Geriausia gyvenimo pradžia

„Mamos pienas – geriausia gyvenimo pradžia naujagimiui,“ – teigia VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus akušerė Auksė KAVALIAUSKIENĖ. Pasak jos, visos moterys gali žindyti, nors kai kurios mano, kad krūtų forma, dydis, ankstesnė nesėkmė ar dar kažkas nulems nesėkmingą žindymą – visiškai ne. Visos moterys gali maitinti, tik reikia noro ir pastangų. Nuo pirmųjų akimirkų, jau gimdykloje, naujagimis pridedamas prie krūties. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, jis turi būti priglaustas prie krūties per pirmąsias dvi-tris gyvenimo valandas.

Pirmąsias dvi tris paras moters krūtyse gaminasi maistingasis priešpienis. Ketvirtą penktą parą atsiranda tikrasis pienukas, o keturioliktą penkioliktą parą jau gaminasi subrendęs pienas.

Kada nori ir kiek nori

Tikrasis žindymas yra pagal kūdikio poreikį – kada jis nori ir kiek nori. Neriboti nei trukmės, nei laiko. Kaip anksčiau būdavo kas trys valandos, tai, anot A.Kavaliauskienės, buvo neteisinga taktika. „Kada nori ir kiek nori“ principu maitinant nereikėtų duoti jokių kitokių primaitinimų – nei arbatų, nei tyrelių, nei kitokių skysčių – kūdikis viską gauna iš mamos krūties.
Pradžioje pienukas yra liesas, kūdikis atsigeria. Vėliau pienas tampa riebesnis, kūdikis pasisotina. Pirmąsias tris paras, kol iš priešpienio atsiranda pienas, reikia siūlyti abi krūtis, nes būtent žindymas stimuliuoja pieno atsiradimą. Trečią ketvirtą parą krūtys tampa karštokos, pilnokos, sunkokos, tai rodo, kad jau atsiranda pieno. Tada vienam maitinimui reikia siūlyti vieną, kitam – kitą krūtį.
Mamos pieno sudėtyje yra įvairių medžiagų. Tai angliavandeniai, vitaminai, mineralai, riebalai, specifiniai baltymai – to, ko neturi mišinukai. To, ko neturi ir karvės pienas. „Karvės pieno sudėtis yra visiškai kitokia,“ – teigia akušerė. Karvės piene yra šimtas sudėtinių medžiagų, tuo tarpu mamos piene jų yra keturi šimtai. Daugelis maisto medžiagų dar neištyrinėta.
Daugybės medžiagų pramoniniu būdu pagaminti tiesiog neįmanoma. Tik su mamos pienu vaikas gauna daugybę jį brandinančių (tai augimo faktoriai, imunomoduliatoriai), apsaugančių (baltieji kraujo kūneliai, imunoglobulinai, oligosacharidai, laktoferinas, lizocimas) bei kompensuojančių (hormonai, fermentai) medžiagų. Tad karvės pienas, iš kurio pagaminti mišiniai, neatstoja to, ką turi mamos pienelis.
Iki šešių mėnesių vaikutį rekomenduojama maitinti tik mamos pienuku, jeigu moteriai jo pakanka. Jokių gėrimų ir arbatų. Net karštu oru ar susirgus – esant temperatūrai ar viduriuojant – žindomam kūdikiui nereikia duoti nieko kito. Be to, jūsų kūdikis pakankamai skysčių gauna žįsdamas krūtį dažniau, bet trumpiau.

Pakanka ar ne?

Pasak A.Kavaliauskienės, dažnai mamos nerimauja, kaip žinoti, ar vaikui pakanka pieno. Specialistė sako, jog mama gali būti rami, kad užtenka pieno, kai:
• kas mėnesį (ypač pirmą mėnesį) vaikutį būna priaugęs ne mažiau kaip pusę kilogramo;
• per parą būna ne mažiau kaip 6–8 šlapi vystyklai (šlapimas turi būti geltonas, nekoncentruotas);
• vaikučio odelė graži, standi, rausva, žandukai didėja;
• kūdikio raida atitinka amžių.

Dažnas verkimas – tai ne alkio požymis

Dažnai mamos nerimauja, spėja, jog vaiko verkimas gali išduoti tai, jog joms trūksta pieno. „Visiškai ne,“ – paneigia A.Kavaliauskienė. Vaikutis gali verkti dėl daugelio priežasčių – galbūt kažką skauda, gal sauskelnėse kažkas ne taip, o galbūt tiesiog tai reiklus naujagimis, kuris, pvz. nori būti paimtas ant mamos rankų.

Žindymas svarbus ne tik vaikui, bet ir motinai

Žindančių motinų gimda susitraukia greičiau, mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau normalizuojasi. Taip pat sumažėja tikimybė sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu, apsisaugoma nuo neplanuoto nėštumo (bet tik jei žindoma visus šešis mėnesius visą parą).
Žindžiusioms moterims daug mažesnė osteoporozės tikimybė (net 50 proc.), sumažėja artrito tikimybė.
Moksliniai tyrimai jau įrodė mūsų senolių teiginį, kad, jei moterį, kuri savo kūdikio nori atsisakyti, įkalbėsime nors kelis kartus jį pažindyti, tai ji kūdikį pamils ir jo atsisakyti greičiausiai nebenorės.
Kuo dar naudingas mamos pienas vaikui? Buvo pastebėta, jog nežindytus kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis. Žindytiems rečiau pasitaiko kvėpavimo takų infekcijos, vidurinės ausies uždegimas, jie rečiau serga šlapimo takų infekcijomis, rečiau viduriuoja. Žindomiems kūdikiams mažesnė alergijų tikimybė, rečiau susergama pirmojo tipo cukriniu diabetu.

Visada šalia, laiku ir vietoje

Žindymas svarbus ne tik dėl pasisotinimo, bet ir dėl dvasinio ryšio tarp mamos ir vaiko. Tai bendravimas, akių kontaktas, oda, lytėjimas.
Svarbi ir ekonominė reikšmė. Natūralus maitinimas sutaupo kažkiek šeimos biudžeto – nereikia papildomų išlaidų mišinukams. Taip pat nereikia sukti galvos dėl buteliukų, mamos pienas yra visada šalia, visada šiltas ir paruoštas laiku, laiku ir vietoje. Nereikia sukti galvos, tiks ar netiks.
Kartais mamytės klausia, ar jos pienas ne per liesas. „Taip nebūna“, – sako A.Kavaliauskienė. Mamytės pienas yra toks, kokio reikia konkrečiai jos vaikui. Ir pieno spalvos paletė yra įvairi – vienos gali būti šviesesnis, kitos tamsesnis. O jeigu moteris, bežindydama vaikutį, pastoja dar kartą, ji gali be baimės žindyti savo pirmagimį ir toliau.

Dirbtinis kūdikių maitinimas – tik išskirtiniais atveja

is
„Dirbtinis kūdikių maitinimas mišiniais gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais,“ – teigia akušerė. Geriausia kiekvienu atveju pasitarus su gydytoju. Dauguma mišinių yra pagaminti iš karvės pieno, todėl jie gali sukelti alergiją kūdikiui, įnešti įvairių infekcijų. Kūdikis paprasčiausiai gali netoleruoti karvės pieno, todėl imti viduriuoti, vemti.
Maitinant dirbtinai, nebėra to glaudaus psichologinio ryšio tarp motinos ir vaiko – iš buteliuko pamaitinama skubotai, netgi mechaniškai. Kūdikis gali dažniau sirgti vidurių, kvėpavimo takų ligomis.
Kūdikiui kai kurie mišinukai gali netikti. Kol surasite sau tinkamą, gali tekti išbandyti kelias rūšis. O tai kainuoja ir finansiškai, ir morališkai (nervų).
Maitinimas mišiniais gali padidinti nutukimo riziką, hipertenziją ateityje.
Daug kur akcentuojama, kad vaikai, žindyti krūtimi, yra aukštesnio intelekto koeficiento. Tai pagrįsta moksliniais tyrimais.
Anot A.Kavaliauskienės, šiuo metu daugelis mamų linksta į natūralų žindymą. Jos labai domisi tuo žiniasklaidos priemonėse, skaito literatūrą, kalbasi internetiniuose forumuose. Žinoma, reikia informaciją atsirinkti, ne visur ji pateikiama teisingai, kartais nuomonės skiriasi.
Pastebima dar viena tendencija – natūraliai labiau linkusios žindyti apie trisdešimt ir daugiau metų amžiaus moterys. Ypač tos, kurios taip nemaitino savo pirmojo kūdikio. Jos labai domisi informacija, lanko kursus ir, kaip teigia specialistė, tiesiog gaudo kiekvieną mintį.
„Kai lankau palatose gimdyves, visada domiuosi – kelintas vaikiukas, kaip sekėsi su pirmuoju, ar ilgai maitino, ar nebuvo kokių uždegimų, o svarbiausia paklausiu, kiek ilgai maitino. Ir labai smagu išgirsti atsakymą, metus, pusantrų maitinau“, – prisimena akušerė.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Primaitinimas: kada ir nuo ko pradėti?

Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kad nėštumo laikas neapkarstų

Žinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Anabolikų vartojimas – savanoriška vyrų kastracija

Kodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau