Hidroterapija ir sveikiems, ir sergantiesiems

Vanduo grūdina, vanduo gydo. Toks pagrindinis vandens poveikis sveikam ir susirgusiam žmogui. Vanduo – unikali gamtos dovana, kurią žmonija naudoja tūkstantmečius, tačiau visų jo savybių dar neperprato. Tuo tarpu gydymo vandeniu kūrėju laikomas Sebastianas Kneipas (1821–1897) teigė, kad vanduo gali išgydyti kone visas ligas. Gydymo vandeniu galimybes komentuoja „Eglės“ sanatorijos direktoriaus pavaduotojas medicinai Arvydas Balčius.
 
Kaip veikia vanduo
Hidroterapija – tai įvairios temperatūros gėlo vandens naudojimas gydymo tikslais. Mineralinio vandens panaudojimas gydymo tikslu vadinamas balneoterapija.
Tiek gėlo, tiek mineralinio vandens poveikis žmogaus organizmui labai įvairus ir skirstomas į šiluminį, mechaninį ir cheminį. Pagrindinis gėlo vandens poveikis priklauso nuo vandens temperatūros, mineralinio vandens – ir nuo jo cheminės sudėties, t.y. mikroelementų, dujų, mineralinių druskų ir kt. Mechaninis vandens poveikis atsiranda dėl vandens srovės spaudimo.
Vandens temperatūros veikimas pasižymi tuo, kad, kai kūnas panyra į šiltą (šiltesnį negu kūno temperatūros) vandenį, iš pradžių kraujagyslės susitraukia, paskui išsiplečia, oda parausta, pagerėja jos kraujotaka.
Normalioje aplinkoje (ne vandenyje) per vieną minutę per mūsų odą prateka 200–500 ml kraujo. Tuo tarpu šiltame vandenyje kraujotaka tampa smarkiai intensyvesnė, nes per vieną minutę prateka kone dešimt kartų daugiau – apie 4,8 l – kraujo.
Svarbiausias gėlo ir mineralinių procedūrų skirtumas – kad mineralinio vandens naudojimas pusantro karto padidina šilumos poveikį mūsų organizmui, palyginti su gėlo vandens procedūromis. Kraujotaka taip pat paspartėja 1,2 karto mineralinio vandens naudai. Taigi mineralinio vandens procedūros intensyviau veikia mūsų organizmą.
Vandenyje malonu judėti
Vandenyje kūną veikia sunkio jėga, nukreipta žemyn, ir Archimedo, keliamoji, jėga, nukreipta aukštyn. Vandenyje žmogus sveria dešimtadalį įprastinio kūno svorio, todėl mažiau apkraunami sąnariai, raumenys, didėja jų lankstumas, mažėja skausmas, dėl to lengviau atlikti įvairius judesius, pratimus. Dėl tų pačių priežasčių vandenyje lengviau judinti negaluojančią (pažeistą) kūno dalį.
Pratimai šiltame jaukaus baseino vandenyje teikia daugiau malonumo, nejaučiame, kad prakaituojame, palyginti su pratimais, atliekamais stovint ant grindų. Treniruotės vandenyje atrodo lengvesnės, nors iš tikrųjų yra du kartus veiksmingesnės nei sausumoje.
Vanduo gerina nuotaiką
Kuo išskirtinės vandens procedūros? Tuo, kad vanduo neturi kokio nors vieno specifinio poveikio. Be to, šiluminis ir mechaninis vandens poveikis sureguliuoja parasimpatinę ir simpatinę nervų sistemas.
„Per šiluminį poveikį veikiami galvos smegenyse esantys serotonininiai ir dopamininiai receptoriai, nuo kurių priklauso mūsų nuotaika. Taigi vandens procedūros skatina kuo daugiau išsiskirti laimės hormonams“, – pažymi „Eglės“ sanatorijos direktoriaus pavaduotojas medicinai A.Balčius.
Pagrindinės vandens procedūros
Gydymo tikslu atliekamos visos vandens procedūros: dušai, vonios, baseinai, apipylimai, aptrynimai, įvyniojimai ir pirtys.
Gydomosios vonios skirstomos į jau minėtas gėlo ir mineralinio vandens, taip pat aromatines, dujines, sūkurines bei mišrias.
Pagal vandens temperatūrą gėlo vandens vonios būna – šaltos (nuo +19° C iki +20° C), vėsios (nuo +21° C iki +34° C), indiferentinės (nuo +35° C iki +37° C), šiltos (nuo +38° C iki +39° C) ir karštos (nuo +40° C).
Aromatinių vonių poveikis priklauso nuo naudojamų gydomųjų medžiagų, eterinių aliejų ir jų mišinių, vaistažolių ekstraktų. Cheminiai komponentai, esantys šiuose prieduose, gali aktyvinti, raminti, atpalaiduoti, mažinti skausmą, gerinti audinių apykaitą ir kt.
Dujinės vonios gali būti atliekamos tiek ištirpinus dujas vandenyje, tiek be vandens. Dujinės vonios skirstomos į angliarūgštės, perlines, deguonies, ozono. Dujinės vonios metu susidarantys burbuliukai nusėda ant odos, o kadangi jų ir vandens temperatūra būna skirtinga (burbuliukų 20–27 ° C, vandens 37–38 ° C), šis kontrastas veikia mechaninius, terminius ir jutimo odos receptorius ir taip treniruoja (ypač širdies ir kraujagyslių sistemą), stimuliuoja, tonizuoja, stiprina mūsų organizmą. Be to, oro burbuliukai atlieka taktilinį masažą.
Povandeninis masažas plačiai naudojamas ir priskiriamas hidroterapijai. Dažniausiai jis atliekamas gėlu vandeniu.
Vandens procedūros gali būti gana sudėtingos, pvz., kai vienu metu atliekama natrio chlorido mineralinė, perlinė, aromaterapinė bei ozono vonia. Kiekviena šiuos procedūros sudedamoji dalis turi savo išskirtinį poveikį.
Kokia ligai, kokios vonios?
Pagrindinis vandens procedūrų tikslas sveikiems – organizmo grūdinimas, kad jie lengviau prisitaikytų prie greitai besikeičiančių aplinkos sąlygų. Sergantiesiems – padėti savarankiškai įveikti ligas. Vandens procedūros tinka visiems, jos skiriamos atsižvelgiant į paciento ligą, amžių, šilumos toleravimą. Balneoterapinės vandens procedūros neskiriamos sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Vandens procedūras parenka gydytojas.
Mineralinės terpentino vonios skirtos judamojo-atramos aparato, nervų sistemos ligoms, erektilinei disfunkcijai gydyti. Jodo-bromo vonios rekomenduojamos esant nervų sistemos, ginekologiniams negalavimams.
Aromatinių vonių poveikis priklauso nuo aromatinių aliejų, ekstraktų savybių. Pvz., kadagių vonia aktyvina nervų sistemą, stiprina imunitetą ir intensyviai veikia celiulito pažeistą odą, tačiau ji yra gana stipri ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį organizmui. Beržų lapų ekstrakto vonia itin tinka padidėjusiam prakaitavimui mažinti. Pavargusiam ir nusiminusiam žmogui tiks rozmarino aromatinė vonia, tuo tarpu norinčiam atsipalaiduoti – įvairūs citrusinių augalų kvapai.
Angliarūgštės vonia normalizuoja kraujospūdį, retina pulsą, todėl pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai