Vaistažoles rekomenduojama rinkti, kai jose yra daugiausia biologiškai veiklių junginių. Pavyzdžiui, geriausias laikas rinkti žolę – prieš augalo žydėjimą ar jo pradžioje; šaknis – rudenį, rečiau pavasarį; žievę – anksti pavasarį, iki spės išsiskleisti pirmieji pumpurai; lapus – prieš žydėjimą ar jo metu; pumpurus – iki išsiskleis; žiedus – žydėjimo pradžioje; sėklas ir vaisius – kai visiškai sunoksta.
Vaistažolių kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiu oru jos bus renkamos. Lapus, žiedus, žolę, nebyrančius vaisius geriausia rinkti saulėtą dieną. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kokiomis oro sąlygomis.
Vaistažolių nerekomenduojama rinkti pakelėse, užterštose vietose, šalia sąvartynų, greitkelių, geležinkelių.
Netinkamas vaistinių augalų vartojimas gali žaloti organizmą. Be to, rizikinga vartoti preparatus, kurie pagaminti iš stipriai veikiančių ir nuodingųjų augalų. Todėl savarankiškai rinkti ir vartoti kaip liaudies medicinos priemones nuo įvairių ligų galima tik nenuodingų vaistinių augalų dalis.
Žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi mažiau vandens ir greičiau džiūsta.
Vaistinės medetkos žiedai (graižai) skinami pradėję žydėti, augalas žydi iki pirmųjų šalnų. Skinama be žiedkočių. Džiovinama tuoj pat arba po kelių valandų, geriausia lauke, pavėsyje, plonu sluoksniu išskirsčius ant popieriaus. Išdžiūvę gaižai turi būti oranžiniai, raudonai oranžiniai ar geltoni. Medetkos žieduose daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, taip pat turi gydomųjų, baktericidinių, uždegimą slopinančių, žaizdų gijimą skatinančių savybių. Medetkos žiedų užpilai stiprina plaukus, skatina jų augimą, kompresai tinka riebiai probleminei odai valyti.
Didžioji dilgėlė žydi liepos–spalio mėnesiais. Vaistams tinkami yra dilgėlių lapai, kurie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės turi būti nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos ir nuskinami jų lapai, kurie turi būti išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki. Dilgėlių lapuose gausu vitaminų K, C, B, E, karotinoidų, geležies, vario, mangano.
Miškinė dedešva žydi birželio–spalio mėnesiais. Rugsėjo–spalio mėnesiais galima rinkti dedešvos lapus, nes augalas dar žydi (žiedai skinami dar ne visai išsiskleidę). Surinkti lapai iškart džiovinami 40º C temperatūroje. Užpilas vartojamas sergant uždegiminėmis ligomis, bronchitu, laringitu.
Augalų vaisiai renkami visiškai prinokę. Negalima skinti pernokusių, padžiūvusių, šlapių, ligų ar kenkėjų užpultų augalo vaisių.
Juodavaisės aronijos vaisiai pasižymi vitaminu P, kuris kartu su vitaminu C mažina kapiliarų pralaidumą bei trapumą. Uogos ir jų sultys vartojamos vidinėms kraujosruvoms gydyti, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą. Surinktos uogos ilgai negenda. Iš surinktų uogų galima virti uogienes, sirupus, spausti sultis. Nerekomenduojama vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligėmis, kai yra padidėjęs rūgštingumas, esant žemam kraujospūdžiui.
Bruknės uogos turi būti renkamos prisirpusios ir džiovinamos ne aukštesnėje kaip 60º C temperatūroje. Bruknės vaisiai turi daug vitamino C, taip pat B grupės vitaminų, bei PP vitaminų. Uogų arbatą rekomenduojama gerti karščiuojant. Uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą.
Erškėčio vaisiai turi daug vitaminų, ypač vitamino C. Nevisai prinokę vaisiai mažiau turi vitamino C. Be vitamino C erškėčių vaisiuose yra karotino, B grupės vitaminų, PP, K, E vitaminų. Rekomenduojama rinkti tik gerai prinokusius vaisius. Surinktus vaisius paskleisti vienu sluoksniu ir džiovinti 80–90º C temperatūroje orkaitėje, krosnyje. Erškėčių vaisiai vartojami, kai organizmui trūksta vitamino C, kuris svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, sergant ateroskleroze. Erškėčių vaisių arbata puikiai tinka peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti.
Spanguolių uogos renkamos rugsėjo–spalio mėnesiais, nes visiškai sunokusios ir peržiemojusios turi mažiau vaistingųjų savybių. Spanguolės gerai išsilaiko užpiltos vandeniu. Jomis gardinamas maistas, gaminami rūgštūs gėrimai, sultys. Tinka kraujuojančioms dantenoms skalauti, nes pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Su medumi geriamos sergant angina, stipriai kosint. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, spanguolių vartoti nerekomenduojama.
Dygliuotojo šaltalankio vaisiai pradedami rinkti spalio mėnesį. Šaltalankio uogose gausu vitaminų, karotino, folio rūgšties. Iš šaltalankio uogų išspaudų galima pasigaminti aliejaus, kuriuo gydomos odos ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Išspaudos išdžiovinamos, sumalamos ir užpilamos saulėgrąžų aliejumi (santykiu 2:3).Po to laikoma apie 3 savaites šiltoje vietoje, retkarčiais pamaišant. Šaltalankių aliejumi gydomi nudegimai, žaizdos, sausa, suskeldėjusi oda, pažeista burnos gleivinė, vidurių užkietėjimas Uogų nepatartina vartoti esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Šermukšnio uogos skinamos be vaiskočių. Džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę vaisiai turi būti blizgūs, raukšlėti, karčiai rūgštūs, suspausti tarp pirštų neturi jų tepti. Uogose daug vitamino C, taip pat rutino, karotino, vitamino E.
Šaknys ir šakniastiebiai kasami rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Šiuo metu juose daugiausia vaistingųjų medžiagų. Galima kasti bet kuriuo dienos metu. Nuo šaknų ir šakniastiebių reikia pašalinti smulkias šakneles, stiebų ir lapų liekanas. Šakniastiebiai ir šaknys, kurie nekaupia eterinių aliejų, džiovinami saulėtoje vietoje, kaupiantys juos (ajero, valerijono) – lauke pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Šaknys ir šakniastiebiai džiūsta lėtai, todėl geriau juos perpjauti išilgai į keletą dalių. Gerai išdžiovintos šaknys ir šakniastiebiai laužiant turi traškėti.
Balinio ajero šakniastiebiai nuplaunami, nupjaustomos šaknys ir apvytinami. Rekomenduojama skelti išilgai ir džiovinti šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti šakniastiebiai turi būti balti arba rausvi, kvapnūs, kartaus skonio. Rekomenduojama išdžiovintus laikyti sausai, ne ilgiau kaip 2 metus. Šakniastiebių nuoviras žadina apetitą, gerina virškinimą, stiprina plaukų šaknis, tinka slenkantiems ir riebiems plaukams skalauti.
Didžiojo debesylo šakniastiebiai nuplaunami ir supjaustomi 20 cm ilgio gabaliukais, džiovinami ne aukštesnėje nei 40º C temperatūroje. Pasižymi stipriu savitu kvapu, aštriu skoniu. Šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, vartojamas įvairioms kvėpavimo takų ligoms (bronchitui, tracheitui) gydyti, slopina uždegimus, tinka skrandžio, žarnyno ligoms gydyti.
Paprastojo kiečio šaknys kasamos rudenį, nuvalomos, bet neplaunamos, džiovinamos pavėsyje. Šaknų užpilas (kartu su lapų užpilu) geriamas kaip raminamasis vaistas, atpalaiduoja žarnyno spazmus. Negalima vartoti menstruacijų metu, nėštumo laikotarpiu.
Valgomojo krieno šaknys turi baktericidinių savybių. Sutarkuoto krieno šaknų sultys vartojamos apetitui žadinti, virškinamojo trakto ligoms gydyti. Sutarkuotų šaknų košelė puikiai tinka įvairiems kompresams, sergant radikulitu, artritu, reumatu. Kaip kosmetinė priemonė krieno ir obuolių košelė (1:1) naudojama veido kaukei.
Vaistinio valerijono šakniastiebiai su šaknimis iškasti nuvalomi, nuplaunami, paskleidžiami plonu sluoksniu ir kelias paras vytinami pavėsyje, apverčiant kelis kartus per dieną. Baigiami džiovinti 35–40º C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys šviesiai rudos, perlaužus balsvos. Užpilai ir nuovirai vartojami esant nervinei įtampai, nervinio pagrindo vidurių skausmams, galvos svaigimui ir alpimui, širdies, gerklės, mėšlungiui, epilepsijai gydyti. Gydo migreną, slopina dusulį, viduriavimą, pilvo skausmus ir pūtimą.
Varnalėšų šaknys vaistams tinkamos tik pirmus metus augančių augalų. Iškastos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos skersai 15 cm gabalėliais ir džiovinamos pavėsyje. Gerai išdžiūvusios būna pilkai rusvos, viduje – pilkos. Šaknų užpilai ir nuovirai vartojami sergant inkstų akmenlige, virškinamojo trakto ligomis.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauLengvesnis virškinimas – lengvesni Jūs. Kai virškinimas veikia sklandžiai, pilvas plokščias ir skrandyje nejuntamas sunkumo jausmas, tuomet galite džiaugtis geresne savijauta, būti darbingesni ir, tuo pačiu, laimingesni. Pristatome Jums 3 itin naudingus maisto produktus, kurių turėtumėte valgyti dažniau, kad galėtumėte jaustis lengviau. Tai kiviai, papajos ir linų sėmenys. Pakalbėkime apie šiuos virškinimui naudingus maisto produktus šiek tiek plačiau....
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauMes pirmiausiai rekomenduojame elgtis taip, kad persivalgymo tiesiog pavyktų išvengti. Galite išmėginti šiuos paprastus, tačiau veiksmingus patarimus: ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauMigrenos priepuolis priverčia ieškoti kuo skubesnės pagalbos, nes galvos skausmas gali atrodyti tiesiog nepakeliamas. Pateikiame Jums natūralių pagalbos būdų, kurie, tikime, padės greičiau ir vėl jaustis gerai ir (arba) padės suretinti šių gyvenimo kokybę menkinančių pojūčių pasireiškimą. ...
Skaityti daugiauPaprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – notrelinių (Lamiaceae) šeimai priklausanti augalų rūšis. Tai daugiametis augalas, galintis užaugti iki 40-80 cm aukščio. Paprastasis raudonėlis yra žolinis augalas, kuris turi statų stiebą. Jis dažniausiai žydi rausvos, baltos, purpurinės ar violetinės spalvos žiedynais, kurie tvirtinasi prie viršuje išsišakojančio stiebo. Lapai išsidėstę priešiškai, pritvirtinti prie kotelių, nusmailėjusia viršūne, 3-5 cm ilgio. Paprastasis raudonėlis subrandina mažus vaisius – iki 1 mm ilgio riešutėlius. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauAr teko girdėti, kad naudingos ne tik tikrosios saulėgrąžos sėklos? Gali būti panaudojamos ir kitos šio augalo dalys, pavyzdžiui, džiovinti žiedlapiai. Pakalbėkime apie tikrąją saulėgrąžą šiek tiek plačiau – kaip ji gali pasitarnauti ir grožiui, ir sveikatai? Kaip jų užsiauginti patiems? ...
Skaityti daugiauSloga trukdo dirbti, mokytis ir miegoti? Kodėl vieni ja serga dažniau, o kiti – rečiau? Kada dėl jos būtina rimčiau susirūpinti? Kokios natūralios slogos gydymo priemonės? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pateikti žemiau. ...
Skaityti daugiauVėstant orams vis dažniau domimasi, kokiais būdais galima sustiprinti imunitetą ir veiksmingiau apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 koronavirusinės infekcijos. Svarbu pabrėžti – imuniteto stiprinimas ir organizmo grūdinimas yra ilgalaikiai procesai. Per savaitę to padaryti nepavyks – tai tiesiog turi tapti gyvenimo būdu. ...
Skaityti daugiauO ne – vaikas ir vėl karščiuoja? Kartais pamirštame viską, ką apie tai žinojome. Štai Jums trumpa atmintinė, kokias natūralias ir medikamentines karščiavimo mažinimo priemones galime išmėginti. Taip pat labai svarbu žinoti, į kokias situacijas reikia reaguoti greičiau ir būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją. ...
Skaityti daugiauMiško kvapas – tai kažkas stebuklingo, ar ne? Daugeliui jis tikrai labai patinka, nes primena tikrąją žmogaus prigimtį, be to, jis atgaivina, ramina, atpalaiduoja. Taigi kuo ypatingas gaiviu vasaros mišku kvepiantis paprastosios pušies eterinis aliejus? Kaip jį naudoti? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauTas levandų kvapas... Kas galėtų jam prilygti? Tikroji levanda paskutiniu metu populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Vis daugiau levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Pirmosios levandos į Lietuvą atkeliavo dar 20 amžiaus pradžioje, kai jos pradėtos auginti Kauno botanikos sode. Kuo ypatingas ir naudingas šis kvapnus ir išvaizdus augalas? ...
Skaityti daugiauKaip manote, kodėl pietuose žmonės laimingesni nei šiaurėje? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad pietuose gyvenantiems žmonėms daug rečiau trūksta vitamino D – riebaluose tirpios medžiagos, kuri padeda palaikyti ne tik normalią kaulų, dantų ir raumenų būklę, tačiau reikšmingai prisideda prie stipraus imuniteto, geros nuotaikos palaikymo, atsparumo stresui ir blogoms emocijoms. Kam dažniausiai trūksta vitamino D? Koks vienas svarbiausių vitamino D šaltinių? Ką valgyti, kad papildytume vitamino D atsargas? ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauLinų sėmenys savyje kaupia dideles galias – ne be reikalo senovėje linas laikytas šventu augalu. Šiandien linų sėmenys vadinami supermaistu. Jų galima rasti ir vaistinėse, ir sveiko maisto krautuvėlėse, ir eiliniuose prekybos centruose. Taigi pristatome 10 įdomybių apie naudinguosius linų sėmenis – kodėl jais taip vertinga papildyti mitybą, kuri kai kuriais atvejais itin skurdi? ...
Skaityti daugiauLydytas sviestas, dar vadinamas Ghi arba Ghee sviestu arba skystuoju auksu, paskutiniu metu muša populiarumo rekordus. Jį itin pamėgo sveikos mitybos šalininkai, mat ant šio sviesto keptas maistas kur kas vertingesnis ir gardesnis. Šiam sviestui būdingas labai malonus skonis ir kvapas, primenantis pienišką riešutų aromatą. Teigiama, kad jis kur kas naudingesnis sveikatai nei paprastas sviestas. Šaunu ir tai, kad jis ilgiau išlieka tinkamas vartoti, be to, „pakelia“ kur kas aukštesnę kaitinimo temperatūrą (priešingai nei paprastas sviestas ar skysti saulėgrąžų ir rapsų aliejai, kurie dažniausiai naudojami kepimui), todėl kepimo metu nesusidaro nuodingos medžiagos, o pats maistas įgauna labai malonų aromatą ir poskonį. ...
Skaityti daugiauGalimybė ir vėl pasimėgauti beržų sula - viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių laukia pavasario. Beržų suloje gausu naudingų medžiagų – ji vertinga ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tad kodėl ta sula taip liaupsinama? Pakalbėkime apie šį pavasario šauklį plačiau ir atminkime, kad suloje išvirta kava daug skanesnė. ...
Skaityti daugiau