Praėjusiame numeryje rašėme apie įvairių vaistinių augalų šaknų naudą mūsų sveikatai ir sulaukėme nemažo susidomėjimo, o dalis skaitytojų apskritai domėjosi, kuo šaknys tokios svarbios, kodėl jose kaupiasi mums taip naudingos medžiagos. Nusprendę, kad tai gali būti įdomu ir kitiems mūsų skaitytojams, plačiau apie šaknų reikšmę ne tik mums, bet ir augalams paprašėme papasakoti Dubravos arboretumo viršininkės Valerijos Baronienės.
Pirmiausia – kodėl šaknys reikalingos augalui, kokios jų funkcijos?
Prieš 400 milijonų metų į sausumą išsikėlę daugialąsčiai dumbliaiirmenybę gavo tie, kurie sugebėjo giliau prasiskverbti į substratą, geriau jame įsitvirtino, galėjo pasisemti daugiau drėgmės ir maisto. Taigi iš esmės tos dvi funkcijos svarbiausios liko iki šiol, t.y. įtvirtinimas ir siurbimas. Visa kita priklauso nuo augalo, bet šitas dvi kiekvieno augalo šaknys su labai retomis išimtimis vykdo. davė pradžią dar belapiams stuomeniniams augalams – psilofitams. P
Gal galima apie tai išsamiau?
Fizikinio reiškinio, vadinamo osmoze, dėka vanduo per pusiau pralaidžias membranas, t. y. ląstelės sieneles, juda iš silpnesnės į stipresnės koncentracijos tirpalą, t. y. iš dirvos į augalo šaknis. Štai kodėl žūsta pertręšti augalai – kai dirvoje ištirpusių trąšų koncentracija didelė, iš augalų šaknų vanduo išsiurbiamas į dirvą. O sudėtingo proceso, vadinamo aktyviuoju siurbimu, metu iš dirvos įvairių medžiagų molekulės ir jonai patenka į augalo šaknis, net jei šių medžiagų koncentracija šaknyse didesnė negu dirvoje.
Kita funkcija, kaip minėjau, yra augalo įtvirtinimas. Tam padeda ir pakitusios šaknys - atraminės, orinės, vandeninės ir kt.
Kas tai yra vandeninės ar orinės šaknys, manau, apie jas dauguma mažiau yra girdėję?
Vandeninės šaknys tai tokios, kurios yra vandenyje, jos gali būti įsitvirtinusios ir neįsitvirtinusios. Pavyzdžiui, Lietuvoje tokias šaknis turi plūdena. Tokios šaknys tiesiog plaukioja ir padeda išlaikyti augalui pusiausvyrą.
Dabar dėl orinių. Taigi oro reikia ne tik antžeminei daliai, bet ir šaknims. Kai užlieja vanduo, jis išstumia orą, ir šaknys jo nebegauna. Taigi, kai augalas auga aplinkoje, kurioje visada viskas užtvindyta, oro nėra, o jo norisi, tada iškiša šaknų ataugas ir taip kvėpuoja.
O kokie augalai yra parazitai?
Yra augalų, kurie šaknimis prisitvirtina prie kito augalo. Tai vadinamosios
kimbamosios šaknys. Tokie augalai įsikimba, ir šaknų nebereikia. Pavyzdžiui, brantas, jeigu tinkamo augalo šalia nėra, jis nepajėgia išgyventi, jei yra, stiebelis vyniojasi apie augalą, iš stiebelio išauga pridėtinės šaknys, kurios iš augalo šeimininko siurbia maistą ir vandenį, taigi šaknų nereikia.
O štai, pvz., amalas yra pusiau parazitas, jis yra žalias, pats gaminasi organines medžiagas, bet vandens ir mineralinių medžiagų pasiimti iš dirvos negali, todėl jis šaknimis, kurios įsiskverbia po medžio žieve, iš to medžio siurbia vandenį su jame ištirpusiomis maisto medžiagomis. Jo šaknys yra dvejopos vienos skirtos, jei taip galima pasakyti, vogti, o kitomis laikosi.
Nėra parazitai ir orchidėjos. Nors natūraliai jos auga ant kitų medžių šakų ir kamienų, bet jų šaknys kadaruoja ir ore, kadangi ten drėgna ir šilta, jos sugeria drėgmę iš oro, gamina šiek tiek organinių medžiagų, kaip ir lapai, o į augalą neįsiskverbia ir medžiui žalos nedaro.
O ar yra dar augalų visai be šaknų?
Taip, yra, pavyzdžiui, samanos. Kai pradžioje kalbėjome apie pirmuosius augalus, taigi tie, kuriems pavyko užsiauginti geras šaknis ir įsitvirtinti, išaugo į ąžuolus ir egles,
o samanoms nepasisekė, jos šaknų neturi – kepštelėjai ir išrovei. Samanos turi tik vadinamuosius rizoidus, jais prisitvirtina, bet vandens nesiurbia.
Silpnai išsivysčiusios kai kurių vabzdžiaėdžių augalų šaknys. Plūdenos giminaitė volfija, mažiausias žiedinis augalas, neturi šaknų. Taip pat šaknų neturi kai kurie parazitiniai augalai (minėtasis brantas – daigas su šaknimi, po to ji sunyksta).
O kokį poveikį augalų šaknys turi dirvožemiui, gal sodinant kokius nors augalus galima jį pagerinti? O gal jos neigiamai veikia dirvos struktūrą?
Ne, dirvožemio struktūrą veikia gerai. Jeigu išsamiau, tai dirvos sluoksnis su šaknimis vadinamas rizosfera, joje vyksta įdomūs procesai, gyvena daugybė bakterijų, dumblių ir gyvūnų. Šaknys veikia dirvos struktūrą, biologinę įvairovę, išpurena dirvožemį. Dirvožemis be gyvų padarėlių yra negyvas, o prie šaknų, ant šaknų, su šaknimis gyvena mikroorganizmai, kurie suteikia dirvožemiui gyvybę. Taigi jame yra milijonai visokių būtybių, kurių mes neįžiūrime. Jie tarpusavyje veikia vieni kitus, ir visa tai yra gerai.
O kaip augalai veikia vienas kitą?
Procesas, kai vienas organizmas cheminėmis medžiagomis veikia kitą, vadinamas alelopatija. Tiesa, yra augalų, kurie taip įsigudrino, kad gamina medžiagas, slopinančias kitų augimą. Tai nėra visuotinis reiškinys, bet tokie yra juodasis riešutmedis, eukaliptas, kviečiai.
Kiti organizmai, atvirkščiai, vienas kitam padeda. Pavyzdžiui, grybai prisitaikę sugyventi su tam tikrų medžių šaknimis, padeda apsirūpinti maisto medžiagomis. Juk faktiškai grybas – tai ne tik tai, ką mes matome paviršiuje ir valgome (vaisiakūnis), tai yra daug ilgų plonų ląstelių (hifų), kurios atrodo kaip labai ploni siūliukai.
Teko girdėti, kad negerai sodinti šalia tujų, nes šaknys neigiamai veikia aplinkinius augalus.
Na, čia kitas reikalas. Jų šaknys paviršinės, driekiasi plačiai ir yra labai tankios. Po tujomis sausa, šaknų raizgalynė – nėra ką valgyti, nėra vandens, tai ko norėti, kad po jomis kas nors augtų.
O kaip mums svarbiausia funkcija – maisto medžiagų saugojimas, gal galėtumėte plačiau?
Maisto medžiagas saugo visų augalų šaknys, jeigu jie gyvena ilgiau negu vienerius metus. Jei kokia žliūgė pavasarį išdygo, o rudenį numiršta, tai jai nėra jokio reikalo maisto medžiagų saugoti. Visi kiti saugo šaknyse. Pažiūrėkim į medžius pavasarį –pašvietė saulė, užlijo, ir staigia jie ima atsigauti, sprogsta pumpurai. Tam reikia maisto, o iš kur jo paims, jei dar nespėjo visko reikalingo prisisiurbti iš aplinkos, taigi pasiima ko reikia iš šaknų.
Bet yra augalų, kurių šaknys yra maisto medžiagų sandėliavimo organas – tai visi šakniavaisiai, kuriuos ir mes valdome – morkos, bulvės, burokai ir pan. Tai jau šaknų prisitaikymas specialiai sandėliavimui.
Taigi prašyčiau apibendrinti: kokią naudą, o gal ir žalą žmonėms turi augalų šaknys?
Pirmiausia – apie naudą. Ji įvairiopa – saugo dirvą nuo erozijos, be to, tai ir pašarai, ir maistas, prieskoniai, kosmetika (saldymedis, šventagaršvė), ir vaistai (ženšenis, gencijonas, valerijonas), ir žalioji trąša (ankštiniai).
Tačiau, kaip sakoma, lazda turi augalus. Žalos augalų šaknys taip pat pridaro – gali suardyti dangas, požemines komunikacijas, vamzdžius (atraminės figmedžių šaknys suardė daug majų šventyklų Amerikoje, kai kurias Kambodžoje). Išskiriamas CO2 ištirpęs ardo marmurą ir panašias medžiagas, kad šaknys galėtų įsiskverbt.
Todėl yra specialūs reikalavimai, kokiu atstumu nuo pastatų galima sodinti medžius ir krūmus. Ir kuo didesnis medis, tuo didesnės šaknys.
Ar žinote, kad:
· Medžių šaknys savo dydžiu beveik prilygsta antžeminei daliai. Greta augančių tos pačios rūšies augalų šaknys gali suaugti.
Tai įdomu
Kai kurių augalų šaknys sugeba sustorėti ir sutrumpėti. Jeigu šaknis trumpėja, vadinasi, visą antžeminę dalį tempia gilyn – kaip spyruoklė, kuri susispaudžia. Taigi jei lauke žiemą labai šalta, taip apsaugoma ir šiek tiek antžeminės dalies. Tokias šaknis turi daugelis dekoratyvinių svogūninių augalų, taip pat ir kiaulpienės.
Ką reikia žinoti
• nuo pastatų sienų (su langais) medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m, aukštesni kaip 2 m krūmai – 2,5 m atstumu, o nuo belangių sienų ir monolitinių tvorų atitinkamai 5 m ir 2,5 m atstumu;
• nuo atraminių sienučių medžiai sodinami ne arčiau kaip 3 m, krūmai – 1 m atstumu;
• nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
• nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu;
• sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sodinamos gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauLengvesnis virškinimas – lengvesni Jūs. Kai virškinimas veikia sklandžiai, pilvas plokščias ir skrandyje nejuntamas sunkumo jausmas, tuomet galite džiaugtis geresne savijauta, būti darbingesni ir, tuo pačiu, laimingesni. Pristatome Jums 3 itin naudingus maisto produktus, kurių turėtumėte valgyti dažniau, kad galėtumėte jaustis lengviau. Tai kiviai, papajos ir linų sėmenys. Pakalbėkime apie šiuos virškinimui naudingus maisto produktus šiek tiek plačiau....
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauMes pirmiausiai rekomenduojame elgtis taip, kad persivalgymo tiesiog pavyktų išvengti. Galite išmėginti šiuos paprastus, tačiau veiksmingus patarimus: ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauMigrenos priepuolis priverčia ieškoti kuo skubesnės pagalbos, nes galvos skausmas gali atrodyti tiesiog nepakeliamas. Pateikiame Jums natūralių pagalbos būdų, kurie, tikime, padės greičiau ir vėl jaustis gerai ir (arba) padės suretinti šių gyvenimo kokybę menkinančių pojūčių pasireiškimą. ...
Skaityti daugiauPaprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – notrelinių (Lamiaceae) šeimai priklausanti augalų rūšis. Tai daugiametis augalas, galintis užaugti iki 40-80 cm aukščio. Paprastasis raudonėlis yra žolinis augalas, kuris turi statų stiebą. Jis dažniausiai žydi rausvos, baltos, purpurinės ar violetinės spalvos žiedynais, kurie tvirtinasi prie viršuje išsišakojančio stiebo. Lapai išsidėstę priešiškai, pritvirtinti prie kotelių, nusmailėjusia viršūne, 3-5 cm ilgio. Paprastasis raudonėlis subrandina mažus vaisius – iki 1 mm ilgio riešutėlius. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauAr teko girdėti, kad naudingos ne tik tikrosios saulėgrąžos sėklos? Gali būti panaudojamos ir kitos šio augalo dalys, pavyzdžiui, džiovinti žiedlapiai. Pakalbėkime apie tikrąją saulėgrąžą šiek tiek plačiau – kaip ji gali pasitarnauti ir grožiui, ir sveikatai? Kaip jų užsiauginti patiems? ...
Skaityti daugiauSloga trukdo dirbti, mokytis ir miegoti? Kodėl vieni ja serga dažniau, o kiti – rečiau? Kada dėl jos būtina rimčiau susirūpinti? Kokios natūralios slogos gydymo priemonės? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pateikti žemiau. ...
Skaityti daugiauVėstant orams vis dažniau domimasi, kokiais būdais galima sustiprinti imunitetą ir veiksmingiau apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 koronavirusinės infekcijos. Svarbu pabrėžti – imuniteto stiprinimas ir organizmo grūdinimas yra ilgalaikiai procesai. Per savaitę to padaryti nepavyks – tai tiesiog turi tapti gyvenimo būdu. ...
Skaityti daugiauO ne – vaikas ir vėl karščiuoja? Kartais pamirštame viską, ką apie tai žinojome. Štai Jums trumpa atmintinė, kokias natūralias ir medikamentines karščiavimo mažinimo priemones galime išmėginti. Taip pat labai svarbu žinoti, į kokias situacijas reikia reaguoti greičiau ir būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją. ...
Skaityti daugiauMiško kvapas – tai kažkas stebuklingo, ar ne? Daugeliui jis tikrai labai patinka, nes primena tikrąją žmogaus prigimtį, be to, jis atgaivina, ramina, atpalaiduoja. Taigi kuo ypatingas gaiviu vasaros mišku kvepiantis paprastosios pušies eterinis aliejus? Kaip jį naudoti? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauTas levandų kvapas... Kas galėtų jam prilygti? Tikroji levanda paskutiniu metu populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Vis daugiau levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Pirmosios levandos į Lietuvą atkeliavo dar 20 amžiaus pradžioje, kai jos pradėtos auginti Kauno botanikos sode. Kuo ypatingas ir naudingas šis kvapnus ir išvaizdus augalas? ...
Skaityti daugiauKaip manote, kodėl pietuose žmonės laimingesni nei šiaurėje? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad pietuose gyvenantiems žmonėms daug rečiau trūksta vitamino D – riebaluose tirpios medžiagos, kuri padeda palaikyti ne tik normalią kaulų, dantų ir raumenų būklę, tačiau reikšmingai prisideda prie stipraus imuniteto, geros nuotaikos palaikymo, atsparumo stresui ir blogoms emocijoms. Kam dažniausiai trūksta vitamino D? Koks vienas svarbiausių vitamino D šaltinių? Ką valgyti, kad papildytume vitamino D atsargas? ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauLinų sėmenys savyje kaupia dideles galias – ne be reikalo senovėje linas laikytas šventu augalu. Šiandien linų sėmenys vadinami supermaistu. Jų galima rasti ir vaistinėse, ir sveiko maisto krautuvėlėse, ir eiliniuose prekybos centruose. Taigi pristatome 10 įdomybių apie naudinguosius linų sėmenis – kodėl jais taip vertinga papildyti mitybą, kuri kai kuriais atvejais itin skurdi? ...
Skaityti daugiauLydytas sviestas, dar vadinamas Ghi arba Ghee sviestu arba skystuoju auksu, paskutiniu metu muša populiarumo rekordus. Jį itin pamėgo sveikos mitybos šalininkai, mat ant šio sviesto keptas maistas kur kas vertingesnis ir gardesnis. Šiam sviestui būdingas labai malonus skonis ir kvapas, primenantis pienišką riešutų aromatą. Teigiama, kad jis kur kas naudingesnis sveikatai nei paprastas sviestas. Šaunu ir tai, kad jis ilgiau išlieka tinkamas vartoti, be to, „pakelia“ kur kas aukštesnę kaitinimo temperatūrą (priešingai nei paprastas sviestas ar skysti saulėgrąžų ir rapsų aliejai, kurie dažniausiai naudojami kepimui), todėl kepimo metu nesusidaro nuodingos medžiagos, o pats maistas įgauna labai malonų aromatą ir poskonį. ...
Skaityti daugiauGalimybė ir vėl pasimėgauti beržų sula - viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių laukia pavasario. Beržų suloje gausu naudingų medžiagų – ji vertinga ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tad kodėl ta sula taip liaupsinama? Pakalbėkime apie šį pavasario šauklį plačiau ir atminkime, kad suloje išvirta kava daug skanesnė. ...
Skaityti daugiau