){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą.
Ankštiniai – pupelės, žirniai, avinžirniai, lęšiai – yra puikus mėsos pakaitalas. Tikriausiai nemažai skaitytojų jų deda į troškinius ar sriubas. Bet šie baltymų kupini produktai gali būti vartojami ir gaminant tokius tradiciškai mėsiškus patiekalus, kaip maltinukai. Jums reikės per naktį išmirkytų arba konservuotų ankštinių (lęšių mirkyti nereikia), džiūvėsėlių, kiaušinių, morkų, svogūnų ir šiek tiek prieskonių. Toliau – viskas priklauso nuo jūsų: sumalę maltinukų pagrindą (ankštinius) improvizuokite ir sukursite įvairiausių patiekalų. Kad būtų paprasčiau pradėti – siūlome kelis puikių maltinukų receptus. Įtraukėme ir originalų grikių maltinukų kepsninei receptą – jis paįvairins jūsų savaitgalį gamtoje!
Aitrūs daržovių ir avinžirnių maltinukai
160 g konservuotų avinžirnių, nusunktų ir perskalautų
1 ryšelis šviežios kalendros, susmulkintos
1 morka, supjaustyta kubeliais
1 arbatinis šaukštelis Garam Masala prieskonių (rasite didžiuosiuose prekybos centruose)
Druskos, maltų juodųjų pipirų
Žiupsnelis maltos paprikos prieskonių
1 aitrusis pipiras, be sėklyčių, susmulkintas
800 g bulvių, nuskustų, supjaustytų kubeliais
1 nedidelis raudonasis svogūnas, susmulkintas
1 puodelis džiūvėsėlių
Alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus
Avinžirnius, kalendrą, morką, prieskonius ir aitrųjį pipirą sutrinkite trintuve.
Bulves išvirkite (apie 13 min.), suberkite svogūnus, pavirkite dar porą minučių, nusunkite, leiskite praaušti ir sutrinkite. Sumaišykite su avinžirnių mase ir padėkite į šaldytuvą nakčiai.
Masę padalinkite į 8 dalis, suformuokite paplotėlius, apvoliokite džiūvėsėliuose, keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite (po 5 min. kiekvienai pusei). Patiekite su mėgstamu padažu.
Kukurūzų ir pupelių maltinukai
450 g rudųjų konservuotų pupelių, nusunktų ir nuskalautų
450 g juodųjų konservuotų pupelių, nusunktų ir nuskalautų
60 g kukurūzų
1 mažas svogūnas, susmulkintas
1 kiaušinis
½ puodelis džiūvėsėlių
Alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus
Druskos, maltų juodųjų pipirų
Pupeles suberkite į dubenį, sutrinkite šakute, įmaišykite džiūvėsėlius, kukurūzus, svogūną, kiaušinį ir viską gerai išmaišykite.
Iš masės suformuokite 4 paplotėlius. Kepkite keptuvėje įkaitintame aliejuje, apie 4 min. kiekvieną pusę.
Raudonųjų lęšių maltinukai
150 g raudonųjų lęšių
500 ml lęšių
1 svogūnas, susmulkintas
1 nedidelė morka, susmulkinta
3 skiltelės česnako, sutarkuotos
200 g pievagrybių, susmulkintų
Druskos, maltų juodųjų pipirų
1 arbatinis šaukštelis raudonėlio, džiovinto
30 g džiūvėsėlių
1 valgomasis šaukštas šviežių citrinos sulčių
2 kiaušinių baltymai
Saulėgrąžų aliejaus
Lęšius supilkite į vandenį, pasūdykite ir užvirkite. Virkite apie 20 min., nusunkite.
Keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite svogūną, morką, česnakus ir kepinkite porą minučių, suberkite grybus, pabarstykite raudonėliais, druska ir pipirais ir kepinkite dar 3 min. (nuolat maišykite). Daržoves supilkite į dubenį ir leiskite kelias minutes pastovėti.
Įmaišykite lęšius, džiūvėsėlius, citrinos sultis ir kiaušinių baltymus. Padėkite į šaldytuvą pusvalandžiui.
Iš masės suformuokite maltinukus. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir jame maltinukus kepinkite po 5 min. kiekvieną pusę.
Grikių maltinukai kepsninei
150 g grikių
250 ml vandens (papildomai dar 125 ml vandens)
1 kiaušinis
1 svogūnas, susmulkintas
Ryšelis krapų, susmulkintų
Druskos, maltų juodųjų pipirų
100 g fermentinio sūrio, tarkuoto
1 puodelis džiūvėsėlių
Augalinio aliejaus
Grikius suberkite į vandenį, užvirkite ir virkite apie 20 min., kol jie sugers vandenį ir taps minkšti. Nuimkite nuo ugnies ir ataušinkite.
Įmaišykite kiaušinį, svogūną, sūrį, krapus, druską, pipirus. Po truputį įmaišykite džiūvėsėlius – turite gauti lengvai limpančią masę. Suformuokite paplotėlius, aptepkite aliejumi ir kepkite kepsninėje.
Daugiau sveikų receptų http://www.sveikaszmogus.lt/Sveiki_receptai3
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę