Širdies ritmo platumos

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta daugiausia žmonių, kasmet apie 54 proc.visų mirčių. Nors dažniausiai tautiečius paguldo išeminė širdies liga ir infarktas, kita dažna bėda – širdies ritmo sutrikimai. Apie juos kalbamės su pernai metų kardiologu išrinktu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėju prof. Germanu Marinskiu, jau 25 savo darbo metus paskyrusiu širdies ritmo sutrikimams gydyti. Rudenį prof. G. Marinskis perims vadovavimą Lietuvos kardiologų draugijai.
 
Kas tie širdies ritmo sutrikimai, kokią širdies ligų dalį jie sudaro?
Normalus širdies ritmas – 50–100 tvinksnių per minutę. Tačiau širdis nėra laikrodis. Kai fizinis krūvis didelis, jos ritmas gali siekti 140–150, o miegant nukristi iki 40 tvinksnių. Širdies ritmo sutrikimai būna dvejopi: širdis plaka pernelyg retai (bradikardija) arba pernelyg dažnai (tachikardija). Jei pulsas per retas, pirmiausia tai pajunta smegenys. Atsiranda bendras silpnumas, ima svaigti galva, žmogus alpsta, gali nukristi, patirti traumą. Jei pulsas pakyla iki 130–150 tvinksnių per minutę, dar pakenčiama, o jei iki 250, širdis jau nespėja varinėti kraujo.
Ritmo sutrikimai sudaro apie dešimtadalį širdies ligų, daug dažnesnė yra koronarinė, išeminė širdies liga, kraujagyslių susiaurėjimai. Bet ritmo sutrikimai yra specifiniai – žmonės iškart jaučia, kad širdis plaka ne taip, jaučia baimę. Išeminės širdies ligos požymiai, krūtinės skausmas ligos pradžioje žmogui trukdo mažiau.
Kokios pagrindinės ritmo sutrikimų priežastys?
Kone viskas yra genuose, tačiau genetinės priežastys tik atrandamos. Yra aiškiai monogeninių ligų, mutacijų, kurios susijusios su tam tikru širdies ląstelių jonų kanalų, skatinančių širdies elektrinio impulso atsiradimą, dažniu. Šios mutacijos – rimta širdies ritmo sutrikimų priežastis, bet tokių pacientų yra nedaug. Dažniau apčiuopiamos priežasties nerandame.
Kita nemaža širdies ritmo sutrikimų dalis yra susijusi su išemine širdies liga (kai kam po infarktų atsiranda gana rimtų širdies sutrikimų), skydliaukės pakitimais. Tačiau kol kas nežinomų priežasčių yra daug. Kiekviename mokslinių kardiovaskulinės genetikos žurnalų numeryje yra žinių apie naują mutaciją. Žinoma, jos egzistavo ir anksčiau, tik atrandamos dabar.
O širdies ritmo sutrikimų priežastys kinta ar ne?
Man ir kolegoms kasdien tenka atlikti po 5–6 stimuliatorių implantavimo ar širdies zondavimo procedūras. Matome jaunų žmonių, varginamų tokių ritmo sutrikimų, kokių anksčiau nebuvo.
Defibriliatorius, prietaisus, kurie atgaivina ištikus staigiai mirčiai, tenka implantuoti ir jauniems žmonėms.
Turiu pacientą, kuris gimė 27 savaičių, mūsų chirurgai jam implantavo širdies stimuliatorių. Dabar matome, kad ligoniui yra ir kitų sveikatos problemų. Prieš 20–30 metų toks kūdikis vargu ar būtų išgyvenęs. Atrodo, kad vis daugėja genetinių ligų, bet neaišku, ar ši nuojauta bus statistiškai patvirtinta. Gerėja medicinos diagnostika, ir kūdikiai, gimę su apsigimimais, įvairiomis širdies ligomis, dažniau išgyvena ir turi bėdų suaugę. Poliklinikose dirbantys gydytojai taip pat pastebi, kad į juos kreipiasi daugiau žmonių dėl įvairių permušimų. Negaliu pasakyti, ar tai rodo gerėjančią diagnostiką, ar kad žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus, per žiniasklaidą išgirdę apie ritmo sutrikimų pavojingumą, pamatę staigių sportininkų mirčių.
Ar dažnai į ligoninę patenka ligoniai, nejutę jokių gąsdinančių ligos požymių?
Neretai širdies ritmo sutrikimai nutinka staiga, žmogus tiesiog netenka sąmonės, ir 40–50-metį, iki tol nieko nejautusį, tenka pirmąkart gyvenime vežti į reanimaciją. Kartais taip būna be įspėjamųjų signalų.
Kaip gydomi širdies ritmo sutrikimai?
Kai nerandame pašalinamos priežasties, bradikardijos atveju implantuojami širdies stimuliatoriai, efektyvių saugių vaistų ritmui dažninti ilgą laiką nėra. Tachikardija gydoma suradus ir prideginus arba pašaldžius jos židinius, o grėsminga – implantuojant defibriliatorius, galinčius dirbti ir kaip stimuliatoriai. Labai sutrikus širdies ritmui, šie prietaisai automatiškai sukuria galingą elektros šoką ir atgaivina žmogų. Kai prasideda skilvelių virpėjimas ir sustoja kraujotaka, žmogus net nespėja išsikviesti greitosios medicinos pagalbos. Šis aparatas per 10 sekundžių žmogų atgaivina, duoda elektrinį šoką iki 800 voltų ir normalizuoja ritmą.
Kaip supratau, širdies ritmo sutrikimai nemažai pacientų ištinka netikėtai, nustebina. O ar daug pasitaiko pačius gydytojus nustebinančių pacientų? Kokie jie?
Pasitaiko. Kasmet implantuojama apie 800 stimuliatorių, 50 defibriliatorių ir atliekame 250 zondavimų pacientams, kuriems nepakanka vien vaistų ir gyvenimo ritmo sutvarkymo. Dauguma pacientų, kuriems implantuojami stimuliatoriai, – pagyvenę – 60–80 metų, jų širdies ritmo vadovas – laidžioji sistema – silpsta. Vyriausias pacientas, kuriam implantavome stimuliatorių, – 99 metų.
Gydytojai dažniausiai atkreipia dėmesį į pacientus, kurie nustebina nemaloniai. Jauni žmonės, vaikai, varginami ritmo sutrikimų, kuriuos šalinti tenka ne tik zonduojant, bet ir implantuojant stimuliatorius. Dėl įgimtos blokados esame tai darę ir naujagimiui, ir dvejų metų vaikui. Kiek vyresniems, 15–20-mečiams, dėl sudėtingų ritmo sutrikimų prireikia ir defibriliatorių. Dažnai 40–50-mečiai serga tokiomis ligomis, kuriomis anksčiau sirgo 70–80-mečiai.
Kas maloniai nustebina? Buvo pacientas iš Latvijos, turintis papildomą laidų pluoštą širdyje ir sirgo vadinamuoju WPW sindromu. Jį zondavo Latvijoje, to laidžiojo pluošto neįveikė, vėliau ligonis nuvyko į garsiausią pasaulio kliniką Hamburge, kur jam vėl darė šią procedūrą, bet nepadėjo, o mums pavyko. Buvo ir kalėdinių stebuklų. Pacientės stimuliatoriaus laidas buvo iššokęs iš reikiamos vietos, prieš Kalėdas nutarėme netrukus operuoti, kai pacientę aplankėme po švenčių, laidelis buvo vietoje.
Ar žmonės, kuriems implantuoti stimuliatoriai, defibriliatoriai, gali normaliai gyventi?
Gali. Gyvenimo kokybė su prietaisais yra geresnė negu be jų, nes ne tik pagerėja savijauta, bet ir padaugėja saugumo. Implantavus defibriliatorių, pacientas žino, kad, ištikus pavojingam ritmo sutrikimui, prietaisas jį atgaivins.
Ar šie prietaisai nekeičia, neriboja įprasto žmogaus gyvenimo būdo?
Riboja itin nedaug. Mediciniškai negalima atlikti magnetinio rezonanso tyrimo, skaldyti inkstų akmenų, namuose visais buitiniais prietaisais galima naudotis, išskyrus indukcine virykle, kuri gali indukuoti sroves ir stimuliatoriaus laiduose. Yra ir profesionalaus vairavimo apribojimų. Savijautos pagerėjimas, psichologinė ramybė yra svarbiau negu tie apribojimai.
Prašytume patarti, ką reikia žinoti ir daryti žmonėms, sutrikus širdies ritmui
Ritmo sutrikimų yra keliasdešimt rūšių, tada labai priklauso, koks yra širdies susitraukimų dažnis.
Pajutus bet kokį širdies ritmo sutrikimą, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir užrašyti kardiogramą. Nes ir reti ritmo sutrikimai gali būti pavojingi. Kardiograma tai parodo. Kartais šeimoje, tarkim, tėvui ar sūnui, kažkas įvyksta, tada ir kitiems šeimos nariams rekomenduojame užrašyti kardiogramas. Jauno, nė 45 metų amžiaus neturinčio žmogaus staigi mirtis laikoma rizikos veiksniu giminaičiams. Neretai ir jiems būna panašių pakitimų, tenka net profilaktiškai implantuoti širdies defibriliatorius.
Viena iš širdies ritmo sutrikimų priežasčių yra patirti stresai, kofeinas. Kofeino molekulė turi savybę kai kuriems pacientams atidaryti jonų kanalus širdies ląstelių membranoje ir sukelti permušimus. Tad, pajutęs širdies permušimus ir nuovargį, žmogus pirmiausia turėtų pailsėti. Jeigu tada jis išgers energinio gėrimo ar kavos, tai lyg sušers sau botagu – gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Kartais pailsėjus, nebevartojant stimuliatorių, jie praeina. Liga yra signalas žmogui, kad organizme ne viskas gerai. Jei žmogus, užuot papildęs organizmo strateginius rezervus, toliau juos sekina, sulaukia nemalonių rezultatų.
Vadinasi, universaliausias patarimas yra pailsėti ir daugiau dėmesio skirti savo gyvenimo būdui?
Jei širdies ritmo sutrikimai yra įgimti, juos galima pašalinti zonduojant. Jeigu žmogui juos sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, kava ir netinkamas maistas, tai poilsis ir judėjimas, sureguliuota mityba gali situaciją pakeisti. Nereikia pamiršti, kad kava, stimuliuojamieji gėrimai neduoda papildomos energijos, tik padeda organizmui suvartoti visas jos atsargas, kas nėra gerai – joks generolas iš karto neišnaudoja visų rezervų.
Ar galima sakyti, kad, pakeitę gyvenseną, galime išvengti širdies ritmo sutrikimų?
Mityba širdžiai labai svarbi. Suomiai net teigia, kad, pakeitę žmonių maitinimosi įpročius, per 20 metų 80 proc. sumažino mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mums derėtų labiau domėtis tuo, ką valgome.
Sumažinę riebalų, druskos kiekį maiste, sutvarkę darbo ir poilsio režimą, daug mažiau tautiečių skųstųsi ir širdies ritmo sutrikimais, ir padidėjusiu kraujo spaudimu. Jeigu organizmu rūpinsies – būsi sveikesnis. Tai teigia visų specializacijų gydytojai, ir kardiologai, ir onkologai, nors statistiškai pamatyti šį ryšį nėra lengva. Yra pacientų, kuriems savaitgalį, kai nėra stresų ir nekyla kraujo spaudimas, patariama gerti mažiau vaistų, o kai eina į darbą ir patiria stresų, išgerti ir tą papildomą tabletę. Mūsų gyvenimas pernelyg greitas, sureguliavus jo ritmą, galima pasiekti didelių permainų.
Ar šventės neturi neigiamos įtakos ritmo sutrikimams?
Yra žmonių, kuriems antrą dieną po nesaikingo alkoholio vartojimo atsiranda permušimų ir sutrinka širdies ritmas. Alkoholis kraujagysles išplečia, o antrąją dieną dehidruoja organizmą, dėl ko tirštėja kraujas, o, išnykus kraujagysles plečiančiam poveikiui, kyla kraujo spaudimas, atsiranda permušimų ir kitų bėdų.
Ką manote apie Rytų medicinos pastebėjimus, kad širdies ligos yra labai susijusios su pilvo darbu, virškinimo sutrikimais?
Viskas žmogaus organizme yra susiję, nors tą tiesioginį ryšį ir sunku matyti. Kodėl kai kuriems žmonėms persivalgius pradeda trikti širdies ritmas? Persivalgius pilvas tiesiog spaudžia širdį. Krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės skiria raumeninė pertvara, vadinama diafragma. Stipriai persivalgius, diafragma spaudžia širdį, ji verčiasi iš vertikalios padėties į horizontalią ir atsiranda permušimų. Suvalgyti reikia maždaug tiek, kiek telpa į žmogaus delną, jei suvalgome 3 kartus daugiau, varginame savo vidaus organus. Taip persivalgymas anatomiškai veikia širdį, galbūt yra ir kitų mechanizmų, nes organizme viskas yra susiję. Juk puikiai žinom refleksoterapiją – pabadoma prie ausies, o efektas gaunamas stubure ar širdyje.
Ką darote savo sveikatai palaikyti?
Mityba – vienas iš privalomų malonumų. Mėgstu pats namuose gaminti maistą, nepripažįstu greito maisto, šildyto mikrobangų krosnelėje. Reikia valgyti 3–4 kartus per dieną. Džiaugiuosi, kad tarp operacijų pavyksta nueiti papietauti. Labai žalingas įprotis valgyti kartą per dieną. Tada organizmas linkęs kaupti atsargas. Dažnai pacientai sako ryte išgeriantys tik arbatos, o vakare prisivalgantys. Gąsdina vaizdas, kai žmonės storai tepa duonos riekę margarinu ar sviestu. Riebalai mums reikalingi, įeina į ląstelių membranos sudėtį, jų apvalkalas gaminamas iš riebalų. Bet visur reikalingas saikas. Štai dubenėlis kukurūzų dribsnių – maždaug 400 kilokalorijų, reikia irkluot 30 minučių, kad jas sudegintum. Labai svarbu suvalgyto maisto ir fizinio krūvio santykis, reikia rinktis nesunkų, neriebų maistą, kad tas kalorijas organizmas sunaudotų.
Pavakare grįžęs iš darbo einu pasivaikščioti ar pasimankštinti. Rytinė mankštelė būtų neblogai, bet persistengti nereikia – organizmas tik atsikelia, budinasi. Manoma, kad sveikatai palaikyti būtina sportuoti 2 kartus per savaitę 30 minučių tokiu krūviu, kad padažnėtų širdies pulsas. Sveikatinimosi formulė tokia: iš 220 atimti žmogaus amžių ir padauginti iš 0,6. Pavyzdžiui, jei žmogui 50 metų, širdį sveikatinantis krūvis bus toks, kai pulsas sieks 102 tvinksnius per minutę. Besaikis sportas – vėl negerai. Turime tokių pacientų, ypač vartojusių anabolinių preparatų raumenims auginti. Manau, visi tokie priedai gali žaloti širdį.
Geriu arbatą, o ne kavą. Arbata man daug skaniau, tiesa, atprasti nuo kavos buvo sunku, tai truko 2 mėnesius. Arbata veikia švelniau: kava išvaro daugiau skysčių sunkaus darbo metu (kai tenka stovėti su sunkiomis apsaugomis nuo rentgeno spindulių prie operacinio stalo), arbata duoda daugiau skysčių, mažiau jų varo, padeda lengviau atlaikyti krūvius operacinėje.
Kas Jums teikia daugiausia džiaugsmo, padeda palaikyti dvasinę pusiausvyrą?
Daug džiaugsmo teikia darbas, tai, kad gali padėti žmonėms. Mūsų specialybėje tai dažniau nei kitose pavyksta. Jei neturi tokio motyvo, sudėtinga dirbti šį darbą. Ta pagalba žmonėms mediko darbą gali padaryti ir labai džiugų, ir labai varginantį, net sekinantį – daug priklauso nuo paties žmogaus nuostatų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai