Šiandien žaizdos gyja greičiau

Kiekvienas mūsų esame turėję didesnių ar mažesnių žaizdų. Vaikystėje žaizdas mums dažniausiai sutvarstydavo marliniais tvarsčiais, bintais. Šiandien savo artimiesiems jas tvarkome laikydamiesi kiek kitokių principų. Skaitykite apie fiziologiškesnius okliuzinius tvarsčius, jų ypatumus ir tai, kada jie gali jums pagelbėti.
 

Ar amžių išbandyta visada geriausia?


Ir taip, ir ne. Noriu tarti kelis žodžius apie marlinius tvarsčius – jie naudojami nuo senų senovės pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Tai medžiaga, kuri leidžia odai kvėpuoti, apsaugo nuo atsitiktinio traumuojančio aplinkos poveikio. Tačiau plaušelių gali patekti į žaizdą ir sukelti nepageidaujamą poveikį, be to, marliniai tvarsčiai pridžiūva prie žaizdos, o juos nuimant, jie sudarko ir formuotis pradėjusį epitelio sluoksnį, taip pailgindami žaizdos gijimą. Esant šlapiuojančiai žaizdai ir permirkus marliniams tvarsčiams, labai greitai žaizda infekuojama bakterijomis. Be abejo, esant ekstremalioms situacijoms, kai tvarsliavos reikia itin daug, pavyzdžiui, karo atveju, marlinius tvarsčius galima virinti, dezinfekuoti ir naudoti pakartotinai, ko tikriausiai neįmanoma atlikti nei su viena kita tvarstomąja medžiaga.
 

Nauja tvarsliavos karta


Tvarsliava visada buvo ir bus reikalinga. Situacijų yra įvairių, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad žaizdos gijimas atviru būdu ne visuomet yra idealiausias variantas. Naujausios žinios apie žaizdų gijimo fiziologiją ir patologinę fiziologiją suformulavo mokslines terapijos koncepcijas, kurios leidžia gydyti greičiau, išvengiant neigiamų pasekmių bei užtikrinant didesnį komfortą pacientui. Standartiniu lėtinių ir antriniu būdu gyjančių žaizdų gydymu šiuo metu laikomas drėgnas metodas . Pasirodo, žaizdos gijimą gali pagerinti okliuziniai tvarsčiai, palaikantys tam tikrą mikroklimatą žaizdos srityje ir netraumuojantys naujai besiformuojančių audinių. Okliuzinių tvarsčių yra labai skirtingų, jie gali būti hidrogelio, hidrokoloidų, plėvelės, pleistro pavidalo. Gaminami ir hidrokoloidiniai tepalai, milteliai, kurie naudojami kaip žaizdos užpildas. Itin svarbu, kad hidrokoloidinių tvarsčių sudėtyje yra karboksimetilceliuliozės, želatinos ar kitų panašių medžiagų, kurie sugeria drėgmę, taigi sumažėja žaizdos šlapiavimas.
 

Okliuzinių tvarsčių ypatumai


Okliuziniai tvarsčiai padengia žaizdą ir yra nepralaidūs orui. Tačiau, naudojant okliuzinius tvarsčius, žaizdoje išlieka pakankamai drėgmės, kad vyktų natūralus žuvusių audinių atidalijimas, nepageidaujamų medžiagų skaldymas, žaizdos valymasis nuo žuvusių ląstelių ir epitelizacija, be to, puikiai apsaugo nuo bakterijų ir purvo. Okliuziniai tvarsčiai (hidrokoloidai, plėvelės, hidrogeliai ir kt.) susiję su perpus mažesne žaizdos infekcijos rizika nei kiti tvarsčiai. Tai siejama ne tik su mechanine žaizdos apsauga, bet ir su tuo, kad po okliuziniu tvarsčiu esančioje srityje sumažėja pH, o rūgštinė terpė neleidžia tarpti mikroorganizmams. Beje, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, naudojant okliuzinius tvarsčius, sumažėja ir žaizdos skausmingumas, pagreitėja žaizdos gijimas.
 

Kokiais atvejais gali būti naudojami okliuziniai tvarsčiai?


Gydant chirurgines žaizdas, pragulas, nudegimus, trofines ir su cukralige susijusias opas, paviršines žaizdas. Kadangi tvarstis tampriai priglunda prie žaizdos, jos užkrėtimo pavojus yra minimalus, o pats tvarstis gali būti laikomas net iki 5–7 dienų, kas itin patogu esant apsunkintai paciento priežiūrai. Taigi tai puiki priemonė gydant ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Beje, šiais tvarsčiais gydomi pacientai paprastai sako, kad jų keitimas visiškai neskausmingas, o gyvenimo kokybė – daug geresnė nei naudojant tradicinius tvarsčius. Tačiau, kad ir kiek pagyrų esate girdėję apie šiuos tvarsčius, esant infekuotai žaizdai, savarankiškai gydytis okliuziniais tvarsčiais jokiu būdu negalima. Kreipkitės į gydytoją pagalbos, jis rekomenduos tinkamiausią žaizdos priežiūrą, tvarsčių keitimo dažnį ir t.t.
 

Ar žinote, kad?


Daugelis rūkalių ir žmonių, gyvenančių kartu su rūkančiaisiais tvirtina, kad jų žaizdos gyja ilgiau, o randai susiformuoja dažniau. Tokias pat išvadas pateikė ir Kalifornijos Universiteto mokslininkai. Mokslininkai įrodė, kad gijimą skatinančios ląstelės (fibroblastai) lėčiau juda žaizdos židinio link.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai