Grybeliu užsikrečia silpniausieji

Atšalus orams, kojas ir rankas paslepiame kuo šilčiau. Tačiau tai nereiškia, kad turime pamiršti jomis rūpintis. Priešingai – neprižiūrėtas rankas, ankštos avalynės spaudžiamas kojas dažniausiai pažeidžia grybelis.
 

Kaip atpažinti?


Nagų grybelio sukeltą infekciją – onichomikozę – išduoda nagų pokyčiai. Iš pradžių nagas netenka blizgesio, tampa gelsvas, rusvas ar net juosvas. Netrukus ima storėti, sluoksniuotis. Galiausiai pradeda trupėti. Tačiau šie požymiai būdingi ir kai kurioms kitoms ligoms, todėl nagų grybelį galima nustatyti tik atlikus mikroskopinius tyrimus.
Grybelis dažnai pažeidžia ne tik nagus, bet ir tarpupirščius, ypač kojų. Jie parausta, ima pleiskanoti, perštėti. Prakaitavimas, šutimas – idealios sąlygos grybeliui plisti. Štai kodėl dažniausiai jį pasigauna tie, kurie ilgai avi aulinius batus, retai keičia kojines – kareiviai, tolimųjų reisų vairuotojai, dažnai į komandiruotes vykstantys žmonės.
 

Kiek išplitęs?


Vilniaus odos ir veneros ligų centro gydytoja Neringa MALECKIENĖ pripažįsta: statistika kasmet vis šiurpesnė. Nagų grybelis diagnozuojamas maždaug kas šeštam į šią įstaigą besikreipiančiam pacientui. Iš vyresnių kaip 60 metų žmonių – net kas antram. Tradiciškai senyvi žmonės laikomi imlesniais infekcijoms. Tačiau vis dažniau onichomikozė nustatoma ir trisdešimtmečiams keturiasdešimtmečiams. Nebestulbina net užsikrėtę 3–5 mėnesių kūdikiai.
„Nagų grybeliu gali užsikrėsti kiekvienas. Sporomis besidauginantis grybelis gali išplisti bet kur ir likti gyvybingas net iki penkerių metų“, – teigia dermatovenerologė.


 

Kaip apsisaugoti?


Pasigauti užkratą labiau rizikuoja turintys nusilpusį imunitetą, ypač, jei jie dažnai vaikšto į pirtį, baseiną, sporto klubus. Drėgnoje ir šiltoje aplinkoje grybelis ypač gajus. Apsisaugoti padės, jei po tokias patalpas vaikščiosime su šlepetėmis, po maudynių kruopščiai nusausinsime odą, ypač tarpupirščių. Be abejo, būtina naudotis tik savo rankšluosčiais ir avalyne. Svečiuose, beje, taip pat. Atsinešti savo šlepetes ar kojines, užuot avėjus siūlomas šeimininkų, – joks ne nemandagumas. Lygiai kaip ir domėjimasis savo saugumu kirpyklose ir grožio salonuose.
„Nemažai mūsų pacienčių, kurioms nustatome nagų grybelį, prisipažįsta dažnai vaikštančios darytis manikiūro ar pedikiūro. Nors salonų higiena griežtai kontroliuojama, vis dėlto pasitaiko nesąžiningų meistrų, dirbančių su nedezinfekuotais arba netinkamai dezinfekuotais instrumentais“, – pasakoja N.Maleckienė.
Atidūs higienai turėtų būti ir sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač diabetu. Tokių žmonių odoje dažnai atsiranda opelių, įtrūkimų. Nusilpęs imunitetas greičiau pasiduoda infekcijai.
 

Kaip gydomas?


Gydytoja N.Maleckienė neslepia: užsikrėtusiems nagų grybeliu reikėtų nusiteikti gydytis ilgai ir kantriai. Nagas auga lėtai, be to, net ir sunaikinus grybelį, daug atsparesnės sporos dar ilgai yra gyvybingos, todėl gydant nagų grybelį reikia kantrybės.
Gydyti reikia vaistais nuo grybelio. Tinkamiausią gali nustatyti tik gydytojas. Geriamieji vaistai (tabletės) tinka itin sunkiai nago infekcijai gydyti. Bet ir jie negarantuoja gydymo sėkmės, taip pat nereikia pamiršti nepageidaujamo poveikio.
Tais atvejais, kai pažeistas vienas ar keli nagai, jei nago šaknis nėra pažeista, taip pat nėščiąsias, mažus vaikus, sergančiuosius kepenų ligomis derėtų vietiškai gydyti vaistiniu laku. Lakas tepamas tik ant pažeistų nagų.
Nagų lakas efektyviai veikia visą nago paviršių ir jo guolį. Sunaikinti grybeliai yra išstumiami lauk nagui natūraliai augant. Nagui ataugus, jis atgauna savo sveiką išvaizdą.
Laku reikia tepti vieną du kartus per savaitę.
Tiems, kuriems onichomikozė neatrodo rimta liga, dermatovenerologė N.Maleckienė žeria faktus iš savo praktikos: pasitaiko, kad negydomas grybelis nuo nagų išplinta net į veidą, sukelia dilgėlinę, egzemą , o kartais – būta atvejų – ir stafilokokinę infekciją.
Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad užsikrėtę grybeliu privalome pasirūpinti aplinkinių saugumu.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai