){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Nuo pat darbo pradžios norėjau įrodyti, kad sugebu dirbti gerai, – sako A.Jakubauskas. – Man reikėjo pasitikrinti: jei esu geras treneris, turime pasiekti pačių geriausių rezultatų.“ Teorijas jis tikrindavo praktiškai, kūrė originalias treniruočių metodikas, o daugumą tuo metu taikytųjų apvertė aukštyn kojomis. Gal todėl kadaise vadintas „teigiamu fanatiku“. Institute pradėti rengti biatlono treneriai, ir tai lėmė A.Jakubausko auklėtinių pergalės. Viena ryškiausių žvaigždžių – biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984-aisiais Sarajevo žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį Lietuvos istorijoje žiemos olimpiados aukso medalį.
Trenerio ir olimpiečio kelias į sportinės sėkmės ir ambicijų viršūnes – tas pats. Tik sportinis džiaugsmas ar euforija yra trumpa, o trenerio – stratego, vadovo, pedagogo, mediko – įtampa neatlėgstanti ištisus metus.
Iš dienoraščių
Nuo 1977-ųjų darbo su kiekvienu sportininku planai, trenerio pastabos, stebėjimai surašyti dienoraščiuose. Tai treniruočių mokslinės metodikos klondaikai. „Pavaikydavau berniokus, bet nuolat kontroliuodavau jų sveikatos būklę, – mena A.Jakubauskas. – Kaip vieną iš testų taikiau profesoriaus Dušanino kardiografijos metodą. Juo susidomėjau, kai iš Sverdlovsko medikų išgirdau, kad prieš varžybas užrašyta kardiograma gali atskleisti, kuris sportininkas nugalės. Bet šis metodas buvo valstybinė paslaptis. Kaip man ją sužinoti? Į sąjunginę treniruočių stovyklą vežuosi du „Malūnininkus“ (du butelius alkoholinio gėrimo – aut. past.) ir žinau, kad metodiką gausiu. Kardiografija – tiksli sveikatos stebėsena ir orientyras, kaip koreguoti krūvius ir mitybą, kada sportininkui reikia leisti atsipalaiduoti, kada ir kokių papildų skirti. Jei miokardas ima „buksuoti“, – medžiagų apykaitos širdies raumenyje sutrikimas ir persitreniravimo ženklas. Tokios būklės išvengdavome.“
Apie bites, lašinius, tetos Olgos siuntinius
Viena iš A.Jakubausko atrastų paslapčių: sportininkų, kurių krūviai dideli, mitybai papildyti labai tinka lašiniai – ypač tinka glikogenui, t.y. energijos šaltiniui organizme, sukaupti. Kai lietuviukai biatlonininkai pranoko sibiriečius, šių treneriai klausdavo: „Kuo maitini saviškius?“. „Ateikit, pavaišinsiu!“, – šypsodavosi A.Jakubauskas. Sibire nežinota, kas yra lašiniai.
Kad sportininkams labai svarbi mityba, įrodė vieno auklėtinio tetos siuntiniai į stovyklą Sibire. Vaikinukas užkirsdavo anykštietiškos dešros net ir vėlai vakare, draugams sumigus. Taip įsitaisė dvylikapirštės žarnos opą. Kai žmogus miega, ir jo virškinimo, ir kitos sistemos miega, – paaiškina treneris. Dėl to ir ta opa. Teko biatlonininkui grįžti į Kauną, padėjo šviesaus atminimo sporto gydytojas J.Ivaškevičius. Ligonis laiko velti neleido – į palatą atsinešė sportinį šautuvą ir tobulino šaudymo technikos elementus. Ginklą laikė pakabinęs po lova. Parlėkė po dviejų savaičių rungtyniauti gydytas, bet dar nevisiškai pasveikęs, stojo į startą.
Paslaptingas, bet nedraustas dopingas – bičių produktai. Bičių duonelė, išsiaiškino ir praktikoje įrodė treneris, tinka atgaunant jėgas po krūvių, tačiau netinka intensyviai rengiantis startams. Kolegos manė, kad šį produktą galima vartoti nuolat. O bičių pienelio dozę Algimantas Šalna gaudavo likus pusvalandžiui iki starto: „Tai buvo mūsų paslaptis. Medikai, su kuriais tardavausi, patarė vartoti po lašelį ar du po liežuviu. Šis natūralus stimuliatorius padėjo pasiekti puikių rezultatų keliems mano sportininkams.“
„Švytuoklių“ metodu, kurio esmė – intensyvus krūvis, po to nedidelis atsigavimo periodas ir vėl naujas ciklas, taip „įsiūbuodavo“, kad per svarbiausias varžybas sportininkai jausdavosi kupini jėgų. Aštuoni A.Jakubausko auklėtiniai per trejus savo treniruočių metus tapo sporto meistrais: „Gerą kompaniją tuomet turėjau! A.Šalna, tuomet antrakursis, blykstelėjo 1979 metais.“
Kolegoms treneriams likdavo tik stebėtis, kaip greitai „kepami“ sporto meistrai.
Olimpiečio ugdymas
Žiemos olimpinės žaidynės – tokia buvo trenerio Alberto Jakubausko svajonė. Algimantas Šalna, Ignalinos sporto mokyklos auklėtinis, jau startavęs IV SSRS tautų spartakiadoje, slidinėjimo rungtyje, 1978 metų rudenį pats kreipėsi į žinomą biatlono trenerį: „Noriu pas jus.“ Atsakymas buvo santūrus: „Pagalvok gerai. Neagituoju, bet, jei apsispręsi, ateik.“ Vaikinas buvo atkaklus. „Dirbdavome labai daug, rytais papildomai treniruodavomės šaudykloje. Algis dirbo sąžiningai, nemėgo tuščiažodžiauti; pasakei – padarys. Nesvarbu, lyja ar vėjas pučia, jis dirbs kaip laikrodukas, nors kiti – jau nebe. Tokios Algio savybės man labai patiko. Supratau, kad turiu perliuką. Kaip parengti Algimantą olimpiadai? Metodika turi būti priimtina sportininkui. Tuomet jis dirbs, atiduos save. Surikiavau kelerius darbo metus: šiose varžybose būk penketuke, kitose – būtų gerai jeigu trejetuke. O dar kitose nesiek nei prizinės vietos, nei vertingo prizo; pralaimėk, tačiau nedaug. Taip sukaupsi psichologines galias nugalėti olimpiadoje.“ Kiekvienais metais reikia skirtingo psichologinio nusiteikimo. Mano biatlonininkai rašė savistabos dienoraščius ir žymėjo grafike, kokio lygio noras slidinėti, noras sportuoti, noras šaudyti. Aš tik vedu juos „švytuoklės“ principu: kritimas – kilimas. Iki įtampos. Kylame, pasitikėjimas auga, rezultatai gerėja. Testai, kuriuos atlikinėjau dažnai ir nuolat, tai įrodė akivaizdžiai. Per paskutiniąsias treniruotes, dvi dienas prieš startą, raginau šliuožti daug greičiau nei kada nors – maksimaliu greičiu. Taip sukaupdavome rezervą – sportininkas jausdavo pasitikėjimą ir žinodavo, kad varžybose jėgų nepristigs. O prieš startą dar motyvuodavau: „Esate pasiruošę.“ ...Prieš svarbias varžybas Iževske apsigyvenome šaudykloje, vadinamajame šildymo mazge, kad negaištume brangaus laiko kelionėms į viešbutį. Algis buvo gerai pasirengęs, tik, žalčiukas, užtaisydamas šautuvą vietoj penkių įsidėjo tik keturis šovinius. Trasoje jis buvo lyderis nuo pradžios iki galo, kitaip tariant, kojom dirbo gerai, o šaudykloje – trūksta vieno šovininio!“
Už tai skirtos baudos minutės, pelnyta tik penktoji vieta. Bet tąkart Algimantą nusižiūrėjo SSRS jaunimo rinktinės treneris G.M.Ramenskis.
1982 m. A.Šalna jau buvo kandidatas į pagrindinę SSRS rinktinę, vienas iš jos lyderių. Beje, išankstiniuose planuose lietuviui biatlonininkui iš viso nebuvo numatyta leisti startuoti Sarajeve, o į biatlono estafetę iškviestas jis buvo tik tuomet, kai reikėjo gelbėti komandą, kai paaiškėjo, kad SSRS gali neiškovoti jokio medalio. Jei bent vienas iš rusų tautybės sportininkų būtų laimėjęs bet kurios spalvos medalį, A.Šalnai Sarajeve nebūtų leista startuoti. Visą tą laiką vyko žiaurus nervų karas. Stresą išgyveno ir treneris, po olimpiados stipriai susirgęs bronchitu, – tai nervinės įtampos pasekmė.
Tikros svajonės
„Kadaise svajojau būti treneris, o, gavęs diplomą ir teisę ugdyti jaunus žmones, siekiau būti geras treneris. Kiek padirbėjęs puoselėjau svajonę tapti savo auklėtinių vedliu į jų olimpines aukštumas. Labai daug ieškojau, išbandžiau, klydau, mokiausi, kol atradau tinkamiausias metodikas. Daug testavau ir skatinau savo auklėtinius dirbti sąmoningai ir stebint save. Mano svarbiausias tikslas buvo įskiepyti jiems svajonę.“ O apie savo gyvenimo credo Albertas Jakubauskas sako taip: svarbiausia – turėti svajonę; svajonės pildosi! Svajoti – tai kurti gerovę, taikų ir laimingą gyvenimą. Tokį, kurį norisi gyventi ilgai ir kūrybingai.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę