Ligoniai skundžiasi silpnumu, nuovargiu, dusuliu, galvos svaigimu, kartais gali apalpti.
Dauguma laidumo sutrikimų negydoma, dažniausiai svarbu pašalinti sukėlusias laidumo sutrikimą priežastis. Profilaktikai svarbu racionaliai vartoti vaistų nuo aritmijos.
 

Kalis ir magnis svarbūs reguliuojant širdies ritmą

Kalis – ypač svarbus normaliai žmogaus organizmo ląstelių veiklai. Kalis padeda palaikyti stabilų arterinį kraujo spaudimą ir perduoti elektrocheminius impulsus, kurie būtini reguliuojant širdies ritmą. Kalio gausu vaisiuose (bananuose, abrikosuose), daržovėse (bulvėse, pomidoruose, kopūstuose), grikių, avižų kruopose, ankštiniuose augaluose, žuvyje, paukštienoje, pieno produktuose. Dažnas kavos, alkoholio vartojimas skatina kalio išsiskyrimą su šlapimu.
Magnis būtinas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Magnis būtinas daugelio fermentų veiklai. Jis apsaugo žmogaus organizmo audinius nuo kalcifikacijos, kraujagyslių sieneles – nuo pažeidimo staiga pakilus kraujospūdžiui. Magnio trūkumas sukelia raumenų skausmus, dažną širdies plakimą, padidėjusio kraujo spaudimo ligą, net mirtinus širdies ritmo sutrikimus ar staigų širdies sustojimą. Magnio daug aptinkama pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūros gėrybėse, abrikosuose, bananuose, obuoliuose, riešutuose, žaliose lapinėse daržovėse. Svarbu kuo mažiau vartoti alkoholio, valgyti neriebų maistą, nes tai trukdo magnio absorbcijai organizme.

 

Augaliniai preparatai vartojami kaip pagalbinė priemonė sutrikus širdies ritmui

Iš gudobelės žaliavos pagaminti vaistai laikomi gera širdies ligų profilaktikos ir gydymo priemone senyvo bei pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jie vartojami esant ankstyvai hipertonijos stadijai ar kaip pagalbinė priemonė sergant aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį miegą, širdies ir smegenų kraujotaką.
Sukatžolės preparatai ramina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas sergantysis širdies aritmija privalo suprasti savo ligos pavojų gyvybei ir nuolat laikytis gydytojo nurodymų.