Migreninis infarktas (G 43.3)

Apibūdinimas. Migreninis infarktas (migraine attack – migrainous stroke; MIGS) yra reta migrenos komplikacija, sudaranti iki 0,8 % visų infarktų. Migreninio infarkto susidarymo mechanizmas nėra aiškus. Nustatyta, kad per migrenos priepuolį smegenų kraujotaka lėtėja 16–53 %, tai trunka nuo 1 valandos iki 1 paros, bet difuzijos režimo MRT išemijos požymių nenustatoma.

Pagal 2004 m. Tarptautinės galvos skausmo klasifikacijos nustatytus kriterijus migreninis infarktas diagnozuojamas migrena su aura sergančiam ligoniui, jeigu:

a) dabartinio migrenos priepuolio klinika yra tokia pati, kaip ir prieš tai buvusių priepuolių, tačiau vienas ar keli auros simptomai išlieka ilgiau nei 1 valandą;

b) vizualiniais tyrimais nustatomas išemijos židinys, atitinkantis klinikinius simptomus

c) paneigiamoskitospriežastys,galėjusiossukelti galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.

Jei simptominių pokyčių vizualiniais tyrimais nerandama, o auros simptomai tęsiasi ilgiau nei 7 dienas – diagnozuojama išliekanti aura be infarkto.

Klinika. Dažniausi migreninio infarkto simptomai yra įvairūs akipločio defektai, retesni – ataksija, dizartrija, nesunkūs jutimo ir motorikos sutrikimai. Pagal negausius migreninio infarkto atvejų aprašus, dažniausia jis ištinka vidutinio amžiaus moteris, sergančias migrena su aura  ilgiau kaip 15 metų. Infarkto simptomatika yra lengva ar vidutinio sunkumo ir dažniausiai regresuoja per 1–2 savaites. Pastebėta, kad ištikus infarktui pačios migrenos su aura priepuolių dažnis ir sunkumas gerokai sumažėja. Tai aiškinama infarkto pažeistos smegenų zonos kraujagyslių reaktyvumo sumažėjimu.

Diagnostika. Siūloma retą migreninio infarkto diagnozę rašyti paneigus kitas smegenų infarkto priežastis, kai atlikti kaklo kraujagyslių ultragarsinis, intrakranijinių kraujagyslių angiografijos (MRT ar konvencinės), transtorakalinės echokardioskopijos (geriau transezofaginės) tyrimai ir nerasta antifosfolipidinių antikūnų. 

Gydymas. Ligoniams, susirgusiems migreniniu infarktu, skiriama antiagregantų, kurie taip pat padeda suretinti migrenos priepuolius (veikia profilaktiškai). Ligoniams, kuriems įvyko migreninis insultas, rekomenduojama skalsių alkaloidų ir triptanų nebevartoti. Koreguojami kiti kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniai.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.