Alergija žiedadulkėms - ne tik sezoninis diskomfortas

Polinozės simptomai
Būdingiausi polinozės simptomai. Jie kartojasi kasmet tuo pačiu metų laiku:
• nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies;
• nosies perštėjimas, čiaudulio priepuoliai;
• akių perštėjimas ir paraudimas, ašarojimas;
• gomurio ir liežuvio perštėjimas;
• dusulys, sausas kosulys;
• odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).
Kiti polinozės simptomai. Svarbiausias polinozės požymis - sezoniškumas (simptomų pasikartojimas pavasarį ar vasarą). Žmogaus būsena sezoninio paūmėjimo metu primena peršalimą, tačiau kūno temperatūra dažniausiai lieka normali. Įsisiūbavus ligai, neretai pasireiškia bendros intoksikacijos simptomų: dirglumas, nuovargis, apetito nebuvimas, svorio netekimas ir prislėgta nuotaika.
Alergija žiedadulkėms gali sukelti dilgėlinį bėrimą, Kvinkės edemą, bronchinę astmą ar jos paūmėjimą. Kenčia ir nervų sistema – aprašyti migrenos atvejai, netgi žiedadulkių epilepsija. Patekus žiedadulkėms į virškinamąjį traktą su maistu, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, ūmūs pilvo skausmai ir odos bėrimas.
Žmonės, linkę sirgti žiedadulkių alergija, dažniausiai netoleruoja kelių rūšių žiedadulkių, todėl jiems reikėtų žinoti, kokie tai augalai ir kuriuo metu jie žydi.

Kaip išvengti kontakto su žiedadulkėmis?
Jums pavojingų augalų žydėjimo metu:
• Nevažiuokite į užmiestį, tuo metu nedirbkite žemės ūkio darbų. Važiuodami automobiliu, uždarykite langus, ypač užmiestyje.
• Neatidarinėkite langų tiek bute, tiek darbovietėje.
• Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo. Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle.
• Venkite pasivaikščiojimų lauke ryto valandomis. Grįžę iš lauko persirenkite.
• Prauskitės po dušu ne rečiau nei du kartus per dieną. Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus.
• Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosies, akių ir burnos gleivines fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (į stiklinę šilto virinto vandens dedama - arbatinio šaukštelio druskos). Nosies ertmei plauti galima naudoti švirkštą be adatos ar nedidelę kriaušelę.
• Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke.
• Kasdien drėgnu būdu išvalykite kambarius.
• Planuodami kasmetines atostogas, atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai.

Kokios augalų rūšys gali sukelti polinozės paūmėjimus?
Augalai alergenai skirstomi į keletą grupių: tai medžiai, pievų augalai ir sėkliniai augalai. Išskiriama ir keletas polinozės paūmėjimo periodų: pavasario, ankstyvas vasaros ir vėlyvas vasaros. Augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio.
Medžiai. Pirmasis polinozės paūmėjimo periodas - pavasarinis (kovo-gegužės mėnesiai). Šiuo metu žydi medžiai: vieni iš pirmųjų pražysta beržai, vėliau - ievos, topoliai, alksniai ir klevai. Gegužės mėnesį - ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Aktyviausi alergenai iš pavasarinių augalų yra beržai ir ąžuolai. Vėliausiai žydi liepos.
Pievų augalai. Pievų žiedadulkės - reikšmingiausias alergenas visoje Europoje. Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas: ankstyvas vasarinis. Šie augalai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio (tai priklauso nuo vietovės). Jie žydi ilgai, kai kurios rūšys žydi du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna.
Sėklinės žolės. Vėlyvuoju vasaros periodu (rugpjūtis-rugsėjis) žydi grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Alergija maistui ir polinozė
Devyni iš dešimt polinoze sergančių pacientų yra alergiški ir kai kuriems maisto produktams. Maistinė alergija sergant polinoze pasireškia burnos ertmės maudimu, liežuvio pabrinkimu, odos niežėjimu ir dilgėline, galimas pykinimas ir vėmimas. Kai kuriais maisto alergijos atvejais liga praranda savo sezoniškumą, ir alergijos simptomai tęsiasi visus metus.
Sezoninio polinozės paūmėjimo metu venkite medaus ir kitų bičių produktų, alkoholinių gėrimų, nes daugelis iš jų ne tik sukelia alergiją, bet ir nevartotini kartu su antihistamininiais preparatais.
Maisto produktai, kurių dažnai netoleruoja žmonės, alergiški medžiams: beržų sultys; kaulavaisiai: slyvos, persikai, abrikosai, vyšnios, trešnės, alyvuogės; obuoliai, kriaušės, kiviai; riešutai; kai kurie prieskoniniai augalai: anyžiai, kmynai; morkos. Alergines reakcijas gali sukelti bulvės, pomidorai, agurkai, svogūnai.
Maisto produktų grupė, netoleruojama pievų augalams alergiškų žmonių: alus, gira; kukurūzai; soja, žemės riešutai. Rekomenduojama nevartoti makaronų gaminių, duonos, batono ir kitų miltinių produktų. Alergines reakcijas gali sukelti žemuogės, braškės, citrusiniai vaisiai. Fitoterapija nerekomenduojama.
Produktai, kurių netoleruoja alergiški kai kurioms gėlėms žmonės: saulėgrąžos ir jų aliejus; cikorijos; gėrimai, kuriuos gaminant naudojami pelynai (vermutai, balzamai); arbūzai, melionai; kai kurie prieskoniai (petražolės, kmynai, karis, pipirai, anyžiai, muskato riešutai, cinamonas, imbieras). Alergines reakcijas gali sukelti morkos, česnakai, citrusiniai, bananai. Negalima gydyti ramunėlėmis ir medetkomis.
Maisto produktai, kurių netoleruoja sėkliniams augalams alergiški žmonės: burokėliai; špinatai.

Kas yra kryžminė alergija?
Tarp vienos šeimos augalų yra keletas tokių, kurie evoliuciškai labai panašūs. Jei esate alergiškas vienam tos grupės augalui, yra didelė tikimybė, kad galite būti alergiškas ir kitam.

Alergiją gali sukelti kambariniai augalai?
Alergiją gali sukelti ir kambariniai augalai, todėl pravartu laikytis paprastų rekomendacijų:
• Laikykitės dietos (atsižvelgdami į tai, kam esate alergiškas, venkite ir galimų kryžminių reakcijų su maisto produktais).
• Augalais gydykitės labai atsargiai.
• Neauginkite begonijų, primulių, rožių.
• Savo gerbėjus įspėkite, kad gėlės - ne pati geriausia dovana jums.
• Nepuoškite savo namų nei šviežiomis, nei džiovintomis gėlėmis.

Bendrosios rekomendacijos
Net ir esant alergiškam 1-2 augalų žiedadulkėms, galima sąlyginai ramiai pragyventi visą gyvenimą. Tačiau negydoma liga gali progresuoti. Kuo anksčiau kreipsitės į gydytoją, tuo didesnė tikimybė pasveikti ar bent sustabdyti ligos vystymąsi.
Polinozės paūmėjimo metu labai padidėja organizmo jautrumas ir kitiems alergenams (dulkėms, gyvūnų vilnai, vaistams), todėl tuo metu rekomenduojama:
• atidėti visas planuotas medicinos procedūras, operacijas, vakcinacijas;
• vengti sunkaus fizinio krūvio;
• laikytis specifinės hipoalerginės dietos;
• jei alergijos simptomai sunkūs, rekomenduojamas medikamentinis ambulatorinis ar net stacionarinis gydymas specialiose antialerginėse palatose;
• kiekvienam alergija sergančiam žmogui rekomenduojama atsargiai vartoti bet kurių vaistų (ypač penicilino ir novokaino grupių preparatų, B grupės vitamino, nikotino rūgšties, jodo preparatų);
• draudžiama gydytis vaistiniais augalais, taip pat ir kosmetikos priemonėmis, kurių sudėtyje yra žiedadulkių ir augalų dalių. Atsargiai reikia elgtis ir su homeopatiniais preparatais.
• visuomet nešiokitės sergančiojo alergija pasą, kurį gali užpildyti jus gydantis gydytojas.
• Kadangi visiškai eliminuoti alergeno praktiškai neįmanoma, todėl pagrindinę vietą užima medikamentinis gydymas. Efektyviausiai ir plačiausiai naudojami antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, II kartos antihistamininis preparatas ebastinas (Kestine^®). Ebastinas yra ilgai veikiantis selektyvus H1 receptorių antagonistas. Jis greitai ir lengvai iš virškinamojo trakto patenka į kraują. Vartojant vaisto po 10 mg per dieną, stabilus alergiją gydantis poveikis pasiekiamas 3-5 dieną. Vaistas tinka alerginiam rinitui, konjunktyvitui ir urtikarijai gydyti. Reikia atsargiai vartoti vaisto, jei yra pailgėjęs QT intervalas, taip pat kartu su vaistais nuo grybelio.