Kontroversiškoji chiropraktika

„Sveikas žmogus“ tęsia savo straipsnių apie netradicinę mediciną ciklą. Šiame numeryje kalbame apie dar vieną jos kryptį – chiropraktiką. Šis gydymo būdas yra gana prieštaringai vertinamas: jį praktikuojantys yra įsitikinę bei kitus tikina chiropraktiką esant itin veiksmingą bei saugią. Vis dėlto tradicinės medicinos šalininkai, o ir nemažai nuo chiropraktiko rankos nukentėjusių pacientų tvirtina kitaip.
 

Ligų priežastis – stubure


Chiropraktika – tai gydymo būdas, didžiausią dėmesį skiriantis judamojo aparato ir nervų sistemos sutrikimų gydymui bei poveikiui bendrai sveikatai. Chiropraktikos seanso metu dažniausiai yra atliekamos stuburo arba kitos kūno dalies korekcijos. Korekcijos metu atlaisvinami užspausti stuburo slankstelių nervai ir, anot chiropraktikų, taip sugrąžinama žmogaus organų sveikata, kūnas skatinamas pats save išgydyti.
Dažniausiai chiropraktika taikoma gydant asmenis, kuriuos vargina galvos, kaklo, nugaros, skausmai, taip pat ir rankų bei kojų sąnarių skausmai.
Gydymo metu nenaudojami jokie vaistai, o pagrindinis įrankis yra rankos, kuriomis atliekama paciento apžiūra, nustatoma diagnozė bei atliekamas gydymas.
Teigiama, jog korekcijos tikslas – sugrąžinti sąnarių judrumą, sumažinti skausmą, atpalaiduoti įtemptus raumenis, paskatinti pažeistų audinių gijimą. Pažeisti audinius gali traumos, sunkaus daikto kėlimas, nuolatinis sėdėjimas nepatogia poza ir pan. Kaip aiškina chiropraktikai, fiziniai ir cheminiai pokyčiai, vykstantys pažeistuose audiniuose, gali sukelti uždegimą, skausmą, judėjimo problemas. Chiropraktikos šalininkai tikina, kad daugeliu atvejų, pvz., kenčiant apatinės nugaros dalies skausmus, chiropraktika gali būti pagrindinis gydymo metodas. Gydant kitas ligas, šis būdas gali papildyti tradicinius metodus.
 

Istorinės ištakos


Žodis chiropraktika yra kilęs iš graikų kalbos: cheir reiškia „ranka“, praktikos – „veiklus“.
Chiropraktikos šaknys itin senos: šaltiniai iš senovės Kinijos bei Graikijos, rašyti 2700 ir 1500 pr. Kr., mini stuburo gydymą manualiniu būdu, siekiant sumažinti apatinės nugaros dalies skausmus. Graikų gydytojas, medicinos tėvu vadinamas Hipokratas, gyvenęs 460–357 pr. Kr., taip pat skelbė tekstus apie chiropraktikos svarbą.
Vakarų pasaulyje chiropraktikos istorija prasidėjo 19 a. pabaigoje JAV. 1895 m. savamokslis Danielis Davidas Palmeris iš Davenporto Ajovos valstijoje tapo šios profesijos pradininku. Vyras be medicininio išsilavinimo tikėjo energijos, nešiojančios informaciją kūne, jėga, o kaip vienu iš chiropraktikos metodų veiksmingumo įrodymų netgi pateikė tai, jog masažuodamas stuburą esą išgydęs kurčią valytoją. Vis dėlto šie teiginiai neturi jokių mokslinių įrodymų ir niekada nebuvo patvirtinti.
 

Veiksminga ar ne?


Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, chiropraktika yra itin kontroversiška netradicinės medicinos šaka. Jos poveikis nėra patvirtintas moksliškai ir remiasi tik pacientų bei jos praktikų liudijimais.
Tradicinės medicinos atstovai nuo pat chiropraktikos atsiradimo ir paplitimo teigia, jog nėra jokių medicininių įrodymų apie metodo veiksmingumą. Vieninteliai apie teigiamą chiropraktikos poveikį kalba pacientai – o čia didelį vaidmenį gali suvaidinti savitaiga arba atsitiktinumas.
1996 m. nepriklausoma Kalifornijos tyrimų bendrovė „Rand Corporation“ atliko tyrimą ir paskelbė išvadas, jog nėra pakankamai įrodymų bei tyrimų, įrodančių, kad kaklo korekcijos turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį kaklo, galvos ir pečių skausmui mažinti. 2005 m. panašias išvadas paskelbė ir manualinės medicinos bei psichologijos žurnalas „Journal of Manipulative and Physiological Therapeutics“. Tais pačiais metais Harvardo Medicinos mokyklos Bostone specialistai po chiropraktinių vizitų vertinimo nustatė, kad kaklo korekcijos neturi reikšmingo poveikio simptomų sumažinimui bei funkcijų pagerinimui. O kad chiropraktika kelia pavojų sveikatai, parodė ir 2003 m. žurnalo „Neurologija“ („Neurology“) tyrimas, patvirtinęs ryšį tarp kaklo gydymo manualiniu būdu ir insulto. Pagrindinis tyrimo autorius buvo medicinos daktaras iš San Francisko universiteto Kalifornijoje Wade S. Smithas.
 

Rizika ir pavojai


Dažnai nusivylę lieka ir pacientai. Populiarus JAV sveikos gyvensenos portalas self.com atliko apklausą, atskleidusią, jog daugiau nei 20 proc. moterų, besilankiusių pas chiropraktiką, po seanso nepasijuto geriau, o 8 proc. jautėsi blogai.
Patys chiropraktikai teigia, jog dažniausiai pasitaikantis korekcijų šalutinis poveikis yra laikini galvos skausmai, nuovargis, nemalonus pojūtis gydytose kūno dalyse.
Bet šis gydymo metodas turi ir kitų, daug didesnių pavojų. Tai – tarpslankstelinio disko išvarža, minkštųjų audinių pažeidimas, sąnarių išnirimas, slankstelių lūžiai, cauda equina sindromas (sukeliantis skausmą, silpnumą, šlapinimosi ir tuštinimosi nekontroliavimą, jutimų kojose sutrikimą), insultas, ištinkantis po kaklo korekcijos plyšus slankstelinei arterijai. Pastarasis nemažam skaičiui pacientų baigiasi paralyžiumi ar netgi mirtimi. Šiuo metu internete egzistuoja netgi tinklalapiai, kuriuose skelbiama informacija apie žmones, sunkiai nukentėjusius ar netgi mirusius nuo chiropraktikų. Skleidžiant informaciją stengiamasi apsaugoti kitus žmones nuo panašių tragedijų ateityje.
 

Gydytojo dr.Dainiaus Butvilo komentaras


Chiropraktika yra vienas iš metodų, Lietuvoje dažnai žinomų kaip manualinė terapija. Deja, šio gydymo pavadinimas nevisiškai tikslus, kadangi labai daug gydymo būdų yra susiję su gydymu rankomis. Kaid ir kaip būtų, pažvelgę į įvairių šalių rašytinius šaltinius rastume, kad metodai, panašūs į chiropraktiką, žinomi ir taikomi daugybę metų. Tai leidžia teigti, kad šis gydymo metodas yra reikalingas bei turintis savo panaudojimo sritį. Iš kitos pusės, kaip ir bet kuris kitas gydymo metodas, chiropraktika turi savo stipriąsias bei silpnąsias puses.
Stiprioji pusė yra tai, kad kai kuriais atvejais, pvz., nugaros skausmų atvejais, galima gauti gana greitą teigiamą poveikį, tai kartais būna sunku pasiekti kitais būdais.
Silpnoji pusė siejasi su straipsnyje minimais pavojais – neprofesionalų rankose chiropraktika gali stipriai pakenkti sergančiojo sveikatai. Todėl užsiimantys chiropraktika žmonės neabejotinai privalo puikiai išmanyti žmogaus anatomiją, suvokti pagrindinius biomechanikos principus, žinoti, kada veikti, o kada nesikišti. Viliuosi, kad anksčiau ar vėliau chiropraktikos specialistai bus rengiami ir Lietuvos medicinos mokyklose, tai padės apsaugoti žmones nuo nepageidaujamų šio metodo poveikių.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai