Augalai gali ir pakenkti

Žaliuojantys medžiai, įvairiaspalviai gėlių ir krūmų žiedai - tikra atgaiva kiekvieno akiai ir sielai. Tačiau kartais šis gamtos grožis žmogaus organizmui gali ir pakenkti.
 

Alergija tampa vis opesnė medicinos problema visuomenėje. Pradedant septintuoju dešimtmečiu, kas dešimt metų dvigubai padaugėja sergančiųjų alerginėmis ligomis. Oda neretai labai jautriai reaguoja į įvairius dirgiklius, tarp jų ir į įvairius augalus.

Odą galinčių pažeisti augalų kategorijai priskiriami graižažiedžiai augalai (chrizantemos, saulėgrąžos, ramunėlės, saulutės), raktažolės, narcizai, tulpės, nuodingoji gebenė, jazminas. Tai lemia tokios juose esančios medžiagos, kaip priminas, terpenai, flavonai ir laktonai. Žinoma, kiekvienam žmogui poveikis bus skirtingas - vieni gali visą gyvenimą nepajausti nei menkiausio diskomforto, kiti - kentėti kaskart prisilietę prie kurio nors augalo.

Dažniausiai pažeidžiama ta odos vieta, kuri tiesiogiai lietėsi su dirgikliu. Ankstyvosios stadijos dermatozei būdingas odos paraudimas, patinimas, bėrimas mazgeliais ar pūslelėmis, šlapiavimas. Vėlyvesnėse stadijose oda būna mažiau paraudusi, mažiau pūslelių, tačiau atsiranda pleiskanojimas, oda tampa sausa, ryškesnio piešinio dėl dažno kasymo ar trynimo. Galimi odos įtrūkimai bei odos niežėjimas.


 

Jautrumo mažinimas



Kartais pakanka pašalinti alergeną, ir procesas savaime praeina. Tačiau geriau alergijos išvengti mažinant organizmo jautrumą. Tai galima padaryti geriant vaistažolių nuo alergijos arbatas. Vienas iš tokių vaistinių augalų yra garsusis Lotynų Amerikos “gyvenimo medis” - lapačo. Sergant alerginėmis ligomis rekomenduojama keturias savaites kasdien gerti po vieną litrą lapačo arbatos. Norint ją paruošti, reikia du valgomuosius šaukštus lapačo žievės supilti į vieną litrą vandens ir virti 5 minutes. Tada palikti 20 minučių pritraukti. Po keturių savaičių padaryti pertrauką ir vėl pakartoti keturių savaičių gydymo kursą.

Kita veiksminga arbata yra “Rooibos” arbata. Ji plikoma ir geriama kaip paprasta. Raudonojoje arbatoje esančios medžiagos - aspalatinas ir natofaginas slopina alergiją. Abi šios medžiagos priklauso vadinamiems c-glikozidiniams flavonoidams. Raudonojoje arbatoje “Rooibos” yra 0,55 proc. aspalatino ir 0,19 proc. natofalgino.




 

Gydymas pavilgais ir tepalais



Po kontakto su alergenu, pavyzdžiui, augalo sultimis, reikia kruopščiai nuplauti odą. Reikia praustis drungnu vandeniu, netrinti, naudoti švelnius muilus ar jų pakaitalus, odą šluostyti ne trinant, o tapšnojant. Per tris minutes po vonios ar dušo odą reiktų patepti minkštinamaisiais kremais.

Augalų sukeltus odos uždegimus, atsiradusius prisilietus, pavyzdžiui, prie dilgėlės ar karpažolės, reikia gydyti pavilgais ir tepalais. Jie vėsina odą, susiaurina kraujagysles, malšina niežulį ir perštėjimą. Jeigu oda jau paraudo, reikia prie jos priglausti šaltame vandenyje suvilgytą ir nuspaustą rankšluostį ar paklodę. Garuodamas vanduo maloniai vėsina ir gydo odą. Po to odą reikia patepti specialiu kremu. Stipriai paraudus ir sutinus odai, reikia dėti 2 proc. boro rūgšties tirpalo, šalavijo ar lakišiaus antpilų pavilgus. Nuo kūno sušilusį pavilgą reikia pakeisti nauju. Tokią procedūrą kartoti 2-3 kartus per dieną. Šaltas dušas šiuo atveju nenaudingas: stiprios vandens srovės traumuoja pažeistą odą, be to, galima peršalti.


 

Epidermio funkcijos atkūrimas



Po kontakto su alergiją sukeliančiu augalu nepavykus išvengti stipresnio odos pažeidimo, reikėtų imtis apsauginių veiksmų, kadangi tokiu atveju sutrinka odos gynybinės funkcijos. Svarbu atkurti barjerinę epidermio funkciją. Tam naudojami drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai bei tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Emolientai yra pagrindinė priemonė, atnaujinanti odos drėgnumą, suminkštinanti odą, daranti ją elastingesnę ir kartu atsparesnę visiems aplinkoms veiksniams - tiek alergenui, tiek dirgikliams.

Pagal tai, kokia odos būklė - sausa ar šlapiuojanti, parenkama emoliento forma - kremas (riebiausia vaisto forma), tepalas arba losjonas. Kuo oda sausesnė, tuo riebesnę vaisto formą reikia naudoti.

Kai kurie emolientai yra gaminami su priedais, sustiprinančiais jų veikimą. Pavyzdžiui, su šlapalu, kuris dar labiau sulaiko drėgmę, ar su pantenoliu, skatinančiu odos regeneraciją.

Jeigu oda pažeidimo vietoje šlapiuoja, tinka antiseptiniai tirpalai - pavilgai su rezorcinu, 2 proc. boro rūgštimi, ąžuolo žievės, ramunėlių nuovirai. Be abejo, reikia atsižvelgti į savo paties organizmo jautrumą - jei išbėrimas atsirado po kontakto su ramunėlėmis, jokiu būdu negalima šių augalų naudoti kaip gelbstinčio pavilgo.

Pažeistas vietas, paskyrus gydytojui, galima tepti kortikosteroidų tepalais ir kremais.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai