Prof. L.Lukoševičius:
Lotyniškai appetitus reiškia norą valgyti ir malonumo jausmą valgant.
Apetito pojūtis priklauso nuo alkį ir sotumą reguliuojančių centrų, esančių galvos smegenų pogumburyje. Smegenų žievė per įpročius, stresus, skonio atmintį, nuotaiką veikia pogumburio veiklą, skatina ar slopina apetitą.
Apetitas yra vienas svarbiausių sveikatos požymių. Valgyti norime, kai kraujyje sumažėja gliukozės koncentracija.
gyd. Asta Liubinaitė:
Tai daugiau lemia psichologinė būsena, nes rudenį rečiau pasirodo saulė, trumpėja dienos, o kai trūksta šviesos, mus dažniau apima depresinė nuotaika. Be to, mažiau judame, tampame tingesni, rečiau išeiname iš namų. Vakarais turime daugiau laiko, todėl dažniau valgome, o maistas mums suteikia ne tik malonumą, bet, kaip sakoma, “eina ir į kūną”. Šaltuoju metų laiku organizmas linkęs kiek daugiau kaupti riebalų atsargas, kad galėtų apsisaugoti nuo šalčio.
A.Liubinaitė:
Kad išlaikytume normalų kūno svorį, turi būti balansas tarp gaunamos ir sunaudojamos energijos. Jei su maistu gausime kalorijų daugiau, jų perteklius virs riebalais.
Ne visi produktai suteikia tą patį sotumo jausmą ir mažina alkį. Pavyzdžiui, bananai yra sotesni nei obuoliai ar apelsinai. Žuvis - sotesnis produktas nei sūris, pupelės ar kiaušiniai. Nustatyta, kad didžiausias sotumo indeksas (SI) yra vaisių, mažiausias - duonos gaminių. Vaisiais pasisotinama greičiau, nes juose yra daug skaidulinių medžiagų ir vandens, o kalorijų nedaug. Reiktų rinktis liesesnį pieną, varškę, grietinę ar mėsos gaminius.
Patartina rečiau gaminti maistą riebaluose. Salotas gardinti ne riebiais padažais, užpilais, o aliejumi, citrinų sultimis, prieskoniniais žalumynais, krapais, petražolėmis.
Prof. L.Lukoševičius:
Paprastai žmogaus maitinimosi stilius yra individualus, tačiau nereikėtų kokio nors produkto suabsoliutinti. Maistas turi būti įvairus, kad gautume pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų bei maisto skaidulų.
Šaltuoju metų laiku patartina daugiau vartoti jūros gėrybių, kuriose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių; riešutų, kuriuose itin daug kalcio, baltymų, jie suteikia sotumo; taip pat gerti įvairių sulčių, arbatų.
Besaikis persivalgymas sutrikdo apetitą reguliuojančių centrų darbą, tuomet minimalaus maisto kiekio alkiui numalšinti jau nebepakanka. Todėl valgome vis daugiau ir sėkmingai pilnėjame.
Prof. L.Lukoševičius:
Anksčiau temstant daugiau būname namuose, daugiau laiko praleidžiame prie televizoriaus, mažėja mūsų fizinis aktyvumas. Mažiau išeikvojame energijos, todėl mažiau jos turime gauti ir su maistu. Deja, pagunda čia pat - virtuvė su šaldytuvu. Neretai pristinga valios ir vis dažniau varstome jo dureles.
Vakarieniauti reikėtų ne vėliau nei 20 val., valgyti lengvus užkandžius ar kruopų košę, pasitenkinti kefyro ar arbatos puodeliu.
Rudenį taip pat patartina daugiau vartoti magnio, C ir B grupės vitaminų.
Prof. L.Lukoševičius:
Tai puiki proga nutukti! (šypsosi...) KMU mokslininkai nustatė, kad antsvorio Lietuvoje turi 60,2 proc. vyrų ir 62,3 proc. moterų. Nutukimas - globali problema. Apskaičiuota, kad jeigu nutukimas JAV augs tokiu tempu, tai 2230 metais 100 proc. suaugusiųjų bus nutukę.
Alkio centrą ir poreikį valgyti lemia psichologiniai, socialiniai ir genetiniai veiksniai. Žmonės, turintys antsvorio, labiau reaguoja į skonio, uoslės signalus, valgymo laiką, šventes.
Pagalvokime: ar reikia valgyti prie televizoriaus? Juk valgyti reikia tik tuomet, kai esame alkani. O jeigu neištveriame neužkandžiaudami, geriau graužti morką ar obuolį. Atsikratyti antsvorio labiausiai padės valia.
Svarbu nepersivalgyti! Pakilti nuo stalo reikia dar jaučiant lengvą alkio jausmą. Alkis išnyksta po 10-15 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama, todėl valgyti reikia lėtai.
Geriausiai nuo nutukimo saugo judėjimas. Bent pusvalandį per dieną reikia paplaukioti, pabėgioti, pavažinėti dviračiu arba tiesiog pasivaikščioti. Greitai einant per pusvalandį išeikvojama apie 60 kalorijų.
Prof. L.Lukoševičius:
Mano mėgstamiausias dienos davinys:
pusryčiams - stiklinė žalios arbatos ir 2 obuoliai, iki pietų dar 2 obuoliai ir stiklinė arbatos ar sulčių, pietums prieš valgį stiklinė arbatos ar sulčių, kepta lašiša su daržovėmis, pavakariams arbata su sausainiu, vakarienei stiklinė arbatos ar biokefyro, grikių košė arba 5 grūdų košė su spirgučiais.
• Valgyti įvairų maistą.
• Kuo daugiau valgyti daržovių ir vaisių. Biologiškai veiklios medžiagos padeda išvengti peršalimo ligų, stiprina imunitetą.
• Išlaikyti normalų kūno svorį. Jeigu svoris didėja, mažiau valgyti, daugiau judėti.
• Valgyti saikingai - mažinti vieno ar kito produkto kiekį, bet neatsisakyti jo visiškai.
• Valgyti reguliariai. Užmiršus papietauti ar pavakarieniauti, ypač nespėjus papusryčiauti, rizikuojama patirti nekontroliuojamą alkį, kuris gali pastūmėti prie persivalgymo.
• Per dieną išgerti apie 2 litrus skysčių.
• Nėra “gerų” ar “blogų” maisto produktų. Yra sveika arba nesveika mityba.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Mokykloj buvau apvali: 60-62 kg, pamenu, buvo ir 64 kg. O ugis mano dabar 164, na, tikrai nebuvau plona. Istojus i universiteta iskart dingo menesines - stresas. Leido hormonus - apie 3 men, taciau pavasari issigandau, kai svarstykles parode 68 kg!..
Visa gyvenima, kiek pamenu, bandziau kovoti su antsvoriu, t.y. nusimesti ta riebalu sluoksni - nuo veido iki koju. Suvokiau, kad reikia viska daryti protingai. Bandziau. Na, manksta padejo tik tiek, kad raumenys sustiprejo, taciau lasinukai vis tiek liko ant virsaus. Nuolat kankinau save su mityba. Na, 12 klaasej pradejau skaiciuoti kalorijas - TAI TIKRAI PADEJO. Pamazu, protingai. Pirma menesi tiesiog mokiausi skaiciuoti - uzsirasydavau, ka valgiau, ir apskaiciuodavau, kiek kaloriju suvalgau. Kai tai nustaciau, pradejau kontrole: mazinau suvartojamu kaloriju kieki. Taip per 4 ar 5 men numeciau lasinukus (kaloriju per diena kiekis, ties kuriuo apsistojau, buvo 800-1000; taciau nesveriau, o skaiciavau is akies). Buvo neisisvaizduojama pergale! IR TAI TIKRA!Taciau tam reikia laiko. Bent dabar as taip manau, nes 8 metai praejo, o as niekad daugiau neberadau jegu tam pakartoti. pabandykit, gal jums pasiseks geriau nei man (apie kaloriju skaiciavima, manau, perskaiciau ”Paneleje”...)
Tada, sakau, istojau, ir nutukau Na, valgydavau sokoladus. Paskui tie hormonai. Pradejau begioti, aisku, nepadejo, nes mitybos nekeiciau.
O stai dabar ka padariau - valgau viska, taciau ribotais kiekiais. Na, butu panasiai kaip kaloriju skaiciavimas, tik ju neskaiciuojant Atsisakiau cukraus dar mokykloje - arbata, kava geriu be jo. Visai nesunku, nusprendus radikaliai pakeist mitybos iprocius.
Tai turi buti priimta kaip rimtas posukis tavo gyvenime, nes taip ir yra, tiesa pasakius: per diena valgai daug kartu, taigi tam skiri daug laiko. na, o dideliems pokyciams reikia tinkamai pasiruosti ;) Dabar ismokau vartoti maziau riebalu - ne sviesta valgau, o margarina. Aliejaus visai nebevartoju. Tiesa, jauciu, kad tai ne visiskai gerai, nes pradejau valgyt per daug sausa maista (kaip zinia, riebaliukuos paspirgintas daug skaniau). Jauciu, kad mano kunas priesinasi riebalams ir cukrui psichologiskai. Bet zinot, isties ikliuvau i spastus. Nes kaip didele banga vis tiek periodiskai atplaukia potraukis saldumynams - tada visa plyta sokolado galiu suvalgyt. Ir valgiau, bet pasakydavau sau, kad tai vadinasi mano pietus. Na, veikia. Labai daug is tiesu yra psichologine busena. Jei gera nuotaika, viskas gali labai gerai pavykti. As pavasari puse metu taip gyvenau, ir dar labiau sulieknejau - jau lieknesne negalejau noreti tapti 50-53 kg. Taigi, sakau, viskas, kas dedama i skrandi, yra maistas. Net ir sokoladas ar sausainis gali buti suvalgytas be kaltes, taciau reikia suvokti, kad jis atstoja tau ar tai pusrycius, ar tai pietus... Iki pietu saldumynus, manau, galima valgyti be grauzaties. Na, save nuteiki taip, kad tau nereikia saldumynu ir riebalu. Taciau kartais ju vis vien uzsimanai - tai ir valgyk, saves negrauzk ir neribok labai, nes ir taip busi daug pasiekus, ju nevartodama nuolat. O tik tada, kai jau tikrai labai nori ;)
Zodziu, noriu pasakyt, kad taip pradejus su savimi dirbti, galima susikurti sau individualia mitybos programa, ji taps iprociu, ir tai pralktikuosi is metu i metus, tai taps gyvenimo budu.
Taciau tai gali ir pakenkti, kai asmenybe yra silpna... Stai manoji tokia. Taiti, sakau, pavasari labai sulieknejau. Na, isiteigiau sau, kad kadangio nedaug judu - studijuoju -, vadinasi, man reikia mazai maisto. Tiesiog ta baime tapti tokia putlia ir negalincia laisvai judet, kaip kazkada, del ko jauciaus labai nelaiminga, ta baime man padejo save taip sukontroliuoti. Valgau daug obuoliu. Mano diena: pusryciai, priespieciams 1-2 obuoliai, pietus, pavakariams 1-2 obuoliai, vakariene. Sakau, saldumynai gali buti pusryciams ar pietums, vakarienei kaip ir neleistina (na, isimciu buna ).
Suliekneti sulieknejau. Na, dar mankstinausi vakarais. Tiesiog namie. Tai budavo 2-3 dienas per savaite, kai savaitgali grizdavau namo. Apie 30-40 min savo susigalvotu pratimeliu. Bet tai raumenu stiprinimui, o pagrinde, kaip sakiau, suliekneti padeda tik normali mityba.
Taciau nezinau, gal riebalu pritruko mano organizmui, ar tai buvo grynai tik stresas, sutriko menstruaciju ciklas. Na, kaip visad del streso (Pakeiciau aplinka, su vyru teko atskirai puse metu gyventi...). Ginekologe pasake, kad mano gleivine vietoj 20 mm yra tik 2 mm storumo. Ir netgi noredama dabar vaiku negaleciau tureti. Patare metus gerti kontraceptikus. Niekad gyvenime ju nevartojau. Taig itik viena menesi grynai pabandymui nusipirkau kontraceptini zieda. Nepatiko jis man. Nuslopino visus pojucius. Taigi nekantravau, kada ji issiimsiu. Mnestruacijos buvo.Siaip sau tokios. Po menesio vel tokios siaip sau. Bet as sau negaliu leist kontraceptiku - psichologiskai palusiu, pradejus storeti (o tai juk neisvengiama...). Ir sedziu dabar aklavieteje. Ir vel, kadangi su vyru issiskiriu pusmeciui, nes mano mokslai labai toli nuo namu, siokia tokia nervine itampa, dingo menstruacijos. Drauges juokias - ’nescia’, o as zinau, kad tiesiog ir vel sutrikimai. Taciau ir mityba visa pamaise... Dar nesu nei bulimike, nei anoreksike, tiesiog nusilpus psichiskai, bet isvargino, manau, ne tik gyvenimas, o ir mityba. Ta nuolatine saves kontrole.
Na, merginos, jei esat stiprios asmenybes, tai galit tikrai sau pabandyti susikurti, kaip sakau, savo mitybos rezima, ir jei tikrai viska keisite is pagrindu, jums pavyks! Ir tada parasykit, kaip pasiseke. Man, matau, nepavyks normaliai, nes daznai keicias nuotaika, o dabar pastebejau, kad ruduo, saltis, artimu zmoniu nebuvimas salia mane vel palauze ir pradejau daugiau valgyt. Ir dazniau saldumynu noret.
Arba dar galit, pvz., kelios cia susitarti, susiorganizuoti ir vykdyti ta pasikeitima kartu! Dalinsites ispudziais, ziniomis, patarimais, pasiekimais - tai bus ir kaip kontrole.
Daug gi lemia ir tai, ar esat uzimtos - jei kasvakar sedit namie prie TV, tai aisku, kad sitai irgi daug ka lemia. As net nekenciu TV - man rodos, kad kai sedziu ar guliu, as vos ne girdziu, kaip ant manes auga riebalu lasteles. Auga, aauga, aaauga Aisku, tai jau panika, ar gal fobija. Taigi, darsyk sakau, jei nesat psichologiskai nupuole, jums viskas pavyks!!! O valgykit viska. Ir po mazai. ir daznai. Dabar visa tai vos ne kasdien galima pamatyti ivairiuose zurnaluose. Ir tai isties veiksminga. Tik neuzmirskit, kiek jau siandien esat suvalge - gal tiesiog tektu sau pasakyt, kad siandienos norma jau suvalget, o ta ar ana ragausit ryoj - toks zaidimelis irgi geras )
Sekmes ;)