){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visiems žinomas knarkimo garsas kyla įkvėpimo metu vibruojant minkštiesiems gerklės audiniams, ypač minkštajam gomuriui ir liežuvėliui. Knarkimą gali sukelti arba sustiprinti visi sutrikimai, dėl kurių susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai (nosyje ir nosiaryklėje) ir sutrinka normalus kvėpavimas.
Vyresnio amžiaus knarkiančiųjų yra daugiau. Tai, kad dažniau knarkia vyrai, siejama su hormonais - moteriškas hormonas progesteronas sumažina vyrų knarkimą, o vyriškas hormonas testosteronas gali sukelti knarkimą moterims. Kiti faktoriai, susiję su knarkimu, yra nutukimas, raminamųjų bei migdomųjų vaistų arba alkoholio vartojimas. Nutukusių vyrų ir moterų viršutinių kvėpavimo takų spindis sumažėja. Šis efektas stipriau pasireiškia vyrams, kadangi augant svoriui jiems riebalai linkę kauptis kakle. Raminamieji ir alkoholis sustiprina knarkimą todėl, kad sumažina raumenų tonusą.
Knarkimu gali pasireikšti labai pavojingas kvėpavimo sutrikimas vadinamas obstrukcine miego apnėja. Jis gali sukelti stiprų ir dažnai pavojingą mieguistumą dieną.
Sergantiems šia liga miegant protarpiais visiškai (apnėja) ar beveik visiškai (hipopnėja) nutrūksta kvėpavimas. Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido, dėl to staiga nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys ir stipriai įtraukiama oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose, oras patektų į plaučius ir žmogus neuždustų. Tokiu momentu neretai prabundama. Kiekvienas kvėpavimo stabtelėjimas paprastai trunka nuo 10 sekundžių iki minutės. Prabundant po kelis ar keliolika kartų per naktį žmogus neišsimiega, nubunda pavargęs ir dieną jaučiasi mieguistas. Lengvesniais apnėjos atvejais paprastai skundžiamasi nemiga, dažnais nubudimais naktį. Sunkiai sergantiems gali pasireikšti depresija ar irzlumas, sumažėti dėmesingumas. Šie žmonės padaro 5-7 kartus daugiau autoavarijų negu sveiki, kadangi jie dažniau užsnūsta vairuodami.
Miego apnėjos negalima gydytis pačiam vartojant be recepto parduodamus vaistus. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į gydytoją, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą.
Kadangi knarkiantieji retai pastebi savo knarkimą, gydytojas gali pakviesti pasikalbėti tame pačiame kambaryje miegančius asmenis. Jei žmogus miega vienas, gali tekti naktį palikti įrašantį magnetofoną arba stebėti pacientą miego laboratorijoje.
Jei nesate nuolat mieguistas, mažai tikėtina, kad stipriai sirgtumėt, nors kai kurie žmonės nepakankamai įvertina savo mieguistumą.
Jei knarkimas prasidėjo padidėjus svoriui, rekomenduojama jį sumažinti. Taip pat rekomenduojama skirti pakankamai laiko miegui ir neberūkyti. Kartais padeda teisingai parinkta padėtis miegant. Kai kurie žmonės knarkia tik miegodami ant nugaros, kad neknarktų jiems tereikia miegoti ant šono. Yra sugalvota visokių gudrybių, kaip priversti nemiegoti ant nugaros, pavyzdžiui, prie senų marškinėlių nugaros prisiuvama kišenė, į kurią dedamas teniso kamuoliukas.
Knarkiantiems gaminami įvairiausi aparatai, prabudinantys knarkiantįjį, kai knarkimo garsas pasiekia tam tikrą “slenkstį”, specialios pagalvės, laikančios galvą ir kaklą tam tikroje padėtyje. Kai kuriems žmonėms šios priemonės šiek tiek padeda. Užsienyje labai paplitę išoriškai vartojami nosies dilatatoriai, jie primena pleistrą, užklijuotą skersai nosies. Jie padeda, kai knarkiama dėl pasunkėjusio kvėpavimo per nosį. Tai saugi ir nebrangi priemonė, kurią galima įsigyti vaistinėje (ten galite nusipirkti ir kištukus į ausis savo partneriui). Vis dažniau knarkimas gydomas pritaisant prie dantų specialius įtaisus, kurie prilaiko apatinį žandikaulį ir liežuvį padėtyje, leidžiančioje laisvai kvėpuoti. Tokios korekcijos efektyvumas gydant paprastą knarkimą yra nuo 70 iki 100 proc., o gydant miego apnėją - kiek mažesnis. Visi šie specialūs prietaisai sukelia didesnį ar mažesnį diskomfortą burnoje, tačiau po kurio laiko priprantama.
Jei knarkiama dėl nosies užgulimo, gali padėti be recepto parduodami vaistai, mažinantys nosies gleivinės pabrinkimą, tačiau jais negalima gydytis ilgą laiką dėl pripratimo ir lėtinės slogos išsivystymo rizikos. Kartais padeda nosies praplovimas druskos tirpalu.
Vaistų efektyvumas gydant knarkimą yra labai įvairus. Prieš miegą, priklausomai nuo knarkimo priežasties, galima vartoti vaistus, didinančius nosiaryklės raumenų tonusą miegant, raumenis atpalaiduojančius arba gleivinės pabrinkimą mažinančius vaistus. Tiems, kurie susirgo dėl labai didelio antsvorio, skiriami vaistai, padedantys sureguliuoti svorį. Vaistus turi parinkti gydytojas.
Kai nepadeda kitokios gydymo priemonės, knarkimui arba miego apnėjai gydyti gali prireikti operacijos. Kartais reikia pašalinti polipus arba tonziles, o kartais reikia atlikti sudėtingas plastines operacijas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę