Celiulitas (vokiečių terminas) – tai pavadinimas, apibūdinantis “korėtos” odos paviršių.
Celiulitas – tai susirgimas, kuris nepasireiškia skausmais, bet trikdo dvasinę moters būseną, be to, tai – ne vien riebalų kaupimasis po oda, tai kartu ir tiesioginis organizmo fiziologinių procesų atspindys.
Dar prieš 10 – 15 metų mes nė negirdėjome apie tokį susirgimą, nors Europos šalyse ir JAV celiulito problema egzistuoja seniai ir apie tai, kaip jo išvengti buvo kalbama dar 1960-aisiais. Gydant šį susirgimą, pasiekta neblogų rezultatų.
Pažymėtina, kad nuo celiulito kenčia 90 – 95 % visų moterų ir (beje), - ne tiktai apkūnios. Jis būdingas taip pat ir liesoms. Netgi atvirkščiai, - nebūtinai kiekviena apkūni moteris turi celiulito požymių. Mūsų laikais celiulito reiškiniai laikomi ne vien kosmetine problema, bet ir labai rimta mokslo užduotimi.
Celiulitas – tai visų pirma gyvenimo būdas. Paskutiniuoju metu mes daug mažiau judame, be to, vartojame nemažai pusfabrikačių, kurie turi visus reikalingus maisto papildus, dirbtinius pakaitalus, cukraus, aromatizuojančių medžiagų, dažų bei konservantų. Mūsų gyvenime daugiau stresų, mus veikia daug daugiau kenksmingų faktorių – tokių kaip aplinkos užterštumas, ultravioletiniai saulės spinduliai, rūkymas.
Vis daugiau mergaičių celiulitu suserga ankstyvame amžiuje, pradedant net nuo 14 metų. Šį procesą skatina greitai paruošiamas maistas, perdaug ankstyvas kontraceptinių vaistų vartojimas, greitas lytinis brendimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, stresai.
Celiulitas – tai ne paprastas riebalinis audinys, o išoriniai pakitimai, susiję su kai kuriais organizmo sutrikimais. Kokie mes bebūtume liesi, vis vien po oda turime riebalinio audinio, kuris bet kada gali išsivystyti į celiulitą.
Celiulitas – tai riebalinio audinio padidėjimas bei sustorėjęs jungiamasis audinys, kuriame susitelkia vanduo ir kaupiasi toksinai. Tai vienareikšmis medžiagų apykaitos sutrikimas, pakitusi oda, tai - vietinės kraujotakos bei vandens–druskų pusiausvyros sutrikimas, o taip pat ir “šlakų” kaupimasis organizme.
Norint suprasti celiulito esmę, būtina daugiau žinoti apie riebalus. Žmogus gimsta, turėdamas atitinkamą riebalinių ląstelių kiekį, tad svorio padidėjimas arba jo netekimas atsiranda ne dėl šių ląstelių skaičiaus pasikeitimo, o dėl kiekvienos iš šių ląstelių dydžio pokyčių (padidėjimo ar sumažėjimo).
Susikaupusių riebalų pasiskirstymas mūsų organizme priklauso nuo lyties, genetinės struktūros, gyvenimo būdo bei hormonų pusiausvyros. Dauguma vyrų turi obuolio formos figūrą. Jiems riebalai kaupiasi pilvo, širdies bei žarnyno srityse. Moterų kūno sudėjimas dažniausiai primena kriaušę, o riebalai joms telkiasi ant sėdmenų, ant šlaunų (išorinėje bei vidinėje pusėse) bei pilvo srityje.
Tam tikras riebalų kiekis, gaunamas su maistu, būtinai reikalingas žmogaus organizmui, nes riebalai atlieka daugelį svarbių gyvybinių funkcijų:
• Didelė dalis gaunamų riebalų saugomi organizme ir panaudojami tik atsiradus papildomam energijos poreikiui;
• Tam tikras riebalų kiekis sunaudojamas būtiniausių hormonų gamybai, taip pat - nervų, odos, kitų audinių bei organų formavimuisi;
• Riebalai – labai gera izoliacinė medžiaga;
• Aukščiausios kokybės riebalų grupė – fosfolipidai, nervinių ląstelių sudėtyje, dalyvauja trumpalaikės bei ilgalaikės atminties procesuose;
• Riebalai atlieka svarbų vaidmenį, organizmui įsisavinant tirpstančius vitaminus A, D, E, K;
• Riebalinis audinys sulaiko kenksmingas chemines medžiagas, pesticidus bei kitus organizmui kenksmingus elementus.
Kiekvienos riebalinės ląstelės paviršiuje esti mikroskopinės struktūros, atliekančios funkcijas receptorių, kurie reguliuoja riebalų susikaupimo bei jų šalinimo procesus.
Alfa-2 receptoriai sugeba kaupti riebalus, o beta-receptoriai atsakingi už riebalų šalinimą iš riebalinių ląstelių. Šalinimo procesui turi reikšmės taip pat ir pro audinius pratekančio kraujo kiekis. Gausiai srovenantis kraujas padeda pasišalinti dideliam riebalų kiekiui iš riebalinių ląstelių. Celiulitinis audinys kaip tik ir būna labai menkai aprūpinamas krauju.
Riebalinėse ląstelėse ant sėdmenų, šlaunų bei ant kelių, (t.y. kaip tik tose vietose, kuriose celiulitas linkęs susidaryti), riebalus saugančių receptorių alfa-2, būna net šešis kartus daugiau, negu riebalus šalinančių beta-receptorių.
Viršutinių kūno dalių riebalinės ląstelės turi šešis kartus daugiau riebalus šalinančių beta-receptorių, negu riebalus kaupiančių receptorių alfa-2. Todėl riebalai visų pirma kaupiasi apatinėje kūno dalyje, o greičiau pasišalina iš audinių, esančių viršutinėje kūno dalyje.
Pavyzdžiui, jeigu jūsų organizmas sukauptų 7 kg riebalų, tai 6 iš jų būtinai “nusėstų” ant sėdmenų, išorinėje bei vidinėje šlaunų pusėse, o tiktai 1kg – viršutinėje kūno dalyje. Ir atvirkščiai, jeigu jūs “numesite” 7 kg, tai apatinė kūno dalis neteks tiktai 1 kg, o viršutinė – net 6 kg. Todėl kūno svorio pakitimai keičia patį riebalų pasiskirstymo principą ir turi įtakos žmogaus kūno formų kitimui.
Normaliam ląstelių bei audinių funkcionavimui būtinas kraujo pakankamumas, normalus kraujospūdis bei savalaikis organizmo gyvybinės veiklos produktų šalinimas. Tai reiškia, jog gausus kraujo kiekis ne tik turi aprūpinti audinius deguonimi ir maisto medžiagomis, bet ir pašalinti anglies dvideginį bei toksinus, o sklandžiai veikianti limfinė sistema - transportuoti limfą.
Venos bei limfagyslės (priešingai negu arterijos) neturi savo sienelėse raumenų, todėl kraujo ir limfos skysčio grįžimas į bendrą kraujo apytakos sistemą priklauso nuo trijų, tarpusavyje susijusių faktorių, kurie labai reikšmingi, aiškinantis celiulito formavimosi mechanizmą ir jo gydymą.
Riebaliniam audiniui pakitus, vystosi celiulitas. Jo susidarymą lemia trys pagrindiniai faktoriai:
• mažojo kraujo apytakos rato pokyčiai;
• veninės kraujotakos sutrikimas;
• limfinio skysčio cirkuliacijos sutrikimai.
Kadangi visi šie veiksniai glaudžiai susiję, užtenka pasireikšti bent vienam iš jų, kad prasidėtų grandininė reakcija, į kurią pagaliau įtraukiami ir visi kiti, likusieji, faktoriai. Celiulito paliestas kūno paviršiaus plotas priklauso nuo mažojo kraujo apytakos rato pokyčių ir nuo to, ar labai ryškūs veninės bei limfinės sistemų sutrikimai. Pilnai pasireiškiantis celiulitas vis dėlto priklauso nuo riebalų kiekio, sukaupto riebalinėse celiulitinio audinio ląstelėse.
Celiulitas – tai ne paprastas riebalinis audinys, o išoriniai pakitimai, susiję su kai kuriais organizmo sutrikimais. Kokie mes bebūtume liesi, vis vien po oda turime riebalinio audinio, kuris bet kada gali išsivystyti į celiulitą.
Celiulitas – tai riebalinio audinio padidėjimas bei sustorėjęs jungiamasis audinys, kuriame susitelkia vanduo ir kaupiasi toksinai. Tai vienareikšmis medžiagų apykaitos sutrikimas, pakitusi oda, tai - vietinės kraujotakos bei vandens–druskų pusiausvyros sutrikimas, o taip pat ir “šlakų” kaupimasis organizme.
Norint suprasti celiulito esmę, būtina daugiau žinoti apie riebalus. Žmogus gimsta, turėdamas atitinkamą riebalinių ląstelių kiekį, tad svorio padidėjimas arba jo netekimas atsiranda ne dėl šių ląstelių skaičiaus pasikeitimo, o dėl kiekvienos iš šių ląstelių dydžio pokyčių (padidėjimo ar sumažėjimo).
Susikaupusių riebalų pasiskirstymas mūsų organizme priklauso nuo lyties, genetinės struktūros, gyvenimo būdo bei hormonų pusiausvyros. Dauguma vyrų turi obuolio formos figūrą. Jiems riebalai kaupiasi pilvo, širdies bei žarnyno srityse. Moterų kūno sudėjimas dažniausiai primena kriaušę, o riebalai joms telkiasi ant sėdmenų, ant šlaunų (išorinėje bei vidinėje pusėse) bei pilvo srityje.
Tam tikras riebalų kiekis, gaunamas su maistu, būtinai reikalingas žmogaus organizmui, nes riebalai atlieka daugelį svarbių gyvybinių funkcijų:
• Didelė dalis gaunamų riebalų saugomi organizme ir panaudojami tik atsiradus papildomam energijos poreikiui;
• Tam tikras riebalų kiekis sunaudojamas būtiniausių hormonų gamybai, taip pat - nervų, odos, kitų audinių bei organų formavimuisi;
• Riebalai – labai gera izoliacinė medžiaga;
• Aukščiausios kokybės riebalų grupė – fosfolipidai, nervinių ląstelių sudėtyje, dalyvauja trumpalaikės bei ilgalaikės atminties procesuose;
• Riebalai atlieka svarbų vaidmenį, organizmui įsisavinant tirpstančius vitaminus A, D, E, K;
• Riebalinis audinys sulaiko kenksmingas chemines medžiagas, pesticidus bei kitus organizmui kenksmingus elementus.
Kiekvienos riebalinės ląstelės paviršiuje esti mikroskopinės struktūros, atliekančios funkcijas receptorių, kurie reguliuoja riebalų susikaupimo bei jų šalinimo procesus.
Alfa-2 receptoriai sugeba kaupti riebalus, o beta-receptoriai atsakingi už riebalų šalinimą iš riebalinių ląstelių. Šalinimo procesui turi reikšmės taip pat ir pro audinius pratekančio kraujo kiekis. Gausiai srovenantis kraujas padeda pasišalinti dideliam riebalų kiekiui iš riebalinių ląstelių. Celiulitinis audinys kaip tik ir būna labai menkai aprūpinamas krauju.
Riebalinėse ląstelėse ant sėdmenų, šlaunų bei ant kelių, (t.y. kaip tik tose vietose, kuriose celiulitas linkęs susidaryti), riebalus saugančių receptorių alfa-2, būna net šešis kartus daugiau, negu riebalus šalinančių beta-receptorių.
Viršutinių kūno dalių riebalinės ląstelės turi šešis kartus daugiau riebalus šalinančių beta-receptorių, negu riebalus kaupiančių receptorių alfa-2. Todėl riebalai visų pirma kaupiasi apatinėje kūno dalyje, o greičiau pasišalina iš audinių, esančių viršutinėje kūno dalyje.
Pavyzdžiui, jeigu jūsų organizmas sukauptų 7 kg riebalų, tai 6 iš jų būtinai “nusėstų” ant sėdmenų, išorinėje bei vidinėje šlaunų pusėse, o tiktai 1kg – viršutinėje kūno dalyje. Ir atvirkščiai, jeigu jūs “numesite” 7 kg, tai apatinė kūno dalis neteks tiktai 1 kg, o viršutinė – net 6 kg. Todėl kūno svorio pakitimai keičia patį riebalų pasiskirstymo principą ir turi įtakos žmogaus kūno formų kitimui.
Normaliam ląstelių bei audinių funkcionavimui būtinas kraujo pakankamumas, normalus kraujospūdis bei savalaikis organizmo gyvybinės veiklos produktų šalinimas. Tai reiškia, jog gausus kraujo kiekis ne tik turi aprūpinti audinius deguonimi ir maisto medžiagomis, bet ir pašalinti anglies dvideginį bei toksinus, o sklandžiai veikianti limfinė sistema - transportuoti limfą.
Venos bei limfagyslės (priešingai negu arterijos) neturi savo sienelėse raumenų, todėl kraujo ir limfos skysčio grįžimas į bendrą kraujo apytakos sistemą priklauso nuo trijų, tarpusavyje susijusių faktorių, kurie labai reikšmingi, aiškinantis celiulito formavimosi mechanizmą ir jo gydymą.
Riebaliniam audiniui pakitus, vystosi celiulitas. Jo susidarymą lemia trys pagrindiniai faktoriai:
• mažojo kraujo apytakos rato pokyčiai;
• veninės kraujotakos sutrikimas;
• limfinio skysčio cirkuliacijos sutrikimai.
Kadangi visi šie veiksniai glaudžiai susiję, užtenka pasireikšti bent vienam iš jų, kad prasidėtų grandininė reakcija, į kurią pagaliau įtraukiami ir visi kiti, likusieji, faktoriai. Celiulito paliestas kūno paviršiaus plotas priklauso nuo mažojo kraujo apytakos rato pokyčių ir nuo to, ar labai ryškūs veninės bei limfinės sistemų sutrikimai. Pilnai pasireiškiantis celiulitas vis dėlto priklauso nuo riebalų kiekio, sukaupto riebalinėse celiulitinio audinio ląstelėse.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau