Lietuviškojo gydomojo purvo ypatumai

 Kur ieškoti gydomojo purvo

Priminsime, kad gydomasis purvas – tai gamtiniai organiniai-mineraliniai koloidiniai dariniai, turintys biologiškai veiklių medžiagų ir gyvųjų mikroorganizmų. Purvo biologinį poveikį lemia jo formavimosi sąlygos. Taigi pagal kilmę purvas klasifikuojamas į tris grupes. Pirmoji – tai dumblo (sulfidiniai ir sapropeliniai), antroji – durpių ir trečioji – pseudovulkaniniai, vulkaniniai, hidroterminiai ir karštų šaltinių purvai.

Dumblo purvas – vandens telkinių nuosėdos. Kad dumblo purvas formuotųsi, būtina, kad krantai būtų apaugę žolėmis ir medžiais (arba bent jau augtų paparčiai, asiūklis, pataisai), sekliame vandenyje veistųsi žuvų mailius, o saulės įkaitintas vanduo taptų namais įvairiems vandens augalams ir dumbliams. Tada mirdami jie nugrimzta į dugną, o vandenyje vykstantys biologiniai pokyčiai lemia, kad kadaise gyvi augalai ir organizmai suformuoja storą dumblo sluoksnį.

Kadangi dumblas gali susidaryti ir gėluose, ir druskinguose vandens telkiniuose, jis dar skirstomas į sulfidinį ir sapropelinį. Sulfidiniai purvai tai jūros įlankose ar druskingų ežerų dugne susikaupęs dumblas, turintis daug mineralinių medžiagų. Sapropeliniai purvai – gėlo vandens ežeruose susiformavęs dumblas.

Durpių purvas – tai pelkių nuosėdos, susiformavusios iš nevisiškai suirusių pelkės augalų.

Vulkaninis purvas – tai trykštantis iš ugnikalnio gelmių purvas, prisotintas dujų ir mineralų.

Pseudovulkaninis purvas – tai ugnikalnių molinis purvas, susiformavęs iš ant terminių šaltinių dugno nusėdusių mineralinių medžiagų.

Hidroterminis purvas susiformuoja padidėjusios vulkaninės veiklos zonoje, kai vulkaninė uoliena veikiama aukštos temperatūros dujų garų, kurių sudėtyje yra anglies dioksido ir vandenilio sulfido. Šis purvas būna aukštos temperatūros (95 °C), rūgštingas ir santykinai mažo druskingumo (mineralizacijos).

Tad kiekvienos purvo rūšies reikia ieškoti tam tikrose gamtos kampeliuose.

Kiekvienas purvas unikalus

Purvo brendimo arba formavimosi metu gaunamas unikalus farmakologinis produktas, kuris turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Kuo skiriasi kiekvienos rūšies purvas?

Sulfidinio (dumblo) purvo šiluminės savybės šiek tiek mažesnės už durpių ar sapropelinio purvo, tačiau pagal geležies sulfido ir vandenyje tirpių druskų kiekį šis gamtos produktas reikšmingai už juos pranašesnis. Labai svarbi dumblo purvo savybė – kad jame yra didelis kiekis įvairių dujų (sieros vandenilio – 200 mg/1000 g purvo, metano, anglies dioksido, amoniako) ir organinių medžiagų, pasižyminčių reikšmingu gydomuoju poveikiu, o antimikrobinės savybės siejamos su purve esančiomis bakterijomis, grybeliais. Šio tipo purve vyrauja geležies sulfidas, todėl purvo spalva yra juoda arba tamsiai pilka.

Sapropeliniai (dumblo) purvai – tai mažos mineralizacijos (druskingumo) želės konsistencijos masė, kurioje yra mažai sulfidų, bet daug, apie 10–15 proc., biologiškai veiklių medžiagų (humino ir fulvo rūgščių, įvairių mikroelementų: kobalto, magnio, vario, cinko, boro, molibdeno, jodo, bromo ir 13 grupių mikroorganizmų). Sapropelinio purvo spalva – nuo rudos iki rožinės.

Durpių purvas dažnai vadinamas organiniu, nes daugiau nei 50 proc. jo sudaro organinės medžiagos. Kuo didesnis organinių medžiagų suirimo laipsnis, tuo stipresnės purvo gydomosios savybės. Durpių purvas – tai elastinga masė, kuri yra tamsiai rudos spalvos ir gali sulaikyti itin didelį kiekį vandens. Durpių purvo drėgmė gali siekti iki 90 proc.

Gydomasis durpių purvo poveikis pasireiškia dėl didelių šiluminių savybių ir gausybės jame esančių organinių medžiagų – humino rūgščių, riebalų, kt. Durpių purvas stimuliuoja fermentų aktyvumą, pagreitina regeneracijos procesus, slopina uždegimą.

Pseudovulkaninis purvas kasamas naftos ir dujų telkinių teritorijose. Ant žemės paviršiaus šis purvas patenka veržiantis angliavandeniliui, metano dujoms ir vandeniui. Šio purvo spalva – šviesiai pilka. Jo sudėtyje daugiau mineralinių medžiagų ir labai mažai organinių, todėl jis priskiriamas neorganinio purvo tipui. Jame daug bromo, jodo, boro, kalcio ir kitų elementų.

Taigi gydomojo purvo poveikis priklauso nuo jo prisotinimo mineralais, rūgštingumo arba šarmingumo, tirštumo ir temperatūros. Gydomasis efektas pasiekiamas panaudojus šiluminį, mechaninį, cheminį, biologinį poveikius.

Mūsų šalies ištekliai

Lietuvoje šiuo metu daugiausiai kasamas durpinis purvas, turintis daug gydomųjų savybių. „Eglės“ sanatorijoje naudojamas durpinis purvas, kuris kasamas Jovaišių karjere. Be to, „Eglės“ sanatorija vienintelė Lietuvoje turi ir baltojo (sapropelinio) gydomojo purvo.

Kas yra baltasis gydomasis purvas? Baltasis gydomasis purvas – tai organinės kilmės esamų ar buvusių gėlavandenių ežerų dumblas. Jo gydomosios savybės vertinamos dėl geresnių šilumos rodiklių nei gydomųjų durpių, taip pat jame daug organinių, biologiškai veiklių medžiagų, mikroelementų (geležies, mangano, cinko, vario, chromo, kobalto ir kt.).

Baltojo purvo išskirtinumas

Procedūros metu baltasis gydomasis purvas veikia patį didžiausią žmogaus organą – odą, o kartu ir visus organizmo audinius ir organus. Taigi gerėja kraujotaka, medžiagų apykaita, kūnas pradeda prakaituoti, šalinamos jame susikaupusios kenksmingos medžiagos, šlakai, pakyla temperatūra. Procedūros metu baltasis purvas savo svoriu slegia ne smarkiai, tarp jo ir odos susidaro trintis, todėl gaunamas papildomas mikromasažo (mechaninis) efektas. Prilipęs prie odos, jis tarsi „prisiklijuoja“ negyvas ląsteles, bakterijas, kenksmingas medžiagas ir taip valo odą ir organizmą. Be to, jis drėkina odą, saugo ją nuo išsausėjimo ir senėjimo.

Atsižvelgiant į baltojo purvo temperatūrą (terminis efektas), oda iš jo pasisavina biologiškai veiklias į vitaminus ir hormonus panašias medžiagas, mikroelementus. Dėl to organizme lėtėja ar visai sustoja uždegimo procesai, aktyvinasi pagrindinių organizmo liaukų veikla (skydliaukės, lytinių, hipofizio, antinksčių), stiprėja imunitetas.

Taigi baltasis purvas veikia visą organizmą, sukeldamas jame sudėtingus procesus ir taip pagerina jo atsparumą, sveikimo procesus.

Pagrindiniai baltojo purvo gydomieji poveikiai: regeneruojamasis, imunitetą gerinantis, randų susidarymą slopinantis, antibakterinis, raminamasis, kraujo krešumą mažinantis, anticeliulitinis.

Gydomosios baltojo purvo procedūros rekomenduojamos esant judamojo–atramos aparato pažeidimams ir ligoms, liekamiesiems reiškiniams po galvos ir nugaros smegenų traumų, sergant radikulitu, virškinamojo trakto, odos, ginekologinėmis ligomis, prostatitu, lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis ir kt.

Procedūrų atlikti negalima sergant tuberkulioze, sunkia bronchine astma, kraujo ir inkstų ligomis, esant inkstų funkcijos nepakankamumui, padidėjusiai skydliaukės funkcijai, piktybiniams augliams, ūminėms infekcinėms ligoms, širdies nepakankamumui, esant dideliam nutukimui, dažniems ir pasikartojantiems įvairios kilmės kraujavimams, nėštumui.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai