Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » NETRADICINĖ MEDICINA  » Kad kvėpuoti būtų lengviau

Kad kvėpuoti būtų lengviau

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų bent jau vaikystėje yra tekę kvėpuoti „virš puodo“. Kad poveikis būtų geresnis, paprastai būdavo pridedama įvairių žolelių arba eterinių aliejų. Žiūrėk, ir kosulys jau palengvėjo. Tačiau ne viskas taip paprasta, sergant tokiomis ligomis, kaip, pavyzdžiui, astma, tokios inhaliacijos yra netikslingos, čia naudojamos kitos priemonės, sergantieji reguliariai „kvėpuoja“ įvairius vaistus. Netrukus skaitykite apie tai, kaip ilgainiui kito inhaliavimo tradicijos.
 
Senų senovėje
Inhaliacijos buvo žinomos jau senų senovėje. Manoma, kad pirmą kartą jos pradėtos naudoti Indijoje prieš 4000 metų. Žinoma, kad inhaliacijoms buvo parenkami augalai, kurių sudėtyje yra alkaloidų. Tai reiškia, kad tokios inhaliacijos turėdavo bronchus plečiančio poveikio. 180 metų pr.Kr. Galenas aprašė teigiamą jūros druskų poveikį kvėpavimo takams, be to, kvėpavimo ligoms gydyti jau tuomet naudoti mėtų, eukaliptų nuovirų garai.
Antikinė inhaliacijų istorija ganėtinai miglota, labiausiai tikėtina, kad metodas labai panašėjo į tą, kurį taiko mūsų močiutės, taigi plačiau apie tai nekalbėsime. Beje, savotiška inhaliacijų priemone laikomos ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje naudotos pypkės ir įvairios priemonės, kuriomis buvo įkvepiami tabako ir kitų augalų dūmai.
Pirmieji receptai
Inhaliacijų receptų žinoma ganėtinai daug. Paprastai juos sudarė gausybė įvairių ingredientų, kiekvieno jų kiekis buvo tiksliai nusakomas. Pavyzdžiui, viename iš dokumentų (Graikija, 7 amžius) Paulus Aegineta rašė: „Inhaliuoti esant ilgalaikiam kosuliui: stiraksas, pipirai, mastikmedis, Makedonijos petražolė, visko po vieną unciją (1 uncija ~ 28,3 gramo), sandarakas (arseno preparatas) – 6 grūdeliai, 2 sotvaro uogos. Viską sumaišyti su medumi , garinti laikant virš anglių taip, kad kosintis kvėpuotų garais per piltuvėlį.“
Pirmosios technologijos
1778 metais anglų gydytojas John Mudge pirmą kartą pavartojo žodį „inhaliatorius“ ir aprašė prietaiso naudojimą opiumo garams kvėpuoti kosuliui gydyti. Svarbus etapas inhaliatorių istorijoje prasidėjo XIX amžiaus viduryje, kai Prancūzijoje buvo sukurti pirmieji nebulaizeriai. Lotyniškai „nebula“ reiškia „rūkas, debesėlis“. Šis pavadinimas pirmą kartą pavartotas 1872 metais, juo pavadintas „prietaisas, padedantis skystį paversti aerozoliu, siekiant jį naudoti medicinos tikslais“.
Nebulaizerių energijos šaltinis tuomet buvo garų srovė, o patys prietaisai naudoti dervų ir antiseptikų inhaliacijoms tuberkulioze sergantiems ligoniams gydyti. Vienas iš tobulesnių to meto inhaliatorių vadinamas Nelsono inhaliatoriumi. Jo principas mažai skyrėsi nuo anksčiau aprašytojo, tačiau kūrėjas aiškiai išsakė savo pozicijas ir rekomendacijas, kurios, beje, puikiai tinka ir dabar: švaru, lengva pernešti ir pigu.
Cigaretės astmai gydyti!
Šis derinys skamba truputį neįprastai, tačiau būtent toks metodas taikytas XX amžiaus pradžioje. Šių cigarečių sudėtyje buvo durnaropės, arbatos, beladonos, lobelijos. Šaukštelis miltelių buvo susukamas į rūkomąjį popierių. Ligoniai turėdavo įkvėpti šių miltelių dūmų tiesiog burna arba naudodamiesi piltuvėliu. Tuomet, kai burna būdavo pilna dūmo, ligonis turėdavo giliai įkvėpti, kad dūmas patektų į plaučius, ir sulaikyti kvėpavimą. Po kelių sekundžių reikėdavo iškvėpti tiek pro burną, tiek pro nosį.
Inhaliacijos ir astma
Inhaliacijos nepraranda savo aktualumo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: vaistas veikia toje vietoje, kur yra problema, antra – reikia mažesnių dozių. Dabar klinikinėje praktikoje naudojami inhaliatoriai skiriasi techninėmis savybėmis, įkvėpimo srovės intensyvumu, sudėtimi, įkvepiama doze, patogumu konkrečiam pacientui.
Dažniausiai naudojami dozuoti aerozoliniai inhaliatoriai (jie buvo sukurti XX amžiaus viduryje). Kitas dažniausiai naudojamas inhaliatorių tipas – dozuotas miltelinis inhaliatorius. Kiekvieno naudojimo metu ligonis įkvepia tam tikrą vaistų miltelių dozę. Čia svarbu suderinti paspaudimą ir įkvėpimą. Nuo to, kaip tiksliai vaistus įkvepia ligonis priklauso ir gydymo efektyvumas. Mažiems vaikams, dar nesugebantiems laikytis sudėtingų rekomendacijų, yra specialios tarpinės. Vaistas purškiamas į tarpinę, kuri specialia kauke prispaudžiama prie vaiko veiduko taip, kad apimtų nosį ir burną. Viskas, ką reikia padaryti, – kvėpuoti nustatytą laiką (apie 20 sekundžių), neatitraukiant kaukės nuo veiduko.
Kitos ligos
Tačiau inhaliacijos šiandien yra aktualios kalbant ne tik apie astmos gydymą, bet ir apie tokias ligas, kaip, pavyzdžiui, laringitas. Naudojant šiuolaikinius inhaliatorius (jie aktyvuojami ligonio įkvėpimo ir turi specialų srovę nutraukiantį vožtuvą), taikomi įprasti medikamentai nuo laringito į kvėpavimo takus patenka optimaliai (vaistu pildomos inhaliatorių kameros), taigi jų poveikis yra geresnis ir greitesnis. Inhaliacija leidžia juos vartoti netgi gulinčiam vaikui – inhaliatorius gali būti laikomas taip, kaip patogiau vaikui, pvz., horizontaliai.
Kaip taisyklingai inhaliuoti?
Inhaliacijoms, kaip ir kitiems gydymo metodams, galioja tam tikros taisyklės. Visų pirma, prieš atliekant inhaliacijas, patariama apsirengti laisvais rūbais, kad jie nevaržytų kvėpavimo judesių.
Po inhaliacijų mažiausiai valandą patariama nekalbėti ir juo labiau nedainuoti. Geriau susilaikyti nuo valgio.
Jeigu inhaliacijas darote norėdami palengvinti kosulį – kvėpuokite pro burną. Neišsigąskite, tai gali išprovokuoti kosulį.
Mažiems vaikams kvėpavimas ką tik užvirusio vandens garais su augaliniais vaistais arba eteriniais aliejais gali būti pavojingas. Jų gleivinė yra plonytė, labai jautri ir gali lengvai nudegti. Vaikams saugiausia naudoti šiuolaikinius inhaliatorius, išvengsite neigiamų padarinių. Be to, mažiems vaikams inhaliacijų trukmė taip pat yra ribota.
Beje, inhaliacijos – tinkamas nėščiųjų peršalimo ligų gydymo metodas. Jeigu inhaliacijas atliekate savarankiškai, naudodami eterinius aliejus, – inhaliacijų trukmė turėtų būti vos 1–2 minutes.
Jeigu inhaliuojate vaistus, sekite gydytojo duotomis instrukcijomis, kadangi per trumpa inhaliacija neduos reikiamo poveikio, o per ilga taip pat gali būti kenksminga.
Ir, žinoma, niekuomet nevartokite inhaliacijai tų augalų ar jų eterinių aliejų, kuriems esate alergiški.
Jeigu karščiuojate, inhaliacijos karštais garais – nėra tinkamiausios, ypač vaikams. Tokiu atveju patariama atlikti šaltas inhaliacijas eteriniais aliejais.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS