){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Klasikinė mityba vertina maistą jo sudedamųjų dalių požiūriu, nagrinėdama maisto medžiagų poveikį medžiagų apykaitai, atskiroms žmogaus fiziologinėms funkcijoms. Maisto produktų skonis vertinamas vartotojišku požiūriu, t. y. juslinės produkto savybės privalo būti malonios. Senovės Rytai skoniui teikė ypatingą reikšmę.
Sanskrito kalboje žodis rasa (skonis) yra daugiareikšmis. Rasa – tai visa ko esmė, kūrybinis įkvėpimas, muzikinė nata. Analogiškai skonis parodo maisto „esmę“, jo paskirtį, energines savybes, poveikį fiziologinėms funkcijoms.
Skonis ir kvapas ypač svarbus augalams. Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad skonis ir kvapas yra svarbus selektyvus augalų požymis, nurodantis augalo medicinines savybes. Ne veltui dauguma maistinių augalų, kuriuos vartojame didelėmis dozėmis, skanūs, o pamėginkite taip vartoti pelyną.
Tai saldus, rūgštus, sūrus, kartus ir sutraukiantis (aitrus, gaižus). Kinų medicina teigia, kad rūgštus skonis veikia kepenų energinį (akupunktūrinį) kanalą (aišku, ir pačias kepenis), saldus – kasos-blužnies, kartus – širdies, sūrus – inkstų, aštrus – plaučių energetinius kanalus. Skonis turi šildomąjį ar šaldomąjį poveikį – aštrus, rūgštus ir sūrus – šildo, aštrus – labiausiai. Saldus, aitrus ir kartus šaldo, kartus labiausiai.
Diferencijuotą skonių poveikį atskiroms žmogaus organizmo sistemoms patvirtina kompiuterizuoti žmogaus fiziologinių funkcijų tyrimo metodai – Nakatani, Folio, Vega-test, kurie yra Vakarų ir Rytų medicinos sintezės pasekmė.
Pagal ajurvedą, saldaus skonio maistas ir žolės turi žemės ir vandens elementus, rūgštaus – žemės ir ugnies, kartaus – eterio ir oro, aštraus – ugnies ir oro, aitraus – oro ir žemės. Pavyzdžiui, žinodami, kad doša vata yra eteris ir oras, šio tipo žmogui siūlysime daugiau saldaus maisto, kad jį subalansuotume. Senovėje į maisto produktus sacharozės nedėdavo, ir natūraliai saldūs yra grūdai, pienas, medus, vaisiai. Parinkdami maistines žoles vien pagal skonį, galime reguliuoti prigimtinę konstituciją, tikslingai padėti ligos metu, sureguliuoti medžiagų apykaitą.
Skonis -> Kokių elementų turi, kokios došos žmonėms tinka -> Teigiamas poveikis(vartojant optimaliai) -> Neigiamas poveikis(vartojant per daug)
Saldus (kviečiai, ryžiai, pienas, kai kurie vaisiai ir daržovės) -> žemė+vanduovatai, pitai -> Turi gydomosios galios, stiprina, didina kūno jėgas. -> Didina svorį, sukelia mieguistumą, sunkumą, apetito netekimą, diabetą.
Rūgštus (jogurtai, sūriai, citrusiniai vaisiai ir kt.) -> žemė+ugnisvatai -> Gaivina, žadina apetitą, padeda virškinti maistą, valo kepenis. -> Toksiškas kraujui, sukelia opas, rėmenį, didina jausmingumą.
Kartus (pelynas, alijošius, cikorija, dalis prieskonių) -> oras+eterispitai, kaphai -> Gerina virškinimą ir apetitą, plečia kraujagysles, padeda pašalinti toksinus iš riebalinio audinio, pasižymi –uždegimą slopinančiu, antibakteriniu veikimu. -> Silpnina kaulų čiulpus, sėklą, liesiems žmonėms skatina išsekimą, gali būti galvos svaigimo priežastis.
Sūrus (druska, jūros dumbliai, sūrūs maisto produktai) -> vanduo+ugnisvatai -> Mažos dozės gerina apetitą, padeda rezorbuotis pūliniams, naikina sukietėjimus kūne. -> Padidina kraujospūdį, trikdo normalią kraujotakos veiklą, inkstų darbą.
Aštrus (svogūnai, ridikai, imbieras ir kt.) -> oras+žemėkaphai -> Stabdo pūliavimą, gydo žaizdas, gerina odos būklę, kraujo cirkuliaciją, tonizuoja plaučius ir storąją žarną. -> Sukelia gerklės peršėjimą, skrandžio deginimą.
Aitrus, gaižus, sutraukiantis (granatai, neprinokę bananai ir kt.) -> Oras+žemėpitai, kaphai -> Turi raminamųjų savybių, stabdo viduriavimą, vėmimą, padeda skysčiams rezorbuotis audiniuose. -> Gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, stemplės spazmus.
Jo „nešėjai“ yra eteris ir oras. Šių elementų trūksta kaphos ir pitos tipo žmonėms (išsamiau apie žmonių tipus pagal ajurvedą buvo rašyta praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje), todėl šių došų perteklių mažins kartaus skonio maistas. Jis ypač tinka kaphos konstitucijos žmonėms, nes džiovina, šalina gleives, mažina toksinų kiekį (kartus ir aštrus skoniai). Kadangi vata došą sudaro eteris ir oras, todėl vatos tipo žmogui vartojant daug kartaus maisto ir žolių, išsiderins jo energinė sistema – traškės sąnariai, oda pasidarys labai sausa, užkietės viduriai, kraujagyslės taps neelastingos. Vata tipo žmonės gali vartoti karčias žoles ir maistą tik trumpą laiką ir tik tada, kai serga kapha tipo ligomis: sinusitais, bronchitais. Alavijas yra vienintelis kartus augalas (išimtis), kurį galima gerti visų došų žmonėms, jis subalansuoja došas.
Jei vatos tipo žmogus gers daug žaliosios arbatos, o ji turi sutraukiantį ir kartų skonį, greitai šios arbatos veikliosios dalys (antioksidantai) nebus pasisavinami, energinė sistema išsiderins. Jei žiūrėsime į augalus vien iš materialiųjų jų sudedamųjų – matysime vien vienpusį vaizdą. Žmogaus metabolizmo procesus veikia jo energinė sistema.
Žmogus turi valgyti daugiausia saldaus skonio maistą. Tik ne cukraus! Saldus skonis yra tas, kurį neperdirbtu pavidalu mums duoda gamta. Jis maitina, stiprina visus organus, kitų skonių maisto reikia vartoti mažiau. Lietuviai turėtų vartoti daugiau aštraus skonio maisto negu įpratę (ypač rudenį ir žiemą), nes jis tonizuoja plaučius, kurie yra energijos maestro. Gerkite žalią arbatą su imbieru ir nesirgsite peršalimo ligomis, būsite energingi, organizmas valysis nuo šlakų. Neužmirškite kartaus skonio maisto: pavasarį vartokite smiltyninio šlamučio arbatas, į arbatą ar apelsinų sultis įsispauskite šaukštelį alavijo sulčių. Gerkite ciberžolės arbatą (galite su medumi ar su citrina), nes ji turi antimikrobinį, uždegimą slopinantį poveikį. Beje, naikina tik patogeninę žarnyno mikroflorą ir padeda gydyti disbakteriozę. Ciberžolė mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina sąnarių būklę. Valgydami, rinkdamiesi produktus vadovaukimės ne vien protu, bet ir intuicija, įsiklausykite į kūno poreikius, jo nebylų šauksmą.
Vakarų kultūra vartoja pernelyg daug cukraus skonio, sūrumo ir rūgštumo. Cukraus saldumo (ir saldiklių) perteklius sukelia įkyrias mintis, „apsėdimą“, sūrumo perteklius – baimę, rūgštumo – agresiją, smurtą. Optimaliais kiekiais vartojami skoniai generuoja teigiamus jausmus: kartus – gyvenimo džiaugsmą, sūrus – atsakingumą, tvirtumą, rūgštus – apsisprendimą, ryžtą, aštrus – teigiamus prisiminimus, saldus aktyvina mąstymo procesus.
Turėdami tiek informacijos apie tai, kokį poveikį turi skonis, kūrybiškai naudokime maisto skonio galią. Tapsime sveikesni ir laimingesni.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę