Sąnarių ligomis serga ir vaikai

Nors dauguma yra įsitikinę, kad sąnarių ligomis serga tik pagyvenusio amžiaus žmonės, tačiau jos neretai nustatomos ir vaikams. Pasak Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės vyr. ordinatorės vaikų reumatologės doc. Violetos PANAVIENĖS, nuo sąnarių ligų nėra apsaugotas niekas: „Vieniems vaikams judamojo aparato skausmai gali atsirasti dėl natūralių augimo procesų, orų permainos, o kitiems – dėl rimtos sąnarių ligos“.
 

Reumatinės ligos simptomai – kas trečiam


Ilgametę darbo patirtį sukaupusios medikės teigimu, vienokių ar kitokių reumatinės ligos simptomų (kojų, sąnarių, raumenų skausmai) patiria kas trečias vaikas. Dažniausiai tai nėra rimtos ligos požymiai, tačiau, simptomams išliekant ilgesnį laiką, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Pasak doc. V. Panavienės, vienos reumatinės ligos pasireiškia sąnarių pažeidimu, kitos – sisteminiais pokyčiais (sisteminė raudonoji vilkligė, jaunatvinis dermatomiozitas).
Nepaisant pastarųjų metų medicinos pažangos, daugumos reumatinių ligų priežastys nėra gerai žinomos. Daugelis reumatinių ligų yra autoimuninės, jų atsiradimą skatina genetiniai vaiko organizmo pokyčiai. Dėl jų vaiko imunitetas pakinta taip, kad organizmas pradeda gaminti antikūnus savo paties audiniams ir naikinti juos. Būtent dėl šios priežasties reumatinėms ligoms gydyti ir skiriami vaistai, slopinantys uždegimą bei imunines organizmo reakcijas.
Vaikui susirgus sistemine reumatine liga, matomi ne tik sąnarių, bet ir odos, akių pakitimai. Išopėjimų atsiranda burnoje, lytiniuose organuose, išberia odą. Yra nemažai reumatinių ligų, pažeidžiančių kraujagysles, tačiau jos dažniau diagnozuojamos suaugusiems pacientams.
Bene dažniausios vaikų sąnarių ligos – jaunatviniai idiopatiniai artritai bei reaktyvieji artritai, kai sąnarių skausmas išsivysto po persirgtos infekcinės ligos. Pasak medikės, sergantys reumatinėms sąnarių ligomis mokantys kalbėti vaikai keletą dienų skundžiasi judėjimo aparato (sąnarių, raumenų) skausmais Apžiūrint sąnarius, matomi jų pakitimai: paraudimas, patinimas. Ryte vaiko sąnariai gali būti sustingę, jis sunkiai keliasi, kurį laiką vaikšto tiesiomis kojytėmis. Kartais pakitęs sąnarys gali būti karštas. Neretai reumatinėmis ligomis susirgę vaikai blogiau miega ryte, būna neramūs ir suirzę.


 

Dažniausias – jaunatvinis idiopatinis artritas


Jaunatviniai idiopatiniai artritai yra viena dažniausių bei labiausiai invalidumą keliančių vaikų sąnarių ligų. Žodis „idiopatinis“ reiškia, kad dar nėra žinoma ligos priežastis.
Pasak medikės, tai labai nevienalytė ligų grupė, sudaryta iš šešių ligos formų arba pogrupių. Bene dažniausia (beje, ir gerybiškiausia) forma – jaunatvinis idiopatinis oligoartritas. Juo paprastai suserga vaikai iki 6 metų amžiaus, dažniau mergaitės. Ligos metu pažeidžiama ne daugiau nei keturi sąnariai. Gydant šiuolaikiniais būdais, sąnarių pažeidimo gali nelikti, o pacientas gali pasveikti. Visai kitaip, jei gydyti pradedama per vėlai. Tada asimetriškai pažeidžiami sąnariai, sutrinka galūnės augimas ir funkcijos. Daliai sergančiųjų gali atsirasti rimta akių komplikacija – priekinės kameros uždegimas (priekinis uveitas). Tinkamai negydant, ši komplikacija ne tik sukelia regėjimo pablogėjimą ar kataraktą, bet ir aklumą. Nepaisant gresiančių sunkių ligos komplikacijų, jaunatvinis idiopatinis oligoartritas yra labai sėkmingai gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo bei į sąnarį suleidžiant gliukokortikosteroidų.
Kitos jaunatvinio idiopatinio artrito formos – poliartrito metu pažeidžiami daugiau nei keturi sąnariai. Atsižvelgiant į tai, ar kraujyje randama antikūnų, vadinamų reumatoidiniu faktoriumi (RF), šis poliartritas skirstomas į du pogrupius: RF teigiamą ir RF neigiamą.
RF teigiamas poliartritas yra gana retas. Dažniausiai jis pasireiškia simetriniu artritu, pažeidžiančiu smulkiuosius rankų ir pėdų sąnarius. Vėliau pažeidimas apima kitus sąnarius. Mergaitės serga dažniau negu berniukai, o ligos pikas būna po 10 metų amžiaus. Dažnai tai sunkios artrito formos.
Šiek tiek dažnesnis yra RF neigiamas poliartritas. Šia forma paprastai suserga trejų metų vaikai. Pažeidžiama daug sąnarių, pakinta jų funkcija.
Išskiriamas psoriazinis artritas, kai psoriaze serga pirmos ar antros eilės giminaičiai, bei artritas, susijęs su entezitu. Pastaroji forma diagnozuojama vyresnio amžiaus berniukams ir pasireiškia ne tik sąnarių pažeidimu, bet ir sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vietų uždegimu, skausmu bei stuburo pažeidimais.
 

Gydymas visam gyvenimui


Viena sunkiausių jaunatvinio idiopatinio artrito formų – idiopatinis artritas su sistemine (sisteminis reiškia, kad procesas apėmęs įvairius kūno organus) pradžia. Šia ligos forma serga 15 proc. jaunatviniu idiopatiniu artritu sergančių vaikų.
„Tai patys sunkiausi ligoniukai, kadangi dauguma jų yra pasmerkti ilgalaikiam ir ne visada sėkmingam gydymui“, – pasakoja docentė. Ligoniai skundžiasi karščiavimu, sąnarių skausmais, kūno bėrimu. Atliekant tyrimus, nustatomi vidaus organų pažeidimai (skysčio sankaupos apie širdį, plaučius, padidėjusi blužnis, kepenys ir limfmazgiai). Sisteminiai ligos požymiai ilgainiui išnyksta, tačiau, nepaisant gydymo, sąnarių pažeidimas gali išlikti bei toliau progresuoti.
Nors dar visai neseniai tokie ligoniai neturėjo jokios vilties ir buvo pasmerkti kančioms, tačiau naujų vaistų atsiradimas iš pagrindų pakeitė šių ligų gydymo suvokimą bei taktiką. Reumatinės sąnarių ligos gydomos nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, medikamentais, slopinančiais imunitetą, ir gliukokortikosteroidais, tačiau pastarieji vaistai pasižymi ne viena šalutine reakcija (sukelia vaikų kaulų osteoporozę, nulemia fizinės vaiko raidos slopinimą). Be to, ligoniai gali tapti priklausomi nuo gliukortikosteroidų. Tai reiškia, kad, jei vaistų vartojimą nutrauksite, liga atsinaujins.
Pasak medikės, dabar jau galima kovoti ir su šalutinėmis gliukortikosteroidų reakcijomis. Osteoporozė gydoma vitaminu D3, o vaiko fizinė raida skatinama biologiniais preparatais.
Bene geriausias to pavyzdys – dvylikametis pacientas, kurio ūgis buvo vos 1,30 cm. Šis vaikas kentėjo ne tik nuo fizinių, bet ir nuo psichologinių problemų. Docentė džiaugiasi, kad dabar šis pacientas yra septyniolikos metų, o jo ūgis jau siekia 1,56 cm. „Nors mums atrodo, kad tai nedidelė pažanga, tačiau tam vaikučiui tai milžiniškas pasiekimas“, – pasakoja ji.
Deja, pasak medikės, net ir biologiniai preparatai ne visiems pacientams veiksmingi. Tačiau nekantriai laukiamas naujos vaistų grupės – interliaukinų inhibitorių pasirodymas Lietuvoje. Literatūros duomenimis, šie vaistai turėtų būti efektyvūs net ir tiems pacientams, kuriems biologiniai preparatai nedavė laukto rezultato.
 

„Skausmai po gero pasilinksminimo“


Pasak doc. Violetos Panavienės, viena dažniausių 3–10 metų vaikų atramos ir judėjimo sistemos bėdų – augimo skausmai, kurie neretai painiojami su rimta patologija. Jie yra priepuolių pobūdžio ir gali būti tokie stiprūs, jog priverčia vaiką pabusti iš miego ir verkti. Šiems skausmams būdinga tai, kad jie prasideda vakare ar pirmoje nakties pusėje. Augimo skausmų priepuoliai nėra dažni, gali kartotis 1–2 kartus per savaitę. Dažniausiai atsiranda sveikiems, gerai besivystantiems vaikams (mergaitėms kiek dažniau nei berniukams). Skauda abi kojas, dažniausiai kelius, blauzdas ir kulkšnis. Praėjus skausmui, vaikas užmiega, o kitą dieną jaučiasi puikiai, tarsi nieko nė nebuvę. Be to, priešingai nei esant reumatinėms sąnarių ligoms, sąnariuose nematyti jokių pakitimų.
Ištikus skausmo priepuoliui, tėvai labai išsigąsta ir nedelsdami kviečia greitąją medicinos pagalbą. Tačiau, pasak patyrusios medikės, šių skausmų netgi negalima pavadinti liga. „Tai yra natūralus vaikystės procesas. „Augimo“ skausmų pavadinimas duotas ne todėl, kad jie yra susiję su vaiko augimu, o todėl, kad, vaikui augant, šie skausmai išnyksta.
Iki šiol nėra žinoma skausmo kilmė. Nėra jokių įrodymų, kad augimo skausmai būtų susiję su augimu. Kadangi juos efektyviausiai malšina priemonės, gerinančios galūnių kraujotaką (šiluma, masažas, vaiko nuraminimas), manoma, kad judamojo aparato skausmai kyla dėl kraujagyslių pokyčių. Skausmų atsiradimas siejamas su orų pokyčiais, fiziniu ir psichiniu vaiko nuovargiu. Ne veltui medikė šiuos skausmus vadina „skausmais po gero pasilinksminimo“. Tačiau, pasak docentės, diagnozuoti augimo skausmus yra gana sudėtinga, kadangi būtina atmesti visas kitas galimas kaulų, sąnarių ir raumenų ligas. Augimo skausmus nuo rimtos patologijos gali atskirti tik patyręs gydytojas atlikęs kraujo tyrimą, kaulų rentgenogramą. Panašūs skausmai būdingi ne tik pūlingam sąnarių uždegimui, bet ir augliams.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai