){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
150 g smulkiai pjaustyto kopūsto
2 žali agurkėliai
2 pomidorai
kepintos saulėgrąžos, moliūgų ir (ar) sezamo sėklos
1 šaukštelis itališkų žolelių
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
Smulkiai supjaustome kopūstą. Riekelėmis supjaustome agurkėlius, nedideliais gabalėliais – pomidorus. Užpilame alyvuogių aliejaus. Saulėgrąžų, moliūgų ar sezamo sėklas (galima ir visų rūšių) trumpai pakepinate aliejuje, kol įgauna gelsvą spalvą. Į salotas įdedame kepintas sėklas, šaukštelį itališkų žolelių. Viską lengvai išmaišome.
150 g žiedinio kopūsto
1 paprika
8–10 žalių alyvuogių
1 obuolys
1 smulkiai pjaustytas raudonas svogūnas
1 šaukštas smulkinto poro
2–3 šaukštai majonezo
1 šaukštelis provanso žolelių
Supjaustome žiedinį kopūstą vidutinio dydžio gabalėliais, papriką ir obuolį –juostelėmis. Alyvuoges perpjauname pusiau, kuo smulkiau susmulkiname svogūną. Viską sumaišome, įdedame majonezo, provanso žolelių ir dar kartą viską sumaišome. Dedame į gražią salotinę papuošiame mėtos lapeliu.
4 gabaliukai po150 g jautienos
4 šaukštai sviesto
1 šaukštas augalinio aliejaus
125 ml raudonojo portveino
125 ml sultinio/riebaus padažo
300 g Briuselio kopūstų
125 ml grietinėlės
5 gvazdikėliai, nemalti pipirai
smulkintų petražolių,
pagal skonį – druskos, juodųjų pipirų, kadagių uogų, kvapiųjų pipirų
Mėsą pabarstome druska ir pipirais. Grūstuvėje susmulkiname kadagių uogas, kvapiuosius pipirus, gvazdikėlius ir juoduosius pipirus. Gautu mišiniu įtriname mėsą. Keptuvėje išlydome 2 šaukštus sviesto su aliejumi. Tuomet dedame mėsą ir kepame ją apie 4 min. (iš abiejų pusių).
Į keptuvę įpilame portveino ir sultinio. Kai sultinys užvirs, įdedame prieskonių ir patroškiname kelias minutes. Briuselio kopūstus nuvalome ir išskirstome po lapelį. Puode išlydome 2 šaukštus sviesto ir sudedame lapelius. Įdedame druskos, pipirų ir grietinėlės. Vieną kartą užviriname, kol masė sutirštės. Įdedame petražolių.
Mėsą dedame į lėkštę ir papuošiame Briuselio kopūstų lapeliais. Garnyrui tiks bulvių kroketai, ryžiai.
1 pakuotė kuskuso kruopų
1 stiklinės pievagrybių
3 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
3 smulkiai pjaustytų svogūnų
2 stiklines kefyro ar natūralaus jogurto
1 valgomą šaukštą rozmarinų
prieskonių (kario, maltų gvazdikėlių, kvapniųjų pipirų, maltų juodųjų pipirų), pagal skonį druskos, citrinų sulčių
Paruošiame kuskusą pagal rekomendacijas ant pakuotės. Kuskusą pagardiname kariu, maltais gvazdikėliais, kvapniaisiais ir maltais pipirais. Nuplauname ir supjaustome ketvirčiais pievagrybius. Smulkiai supjaustome svogūnus. Keptuvėje ant mažos ugnies aliejuje 5 min. pakaitiname pievagrybius ir svogūnus. Tuomet į keptuvę įdedame kuskuso kruopų ir viską gerai išmaišome ir dar 5 min. pakaitiname.
Kefyrą sumaišome su smulkintais rozmarinais. Pagal skonį įspaudžiame citrinų sulčių ir druskos. Patiekiame su paruoštu kuskusu.
400 g pupelių
100 g grybų
10 šaukštų sėlenų
300 g pomidorų padažo
Pupeles išverdame ir sumalame. Į masę įdedame pjaustytą pakepintą svogūną, grybus, suformuojame paplotėlius ir apvoliojame sėlenose. Kepame aliejuje 10 min. Patiekiame su pomidorų padažu ( į jį įtarkuokime česnako).
400 g keptos mėsos
200 g duonos
200 g pekino salotų
200 g pomidorų
20 g šviežių agurkų
200 g konservuotų agurkų
50 g raudono svogūno
20 g želatinos
100 g mėsos sultinio
Duoną supjaustome smulkiais kubeliais, pakepiname aliejuje ir įtriname česnaku. Mėsytę ir daržoves taip pat supjaustome kubeliais. Formos dugną ir kraštus ištepame aliejumi ir dedame pirmą sluoksnį – smulkintą duoną, ant jos – antrą sluoksnį – agurkus, trečią – mėsą, ketvirtą – pomidorus, penktą – konservuotus agurkus, šeštą – svogūnus ir septintą – pekino salotas.
Želatiną išbrinkiname vandenyje ir supilame į šiltą mėsos sultinį. Juo pašlakstome kiekvieną sluoksnį (išskyrus duoną). Po to viską lengvai paslegiame lentele ir įdedame į šaldytuvą. Geriausiai gaminti iš vakaro.
1 kg morkų
400 g rudojo smulkinto cukraus
prieskonių: cinamono, gvazdikėlių, citrinos žievelių, muskato, sumaltos kalendros
Sutarkuojame morkas ir lengvai nuspaudžiame sultis. Į morkas įspaudžiame citrinos sulčių, įdedame cukrų, prieskonius ir sutarkuotą citrinos žievelę. Verdame pamaišydami ant mažos ugnies 30 min., kol masė pasidarys vientisa ir tiršta.
Kai atvės, formuojame „triufelius“, apvoliojame juos sėlenose, tarkuotuose riešutuose, pabarstome kokoso drožlėmis.
Silkei ar keptai žuviai marinuoti tinka žuvies ir silkės marinatas.
Jūrų žuvims galima naudoti smulkintus krapus, specialius prieskonius.
Silkei gardinti tinka cinamonas, garstyčios, obuoliai, persikai, rozmarinas. Taip pat pikantiško skonio suteikia džiovinti vaisiai, razinos, slyvos.
Grybų užkandžiams tinka įvairios žolelės. Tai – raudonėlis, mairūnas, kalendra, prancūziški prieskoniai, taip pat česnakas.
Mėsos kepsniams gardinti tinka aitriosios paprikos, kalendra, raudonėlis, mairūnas, kardamonas, čiobrelis, įvairūs pipirai. Pavyzdžiui, baltieji pipirai tinka neaštriems patiekalams gardinti.
Karbonadams tinka prieskoniai su grybais ar čili pipirais, prieskonių mišiniai.
Avienai troškinti labai tinka rozmarinas.
Saldžiais kvapniais kardamonais galite paskaninti aštrius vištienos, jautienos, avienos patiekalus.
Žaliaisiais pipirais, kmynais galima gardinti mėsos, žuvies, daržovių patiekalus. Imbieras, čiobrelis, gelsvė, citrina paryškins žuvies kepsnių skonines savybes.
Iš esmės tinka įvairūs prieskoniai, – tai lemia jūsų skonis ir fantazija.
Aitrioji paprika-gerina nuotaiką
Žalieji pipirai sušildo, pagerina dėmesį
Imbieras ne tik stiprina imunitetą, bet ir malšina skausmą
Kalendra stiprina nervų sistemą
Vanilė gerina apetitą
Cinamonas, muskato riešutai suteikia energijos
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę