Bulvės – mūsų duona antroji
Daugiau nei prieš du tūkstančius metų Pietų Amerikos indėnai maitinosi daugiausiai bulvėmis. XV a. ispanai įvežė bulves į Europą. Dabar jos auginamos visame pasaulyje.
Lietuvoje tai bene labiausiai paplitusi daržovė, kurią valgome ištisus metus. Sotus produktas turi daug krakmolo, mineralinių medžiagų, vitaminų C, B6 ir kt.
Vertingiausios yra virtos su lupena ar troškintos, nes tuomet išlieka daugiausia vitamino C. Bulvių lupenose gausu chlorogeno rūgšties – fotocheminės medžiagos, kuri turi vėžį slopinančių savybių.
Daugelis mano, kad bulvės tukina, tačiau taip yra dėl to, kad jos valgomos skrudintos arba patiektos su sviestu, grietine ar riebiu padažu. Iš tikrųjų bulvės – maistingos ir gana nekaloringos: 100 g turi tik 80 kcal. Be to, jos kur kas mažiau nei kitos daržovės sukaupia nitratų.
Bulvėse daug kalio, mažai natrio – tai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, mažina tinimus, slopina uždegimą. Valgykite bulves, ypač virtas su lupenomis, profilaktiškai ar sirgdami širdies, inkstų, kepenų ligomis. Jei skauda gerklę, padės virtų neluptų karštų bulvių kompresas.
Sultys vertingiausios, kai jas spaudžiate iš nuplautų, tačiau neskustų šviežių bulvių. Gerkite po nedaug, palaipsniui didindami jų kiekį. Bulvių sunka padeda mažinti rūgštingumą, kraujospūdį, naudinga sergant skrandžio opalige, užkietėjus viduriams.
Jei sergate cukriniu diabetu, bulvių valgykite saikingai, nes sveikatą gali sutrikdyti aukštas glikeminis indeksas. Beje, jį sumažinsite bulves valgydami su mėsa, žuvimi, vištiena ar žaliaisiais žirneliais.
Ruošiant bulves geriausia jų nelupti, nes lupenose ir tuoj po jomis yra ląstelienos ir fotocheminių medžiagų. Patartina jas tik nušveisti šepetuku po tekančiu vandeniu, o jeigu lupate, tai stenkitės pašalinti kuo plonesnį sluoksnį. Geriausia bulves troškinti garuose ar neluptas virti nedideliame kiekyje vandens uždengtame puode.
· Laikykite bulves tamsioje, vėsioje patalpoje. Tačiau šalia neturėtų būti svogūnų, nes juose esančios rūgštys skatina bulvių puvimą.
Morkos – mini vaistinė
Senovės Romoje vykdavo morkų garbinimo ritualai. Atkasus Pompėjos miestą, ant sienų buvo rasta piešinių, kuriuose pavaizduotos morkos.
Morkos – beta karotino (vitamino A), maistinių skaidulų ir kalio šaltinis; mažina vištakumo (nematymo prieblandoje), vėžio tikimybę, cholesterolio kiekį kraujyje. Gausus morkų vartojimas gali suteikti odai gelsvą atspalvį.
Morkose baltymo yra nedaug, o cukraus iki 5,2 proc. Naudingiausios – vidutinio dydžio morkos, sveriančios 120–150 g. Kuo jos stambesnės, tuo intensyviau sugeria nitratus. Pagrindinė morkos medžiaga – karotinas, patekęs į žmogaus organizmą virsta vitaminu A, stiprinančiu akių tinklainę. Oftalmologai pataria įtraukti morkų į kasdieninį maisto racioną sergantiesiems trumparegyste, konjunktyvitu, jaučiantiems greitą akių nuovargį. Morkos naudingos sergant inkstų akmenlige, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis; greitina odos gijimą. Ši daržovė turi daug jodo, todėl rekomenduojama susilpnėjus skydliaukės funkcijai. Jei morkų sulčių gersite su šaukšteliu aliejaus, tuomet organizmas geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.
Nutukimo profilaktikai tinka tarkuotų morkų ir aliejaus salotos su sėklomis. Jos ypač naudingos moterims, nes ne tik gerina žarnyno peristaltiką, valo iš organizmo šlakus, suteikia fizinių, protinių jėgų, bet ir stiprina nagus, plaukus, gražina odos spalvą.
Lytinį pajėgumą didina lygiomis dalimis sumaišytas šviežių morkų, obuolių ir medaus mišinys. Jo reiktų suvalgyti po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.
· Morkų sultys netinka paūmėjus dvylikapirštės žarnos opaligei arba padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
Burokėliai – ilgaamžiškumo simbolis
Burokėliai pirmiausia paplito Viduržiemio jūros regionuose. Romoje, Graikijoje ši daržovė tapo ir maistu, ir vaistu.
Valgiui vartojami jaunų burokėlių lapai, koteliai, šaknys, o suaugusių – tik šakniagumbiai. Burokėliuose yra folatų, skaidulų ir kalio, o žaliuose lapuose gausu kalio, kalcio, geležies, beta karotino ir vitamino C; gausu antocianinų, kurie mažina širdies ligų riziką, virškinamajame trakte susijungdami su cholesteroliu.
Ypač vertingi jauni burokėliai, juose daug baltymų, ląstelienos, magnio, jodo, kalcio, kalio, folio rūgšties, vitaminų C, PP, B. Burokėliuose esanti jodo druska atitolina aterosklerozės tikimybę, gerina skydliaukės funkciją, o magnio druskos padeda mažinti kraujospūdį. Burokėliai stiprina kraują, todėl jų dažniau reikėtų valgyti sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Galima gerti lygiomis dalimis sumaišytas raudonųjų burokėlių, morkų ir ridikų sultis.
Daržovės ląsteliena, organinės rūgštys gerina virškinimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, stabdo vėžio ląstelių dauginimąsi. Burokėlius naudinga valgyti varginamoms įvairių moteriškų negalavimų. Svarbu ir tai, kad pektininės medžiagos storojoje žarnoje naikina puvimo bakterijas. Mokslininkai nustatė, kad reguliariai valgant burokėlių rečiau susergama mažakraujyste.
· Burokėlių nepatartina valgyti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių akmenlige.
Kopūstai – lieknumo palydovas
Kopūstai – puikus vitamino C šaltinis, turintis daug skaidulų ir mažai kalorijų, tačiau gali susikaupti dujų. Lengviau virškinami yra rauginti kopūstai, juose esančios organinės rūgštys skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą.
Rauginti kopūstai turi vitamino U, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, saugo nuo aterosklerozės, naudingas sergantiems opalige.
Žalius ir raugintus kopūstus rekomenduojama valgyti turintiems antsvorio, norintiems išlaikyti liekną figūrą, nes ši daržovė turi tartroninės rūgšties, kurios dėka angliavandeniai nevirsta riebalais. Valgant kopūstus mažėja fizinis ir protinis nuovargis.
Mokslinių įrodymų, patvirtinančių kopūstų sulčių galią, nėra, tačiau gerdami jas su tradiciniais opą gydančiais vaistais tikrai nepakenksite.Yra šimtai skirtingų kopūstų rūšių, populiariausi – baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai.
· Raugintuose kopūstuose daug druskos, todėl sergantieji inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis prieš vartojimą turėtų juos perplauti vandenyje.
· Valgykite įvairias kopūstų salotas, jos suaktyvina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.
Originalūs kavinės „Suara“ vadovės, maisto technologės Zetos Štarkevičienės receptai
Šalta barščsriubė
300 g žalių burokėlių
100 g žalių agurkų
600 g kefyro
žiupsnelis gražgarščių, žalių svogūnų laiškų
keli kalendros lapeliai
Smulkiai sutarkuoti žalius burokėlius, agurkus, supilti kefyrą, pridėti smulkintos gražgarštės ir svogūnų laiškų. Viską išmaišyti, skaninti druska, pipirais, grietine.
Troškinys „Rudens vaivorykštė“
400 g bulvių
400 g žiedinių kopūstų
400 g morkų
100 g raudonos paprikos
100 g grietinės (30 proc. rieb.)
1 galvutė žalio svogūno
2 česnako skiltelės
50 g pupelių (arba avinžirnių)
5 valg. š. aliejaus
1 valg. š. miltų
žiupsnelis gelsvės, kalendros, petražolės, krapų
Pupeles pamirkyti 2–3 val. ir išvirti atskirame puode. Morkas, paprikas, svogūną, česnaką susmulkinti ir pakepinti aliejuje, baigiant kepti sudėti miltų ir dar pakepinti, kol pagels.
Bulves, žiedinius kopūstus susmulkinti, užpilti 300 g vandens ir troškinti 5 min. Po to sudėti kepintas daržoves, išvirtas pupeles (ar avinžirnius) ir dar patroškinti 5 min. Pridėti grietinės, išmaišyti ir pagardinti prieskoninėmis žolelėmis.
Morkų pyragas
100 g sviesto
1 stiklinė cukraus
2 kiaušiniai
2 stiklinės miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
1 citrina
2 stiklinės tarkuotų morkų
0,5 stiklinės džiovintų vaisių
Sezamo sėklų, cinamono, razinų, kalendros, kardamono
Sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės. Į Ją sudėti atskirai išplaktus kiaušinius, sutarkuotą citriną (su žievele), morkas, prieskonius, kepimo miltelius ir išmaišyti. Pridėti miltų, džiovintų vaisių ir lengvai permaišyti. Formą ištepti aliejumi ir kepti 1 val. orkaitėje +160 С.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę