Levanda – gydomasis aromatas

Gerai jaustis norime visada, bet dažnai net nesusimąstome ar neturime laiko susimąstyti, kad daugelį sveikatos sutrikimų galime pagydyti pasinaudodami gamtos suteiktomis dovanomis. Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pristatome vieną visame pasaulyje labai vertinamą ir pripažinimo sulaukusį gydomąjį augalą – levandą. Sužinokite, kur ir kaip šią aromatingą gėlę galite panaudoti, norėdami jaustis geriau.
 

Istorija


Tiek dabar, tiek ir prieš tūkstantmečius levanda buvo mėgstama, vertinama ir naudojama daugiausia dėl jos netradicinio ir teigiamai veikiančio kvapo. Pats pavadinimas „levanda“ yra kilęs iš lotyniško žodžio lavare, reiškiančio „plauti, skalbti“. Šį pavadinimą gėlė užsitarnavo daugiausia dėl to, kad labai dažnai buvo naudojama atgaivinančioms vonioms, kūnui ir sielai valyti.
Jau senovės graikai žinojo levandą ir jos stiprų kvapą. Jie vadino ją nardus, kadangi tuo metu geriausia levanda buvo vežama iš Sirijos miesto Nardos. Graikai iš ten importavo jos žiedus ir naudodavo kambariams kvėpinti bei medicinoje.
Romėnai į levandą žiūrėjo kiek atsargiau, kadangi buvo įsitikinę, kad jos krūmuose gyvena nuodingos gyvatės. Tačiau tai jų nestabdė nuo džiovintų žiedų pirkimo, nes tam nereikėjo patiems eiti jos rinkti ir taip rizikuoti savo gyvybe. Būtent tokia romėnų nuostata ir padarė levandą viena brangiausių medicinos priemonių turguje.
Romėnai šią gėlę naudojo voniai, senovės libiečiai – kaip kvepalus.
Apskritai levanda yra kilusi iš Viduržemio jūros kraštų, kalnuotų teritorijų, kur ji auga saulėtoje ir akmeningoje aplinkoje, tačiau dabar šiomis šalimis ji neapsiriboja – augalas išplitęs ne tik visoje Pietų Europoje, bet ir Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

 

Augalas


Levanda – tai tankiai šakotas neaukštas krūmas, užaugantis iki apie 60 cm aukščio. Ji turi platų šakniastiebį, o jos sumedėjusios šakos yra su stačiais, į virbus panašiais, lapuotais žaliais ūgliais. Gėlės išsidėsčiusios spiralėmis, po 6–10 žiedų, ir suformuoja varpas virš lapų.
Aliejus išgaunamas iš mažų, mėlynai violetinių levandos žiedų, būtent jis suteikia žolei aromatingą kvapą.
Iš šviežių levandos gėlių išgautas eterinis aliejus yra naudojamas medicinos tikslais.
Dauguma žmonių vertina levandą už jos aromatą, kuris „naudojamas“ gaminant įvairias higienos bei švaros priemones – muilus, šampūnus, kvepalus patalpoms ar drabužiams.
Tačiau, be šių savybių, ši žolė taip pat yra ir natūralus vaistas gydant nemigą, nerimą, depresiją, nuotaikos svyravimus.
Apie levandą yra ir dviprasmiškų nuomonių: profesionalūs herbologai bei aromaterapijos specialistai naudoja ją patiems įvairiausiems negalavimams gydyti, tačiau klinikinių tyrimų rezultatai kol kas parodė tik jos naudą gydant nemigą bei plaukų slinkimą.


 

Nemiga


Jau senovėje į pagalves būdavo pridedama levandų gėlių tam, kad padėtų nuvargusiems užmigti. Mūsų dienomis yra ir mokslinių įrodymų, teigiančių, kad kvapų terapija naudojant levandą mažina nervų sistemos aktyvumą, pagerina miego kokybę, padeda atsipalaiduoti, taip pat pakelia nuotaiką žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų.
Specialistai tokiais atvejais taip pat siūlo masažą eteriniais levandos aliejais, nes tai taip pat pagerina miego kokybę, stabilizuoja nuotaiką, padidina protinę veiklą bei mažina nerimą.
Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientai, masažuoti su levandų aliejumi, jautėsi labiau atsipalaidavę ir pozityvesni nei tie, kurie buvo masažuojami be jokio aliejaus.
Levandų gėlės taip pat buvo patvirtintos Vokietijos „Commission E“, kaip tinkamos arbatai nuo nemigos bei nervinių skrandžio sutrikimų.
Alopecia areata (židininis nuplikimas)
Dėl teigiamo levandos poveikio gydant šią ligą nėra visiškai konkretaus atsakymo. Vienuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 86 žmonės, sergantys židininiu nuplikimu (dėl nežinomų priežasčių atsirandanti liga, pasižyminti didelių plaukų slinkimu, ypač plotais). Tie, kurie masažavo galvos odą levandų bei kitais eteriniais aliejais 7 mėnesius, pajuto, kad plaukai atauga daug geriau, palyginti su tais, kurie tiesiog masažavo skalpą.

Tačiau iš šio tyrimo nėra visiškai aišku, ar pagerėjimas įvyko dėl levandos, ar dėl jos mišinio su kitais eteriniais aliejais.
 

Kitos vartojimo sritys


Kaip jau minėta, moksliškai levandos poveikis įrodytas tik dvejose srityse, tačiau tai nereiškia, kad ji nenaudojama ir kitiems negalavimams gydyti.
Štai aromaterapijos specialistai naudoja levandą kaip toniką inhaliacijų terapijai – galvos skausmui, nerviniams sutrikimams bei išsekimams gydyti.
Fitoterapeutai ja gydo odos ligas, tokias kaip grybelinės infekcijos, žaizdos, egzema, aknė. Levanda išoriškai taip pat naudojama gydomosioms vonioms ruošti, esant kraujo apytakos sutrikimams arba reumatinėms ligoms (raumenų ir sąnarių).
Tačiau, kad ir kaip dėl savo gerųjų savybių būtų vertinamos, žolelės taip pat turi sudedamųjų dalių, kurios gali paskatinti nepageidaujamus poveikius, sureaguoti su kitomis žolelėmis, preparatais ar vaistais. Dėl šios priežasties žolelės turi būti vartojamos atidžiai bei pasitarus su specialistais.
Nors levandos šalutiniai poveikiai reti, kai kuriems žmonėms gali atsirasti alerginė reakcija. Pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, drebulys, buvo pastebėti žmonėms, vartojusiems levandą inhaliacijos bei tepimo ant odos būdu. Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų levandos nevartoti.
 

Levandos preparatų formos


* aromaterapinis aliejus
* vonios želė,
* ekstraktai
* losjonai
* arbatos
* tinktūros
* džiovintos gėlės
* užpilai
 

Vartojimas


Levandos eterinis aliejus yra vienas iš nedaugelio, kurie gali būti saugiai naudojami išoriškai, neatskiesti. Tačiau rekomenduojama vienam arbatiniam šaukšteliui prieš tepant pridėti 1–4 lašus paprasto aliejaus.
Vaikams gydyti geriausia levandos preparatus naudoti aromaterapijai arba odos sužeidimams gydyti atskiestu ekstraktu. Į vidų vartoti nerekomenduotina.
Suaugusiesiems galima vartoti ir arbatas (1–2 arbatiniai šaukšteliai grynos žolės puodeliui vandens); tinktūras ( (1:4) 20–40 lašų triskart per dieną); inhaliacijas (2–4 lašai 2–3 puodeliams verdančio vandens).

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai