Krūties vėžys: kaip gyventi po reabilitacijos?

Šį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene.
 

Pasak A. Mituzaitės, 1989 m. Birštono „Tulpės“ sanatorijoje buvo įkurtas pirmasis respublikoje reabilitacijos skyrius, pradėjęs priiminėti onkologinius ligonius. Ligonių reabilitacija šiandien čia trunka 18 dienų. „Sergantiesiems skiriama aromaterapija, muzikos bei meno terapija, psichorelaksacija, gydomosios mankštos, masažai, psichosocialinė reabilitacija, biosocialinių funkcijų atkūrimas“, – sako A. Mituzaitė. Grįžusi namo, viso to, aišku, nelieka. Kaip gyventi, kad sumažėtų ligos atsinaujinimo tikimybė?
 

Tinkama mityba


Reikėtų atsiminti, kad bloga mityba gali padėti atsirasti vėžiui, o gera mityba – padeda kovoti su juo. Grįžus namo po reabilitacijos, nereikėtų atsipalaiduoti ir pradėti valgyti sotų bei riebų maistą. Atvirkščiai, reikėtų vengti gyvulinės kilmės riebalų, taip pat alkoholinių gėrimų ir kuo daugiau vartoti nevirto maisto (be druskos ir cukraus), žalių bei troškintų daržovių ir vaisių. Pirmenybę skirkite liesai mėsai, žuviai, varškei.
„Labai svarbu yra nesustorėti, t.y. vengti antsvorio, nes nutukus padidėja estrogenų kiekis, todėl pasunkėja ligos eiga ir savijauta“, – pataria gydytoja Aušra Mituzaitė. Labai naudinga organizmo detoksikacija, t.y. apsivalymas valgant šviežio maisto ir geriant šviežiai išspaustų sulčių.
Naudingi vitaminai C, A, E, selenas, gaunami su maistu ar kaip papildai. Beje, pakankamas vitamino C kiekis, kovojant su šia liga, yra itin yra svarbus.
 

Bendri mitybos patarimai


• Valgykite kuo daugiau augalinio maisto.
• Kasdien suvalgykite bent kelis vaisių ir daržovių patiekalus.
• Mažiau vartokite mėsos.
• Baltymų kiekį papildykite valgydami pupeles, žuvį, lęšius, riešutus
• Kasdien valgykite nemaltų grūdų, rudųjų ryžių, grikių.
• Kasdien spauskite ir gerkite šviežių vaisių bei daržovių sultis.
• Venkite kepto, riebaus maisto.
• Mažiau vartokite aštrių prieskonių, druskos bei rafinuoto cukraus.
• Kasdien išgerkite po 6–8 stiklines šaltinio vandens.
• Vieną du kartus per dieną gerkite papildų, kurių sudėtyje yra vitaminų A, C, E.


 

Fizinė veikla


Kuo daugiau judėkite, pasijausite gyvybingesni, energingesni, pagerės jūsų fizinė bei emocinė būsena. Netgi nesudėtingi fiziniai pratimai gali duoti daug naudos, o trumpi pasivaikščiojimai po parką – suteikti energijos, atgaivinti dvasią.
Biochemiškai fizinis aktyvumas žmogui tas pat, kas daržui dirvos purenimas. Net trumpalaikiai fiziniai pratimai mažina nerimą ir įtampą, didina fizinę ištvermę, tik fizinį krūvį reikia parinkti pagal savo galimybes. Fiziniai pratimai apramina dvasią, kūną ir sielą, suteikia dvasinės ir fizinės ramybės, pagerina virškinimą, miegą.
Jeigu nuspręsite lankytis sporto klube, apie savo ligą praneškite instruktoriui, jis turėtų jus informuoti, kokių pratimų jums daryti negalima (pasidomėkite, ar sporto instruktorius yra susipažinęs su specialiomis sporto programomis žmonėms, kurie gydėsi vėžį).
 

Kuo galima užsiimti ?


• Kasdien lėtai pasivaikščiokite 40 min. – 1 val.
• Kasdien darykite lengvus jogos pratimus.
• 1–2 kartus per savaitę apsilankykite baseine.
• Važinėkitės dviračiu (ar minkite stacionarų dviratį).
• Darykite kvėpavimo pratimus.
Pastaba: fizinį krūvį pasirinkite tokį, kad jums būtų malonu, nepervarkite. Pratimus atlikite lėtai. Jeigu svaigs galva, pykins ar stings galūnės, užsiėmimus nutraukite. Dėl sporto rūšies geriausia pasitarti su jūs gydančiu gydytoju.
 

Masažas


Krūties vėžiu sergančiai ligonei labai naudingas yra masažas, ypač limfodrenažinis. Ši procedūra padidina endorfinų išsiskyrimą, stiprina imunitetą, gerina nuotaiką bei organizmo aprūpinimą krauju. Galima pasirinkti masažą šiltu aliejumi arba iš Japonijos kilusį masažą šiatsu, kuris atliekamas spaudžiant įvairius kūno taškus. Tinka ir tailandietiškas masažas (tempiant kūno dalis), Ajurvedos marma masažas, pakaitomis derinant lėtus ir švelnius patapšnojimus su greitais ir energingais judesiais.
 

Psichologo konsultacija (grupinė psichoterapija)


Pasak psichologės G. Glizikienės, kiekviena moteris, serganti krūties vėžiu, turi išmokti suprasti save. Jei yra galimybė, į psichologo konsultacijas ateikite 1-ą kartą per savaitę. Konsultacijos metu psichologas padės išmokti priimti sprendimus, prisitaikyti prie naujų gyvenimo situacijų. Naudinga būtų ir kartą per savaitę lankyti grupinę psichoterapiją.
„Sergančios vėžiu moterys, ypač po švitinimo procedūrų, labai išgyvena, užgniaužia savo jausmus, o tai blogina jų savijautą. Todėl labai svarbu atsiverti, išlieti savo emocijas, išmokti dalintis jausmais, neigiamas mintis keisti teigiamomis, priimti atijautą ir užjausti kitą. Būdama grupėje, sužinosite, kad ne tik jūs sergate ir ne jums vienai yra sunku“, – pataria psichologė.
 

Relaksacija


Relaksacija – tai ramybės, atsipalaidavimo būsena, kurią žmogus patiria, kai po didelių dvasinių išgyvenimų arba sunkaus fizinio darbo nelieka nervinės įtampos. Relaksacijos pasiekti padeda autogeninė treniruotė, hipnozė, judesių terapija.
„Reikėtų lavinti įgūdžius, kurie padėtų įveikti problemas, iškylančias susidūrus su naujomis, ligos diktuojamomis situacijomis. Labai svarbu lavinti gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, kurie gyvybiškai reikalingi tam, kad turėti pasitikėjimo savimi, – teigia psichologė. – Gerus rezultatus duoda dailės terapija. Joje moteris pradeda pažinti ir suprasti save, geriau atsiskleidžia asmenybė.“
 

Patarimai


• Išmokite būti su liga
• Klausykitės malonios meditacinės muzikos
• Pabūkite su širdžiai maloniu gyvūnėliu
• Pabūkite tarp žmonių, kad nesijaustumėte vieniša
• Išmokite autogeninės treniruotės, taisyklingo kvėpavimo
 

***


Statistikos duomenimis, pasaulyje kasmet krūties vėžiu suserga apie 1 milijoną moterų. Jos nustatomos 60 proc. vyresnių nei 40 metų moterų. Ligos atsiradimo riziką didina paveldimumas, ilgalaikis stresas, krūties traumos ar sumušimai, nutukimas, geriamųjų kontraceptikų ir hormonų vartojimas.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai