Vaikų susižeidimų padaugėja pavasarį

Vaikus valiūkiškas smalsumas kviečia viską pamatyti, paliesti, patirti, aprėpti. Pamokoms pasibaigus, kas riedlente skrieja nuo kalnelio, kas dviračiu važinėja judriomis miesto gatvėmis. O nuo didelio greičio ir neatsargumo iki traumos – tik vienas žingsnis. Kuo judresnis vaikas, tuo jis daugiau visur landžioja, nesisaugo, todėl dažniau patiria įvairaus pobūdžio traumų – sumušimų, nubrozdinimų, žaizdų. Kaip suteikti pirmąją pagalbą susižeidus? Apie tai kalbamės su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vaikų ortopede-traumatologe Veronika JUODIENE.
 

Dažniausios vaikų žaizdos:
• kirstinės-pjautinės (stiklo šuke, peiliu); joms būdingas gausus kraujavimas);
• muštinės (į stalo kampą, metalo laužą, akmenį); joms būdingos kraujosruvos („mėlynės“);
• plėštinės (dažniausiai į metalinę tvorą ar medžio šaką); kraujavimas mažesnis, bet didesnis žaizdos infekcijos pavojus.
Visos žaizdos yra pavojingos, nes per jas į audinius gali patekti infekcija, be to, galima nukraujuoti, gali sutrikti kūno dalies ar organo funkcija ir t.t. Pavojingiausios sveikatai – durtinės žaizdos, nes tokios traumos metu mikrobai patenka giliai į audinius, todėl gali kilti nemalonių komplikacijų.
 

Paviršinė žaizda


Paviršinė žaizda – tai odos nubrozdinimas; žaizda paprastai kraujuoja mažai, tik odos paviršiuje atsiranda mažų kraujo lašelių.
Pirmiausia atsargiai apnuoginkite sužeistą kūno vietą ir švelniai apvalykite žaizdą nuo matomų nešvarumų. Po to nuplaukite vandenilio peroksidu ar silpnu kalio permanganato tirpalu. Nepamirškite žaizdos kraštų patepti dezinfekuojamąja medžiaga chlorheksidinu, jodu ir apibintuoti sausu steriliu tvarsčiu. Negalima dėti vatos, jos plaušeliai prilimpa prie pažeisto paviršiaus ir trukdo gyti. Ką daryti toliau?
Tai reikėtų nuspręsti atsižvelgiant į vaiko savijautą. Jei jis jaučiasi gerai, nekyla kūno temperatūra ir skausmas po truputėlį rimsta, vadinasi, viskas tvarkoje. O jei mažasis yra sudirgęs, mieguistas, turi temperatūros, duokite jam tabletę paracetamolio ir nuveskite pas gydytoją traumatologą.


 

Sumušimai


Sumušimui būdingas minkštųjų audinių sužalojimas su kraujagyslių plyšimu ir kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius. Šviežios kraujosruvos būna purpurinės, melsvos, o senesnės – žalios, geltonos spalvos.
Sumušus kelį, alkūnę ar blauzdą, jaučiamas bukas maudžiantis skausmas, kuris sustiprėja judant, todėl, kol skausmas išnyks, patartina apriboti sumuštosios kūno dalies judesius ir, kiek įmanoma, jos apkrovą.
Sumušus ar patempus raiščius, nukentėjusią kūno vietą reikia pakelti (jei įmanoma) ir suteikti jai ramybę, t.y. kuo mažiau judinti. Labai padeda šalčio kompresai. Į polietileno maišelį įdėkite ledo gabalėlių ir, uždėję ant skaudamos vietos, laikykite 15–20 minučių. Po to nuimkite, palaukite 10–15 minučių, vėl dėkite 20-čiai minučių, tada vėl nuimkite. Taip kartokite pirmąsias dvi valandas po traumos. Jei neturite ledo, jį puikiai pakeis šalto vandens srovė.
Jei po kelių valandų skausmas nurimsta, vadinasi, rimtesnių pakitimų nėra. Tuomet sumuštą vietą ryte ir vakare tepkite specialiu skausmą bei patinimą mažinančiu nesteroidiniu tepalu nuo uždegimo, tepalu su heparinu ar pan. Taip gydykitės ne ilgiau kaip dvi savaites.
Paprastai per tiek laiko visi simptomai išnyksta, judėjimo funkcija normalizuojasi. Jei kraujosruvos per šį laiką neišnyko, reikėtų pasirodyti gydytojui.
Tėvai turėtų būti itin atidūs, jei vaikas susimušė galvą. Tuomet svarbios tampa visos smulk-menos: į kokį daiktą (metalą, grindinį ar žemę) trenkėsi, iš kokio aukščio krito, kaip krito, ar po kritimo prarado sąmonę, ar yra mieguistas, ar verkia ir t.t. Atidžiai sekite mažylio sveikatos būklę. Jei jo elgesys pasikeitęs, vaiką pykina, būtina jį kuo greičiau vežti į ligoninę, nes tai gali būti rimta traumos pasekmė – galvos smegenų sutrenkimas. Tokiu atveju patartina kuo greičiau kreiptis į traumatologą, šeimos gydytoją ar neurologą.
 

Svetimkūniai


Neretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius patenka įvairių svetimkūnių: medžio atplaišų, stiklo šukių, adatų, smulkių vinių, žvyro akmenėlių, metalo drožlių. Patekus svetimkūniui, jaučiamas skausmas, dūrimas. Ką reikėtų daryti tokiu atveju?
Matomus svetimkūnius, kai jie yra negiliai, galima pašalinti atsargiai pincetu ar pirštais suėmus už galiuko. Tada reikia dezinfekuoti ir užrišti sterilų tvarstį.
Kai svetimkūnį pašalinti sudėtinga arba jis yra arti stambiųjų kraujagyslių, jo geriau patiems neliesti, o kuo skubiau apsilankyti artimiausioje gydymo įstaigoje, kad tai padarytų gydytojas traumatologas.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai