Staigios kūdikio mirties riziką mažina migdymas ant nugaros

Pastaruoju metu mokslininkai ieško vadinamojo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) priežasčių. Sindromas diagnozuojamas tada, kai, atrodytų, visiškai sveiki mažyliai miršta sustojus kvėpavimui, o, atlikus skrodimą, nerandama tokios netikėtos mirties priežasčių. Staigios kūdikių mirties sindromas yra pagrindinė 1 mėnesio – 1 metų amžiaus kūdikių mirties priežastis ir net apie 90 proc. tokių mirčių įvyksta jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiams.
 

Priežastis – apnėja


Staigios kūdikių mirties sindromas yra apibrėžiamas kaip staigi netikėta jaunesnių kaip 1 metų amžiaus kūdikių mirtis. Ji paprastai įvyksta miegant. Didžiausia rizika yra 2–4 mėnesių amžiaus kūdikiams, vėliau ši rizika mažėja. Taip pat ji priklauso nuo kūdikio lyties (didesnė rizika berniukams), mažo svorio, didesnė yra vienišų ir paauglių motinų vaikams.
„Mirtis ištinka dėl kvėpavimo sustojimo, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja rezidentė Živilė Neverauskienė. – Labai mažiems neišnešiotiems naujagimiams ir trumpesnė kvėpavimo pauzė gali sukelti bradikardiją, cianozę ar deguonies sumažėjimą audiniuose.“
Kvėpavimo sustojimas, dar vadinamas apnėja, – tai kvėpavimo pauzė, kuri trunka ilgiau kaip 10 sekundžių. Ji gali būti ilgesnė kaip 15 sekundžių išnešiotiems naujagimiams ir ilgesnė kaip 20 sekundžių neišnešiotiems. Jos metu naujagimis pamėlsta, atsiranda bradikardija (širdies ritmo sulėtėjimas).
„Tai dažniausiai atsitinka dėl nepakankamo vaisiaus plaučių brandumo, – aiškina Ž. Neverauskienė. – Reikėtų ieškoti priežasties – ar tai sukelia infekcija, medžiagų apykaitos sutrikimai, mažakraujystė, ar centrinės nervų sistemos sutrikimai. Jei nerandama priežasties, diagnozuojama neišnešiotų naujagimių apnėja.“
Apnėja gali pasireikšti ir išnešiotiems naujagimiams, tačiau dažniausiai ji pasitaiko sveikiems neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems iki 32 nėštumo savaičių, mažesnio nei 1500 g svorio. Naujausio tyrimo duomenimis, mažiau nei 2,5 kg sveriantiems naujagimiams minėto sindromo rizika padidėja net penkis kartus.
 

Kaip visa tai vyksta


„Apnėja pagal ją sukėlusias priežastis gali būti kelių tipų. Centrinės kilmės apnėja sudaro apie 40 proc. visų apnėjų. Jos atveju smegenys neperduoda signalo, todėl nebūna krūtinės ląstos judesių, oras neteka kvėpavimo takais, sulėtėja širdies veikla, atsiranda deguonies stygius, cianozė. Obstrukcinė apnėja sudaro apie 10 proc. visų apnėjų. Obstrukcija gali būti ties gerklomis arba virš jų, dažniausiai užkritus liežuviui. Gali pasireikšti ir dėl anatominių refleksų. Išnešiotiems naujagimiams gali būti ir kaip refleksinis spazmas dėl pieno atpylimo ar netaisyklingos ryklės raukmenų veiklos žindant. Kvėpavimo judesiai yra, tačiau oras neteka kvėpavimo takais dėl obstrukcijos, – skirtingų tipų kvėpavimo sustojimo mechanizmus aiškina gydytoja. – Mišri apnėja sudaro apie 50 proc. visų apnėjų. Ji dažniausiai pasireiškia neišnešiotiems naujagimiams. Iš pradžių ji prasideda kaip centrinės kilmės apnėja ir vėliau tęsiasi kaip obstrukcinė apnėja.“
Neišnešiotų naujagimių kvėpavimas, apnėja, širdies veikla, saturacija (deguonies įsisotinimas audiniuose) stebimi ir registruojami monitoriuose. Jei apnėjos kartojasi, stengiamasi išsiaiškinti priežastis. Įtarus infekciją, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, kraujo ir šlapimo pasėlis, kad būtų galima išsiaiškinti infekcijos sukėlėją ir laiku paskirti gydymą antibiotikais. Tokiais atvejais gali būti indikuotina ir lumbalinė punkcija (stuburo smegenų skysčio ištyrimas dėl bakterijų). Jei įtariama hipoglikemija (cukraus kiekio sumažėjimas kraujyje), ištiriama glikemija kraujyje ir, jei reikia, skiriama gliukozės. Atliekant elektroencefalogramą, galima užfiksuoti traukulius, kurie pasireiškia kaip apnėjos priepuoliai, tuomet skiriamas traukulius slopinantis gydymas. Tiriant galvos smegenis ultragarsu, galima diagnozuoti tarpskilvelines kraujosruvas ar kitas smegenų patologijas.
 

Svarbiausios priežastys


Įrodyta, kad staigios kūdikių mirties sindromo riziką didina tam tikri aplinkos veiksniai. Gydytojų teigimu, rizika smarkiai padidėja rūkančių tėvų kūdikiams, jei moteris rūkė ar vartojo narkotikus nėštumo metu, jei kūdikis gyvena prirūkytuose namuose.
Amerikiečių mokslininkų, besiremiančių neseniai savo atliktų tyrimų rezultatais, nuomone, staigi kūdikių mirtis išsivysto dėl mažo serotonino kiekio smegenyse. Serotoninas galvos smegenų kamiene padeda reguliuoti nevalingus organizmo procesus, tokius kaip kvėpavimas, širdies plakimas, kraujospūdis miego metu. Dėl šio hormono trūkumo sutrinka galvos smegenų kamieno sričių funkcijos ir padidėja netikėtos mirties miegant tikimybė – pavyzdžiui, dėl per didelės anglies dvideginio koncentracijos kūdikiui miegant ant pilvo.
Išnagrinėję smegenų audinius kūdikių, kurie mirė nuo šio sindromo ir kitų priežasčių, mokslininkai nustatė, kad serotonino kiekis buvo 26 procentais mažesnis smegenų audinyje tų kūdikių, kurie mirė nuo kūdikių staigios mirties sindromo, nei tų, kurie mirė dėl kitų priežasčių. Kadangi įtariama, kad taip gali atsitikti dėl genetinių veiksnių, numatoma atlikti daugiau tyrimų priežastims, kodėl susidaro neįprastai maža serotonino koncentracija, nustatyti.
 

Kaip sumažinti riziką


Svarbiausia priemonė – migdyti vaiką ant nugaros. Nustatyta, kad staigios kūdikių mirties rizika išauga net 13 kartų, jei kūdikis migdomas ant pilvo. Be to, pastebėta, kad sindromo atvejų sumažėjo tose šalyse, kur sveikatos apsaugos darbuotojai patarė tėvams kūdikius guldyti miegoti ant nugaros, reguliuoti temperatūrą kambaryje, kuriame kūdikis miega.
Tiesa, kūdikį guldyti ant pilvo ne tik galima, bet ir reikia, kadangi, mažyliui gulint ant pilvo, stiprėja kaklo ir pečių raumenys, pagerėja virškinimo sistemos organų veikla, formuojasi ir stiprėja nugaros, liemens raumenys, stuburas. Guldyti kūdikį ant pilvuko reiktų ir tam, kad nepasidarytų plokščia galvelė. Pasirodė, kad tuo metu, kai gydytojai, kovodami su SKMS, liepė tėveliams kūdikius guldyti ant nugaros, labai padidėjo plokščių galvų sindromą turinčių mažylių skaičius. Tačiau šio sindromo galima išvengti, jeigu gulinčio ant nugaros vaikelio galvytę pasukinėsite į įvairias puses. O pats geriausias būdas išvengti plokščios galvos sindromo – tai guldyti vaikelį ant pilvuko tuomet, kai jis nemiega, žaisti su juo, kalbinti, stengtis, kad jis sukinėtų galvytę į visas puses.
Kitos priemonės – tai nemiegoti kartu, nes tai didina atsitiktinio uždusimo riziką – galite vaikelį užspausti, užmesti ant jo pagalvę arba antklodę. Negalima dėti į vaiko lovytę didelių minkštų žaislų. Taip pat negalima rūkyti namuose, reikia stengtis nebūti su kūdikiu ten, kur rūkoma, neramstyti mažylio pagalvėmis ar pūkinėmis antklodėmis. Be to, pastebėta, kad padeda čiulptukas, nes jis didina vaiko budrumą, tad sumažėja staigios mirties rizika.
„Naujagimis visada būna su mama ir mama yra atsakinga už jį. Pastebėjus apnėją, gali padėti vadinamoji taktilinė stimuliacija – paglostomi padukai ar nugara ties stuburu. Paprastai to pakanka,“ – priduria Ž. Neverauskienė.
Faktai apie staigios kūdikių mirties sindromą
• Nuo sindromo per metus miršta daug daugiau kūdikių nei nuo vėžio, širdies ligų, plaučių uždegimo, AIDS, cistinės fibrozės ir raumenų distrofijos kartu sudėjus.
• Jis yra pagrindinė kūdikių mirties priežastis po pirmojo gyvenimo mėnesio.
• Kūdikiai, mirę nuo šio sindromo, gali būti sveiki iki mirties.
• Mirtis įvyksta labai greitai, be jokių kančių, dažniausiai miegant.
• Vėmimas ir užspringimas negali sukelti staigios kūdikių mirties sindromą.
• Jis nėra užkrečiamas, nesukelia skausmo, jo negalima prognozuoti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai