Vaistai iš pievų ir laukų

Šiuo metu gamta vis dar pilna gėrybių, suskubkite prisirinkti takažolės, nepamirškite prisikasti ajero šaknų. Tai vienos dažniausiai renkamų ir geriausiai pažįstamų vaistažolių. O ar tikrai žinote, kiek jos gali padėti, tinkamai pritaikytos?
 

TAKAŽOLĖ


Polygonum aviculare
Nors takažolė puikiai auga mindžiojama, negalima paminti jos vaistinės vertės. Kaimo žmonės šį augalą dar vadina kiauliažole, kadangi davus kiaulėms užėsti šios žolės, kaip mat pasitaiso jų apetitas. Lotyniškas pavadinimas aviculare yra kilęs iš mažybinės avis (smulkus paukštelis) formos, - daugybė mažų paukščių maitinasi takažolės sėklomis.
Antžeminę šio augalo dalį reikia rinkti žydėjimo metu, liepos-rugpjūčio mėnesiais, kol viršutinis stiebelis dar nespėjęs sumedėti. Pavėsyje ar gerai vėdinamoje vietoje išdžiovintas takažoles galima vartoti 3 metus.
Takažolės nuoviras bei arbata turi sutraukiančių, uždegimą slopinančių, mikrobus veikiančių savybių, stiprina organizmą, varo šlapimą, pagreitina gimdos raumenų susitraukinėjimą, mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą, mažina kraujospūdį, pagilina kvėpavimą, pagerina kepenų funkciją, tinka gastroenteritų, kolito, gimdos, skrandžio-žarnyno ir hemorojinės kilmės kraujavimams stabdyti. Takažolė sugeba tirpinti akmenukus inkstuose, šlapimo pūslėje bei kepenyse, taip pat stabdo jų susidarymą. Tačiau sergant šlapimo pūslės ir inkstų ligomis vartoti takažolės vaistinius preparatus draudžiama, kadangi silicio rūgštis dirgina pūslę. Išoriškai takažolės preparatai tinka votims, furunkulams ir kitoms odos ligoms gydyti, taip pat plaukams stiprinti.
ARBATAI reikia imti 20 g sausos žolės, užpilti 200 ml verdančio vandens ir kaitinti 15 min., po to palaikyti apie valandą, nukošti, išgaravusį vandens kiekį papildyti iki 200 ml, įpylus verdančio vandens. Gerti po 1-2 šaukštus 2-3 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį.
NUOVIRUI žolės ir vandens imkite santykiu 1:10. Žolę reikia pavirti uždarame inde 10 min. ant mažos ugnies. Kai atvės, nukošti ir gerti po 1 šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Liaudies medicinoje takažolės arbata bei nuoviras rekomenduojamas kaip daug vitaminų turintis, stiprinantis vaistas, žadinantis apetitą, mažinantis karštį, stabdantis kraują, nuo viduriavimo, dizenterijos, kokliušo, tuberkuliozės ir kitų plaučių ligų, gastrito, taip pat tinka padidėjus skrandžio rūgštingumui, esant gausioms mėnesinėms, baltosioms išskyroms. Takažolę, virtą piene, galima gerti arba vartoti išoriškai traukiant mėšlungiui. Takažolės nuoviro kompresai gydo pūliuojančias žaizdas ir opas. Nuoviru plaunama galva, - jis stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas, plaukai geriau auga. Šviežiai sutrintos takažolės košelę galima dėti ant ilgai negyjančių opų ir žaizdų, nudegimų, odos bėrimų, furunkulų, taip pat tinka kraujui iš nosies stabdyti.


Takažolės antpilas teikia jėgų pagyvenusiems žmonėms, kurie persirgo sunkia liga, išseko po operacijos ar chroniškos ligos, patyrė stresą. Takažolė taip pat padeda reguliuoti kūno masę tiek turintiems antsvorį, tiek ir per mažą svorį.
ANTPILUI reikia imti 3-4 šaukštus sausos ar šviežios žolės, užpilti puse litro verdančio vandens ir palaikyti ne mažiau kaip 4 valandas. Nukošus gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną, 20-30 min. prieš valgį.

 

AJERAS


Acorus Calamus
Ajeras visose tautose labai gerbiamas ir plačiai naudojamas. Tai vienas iš populiariausių gydomųjų augalų indų, kiniečių ir rusų liaudies medicinoje. Rytuose ajeras laikomas išminties augalu. Apie jį sukurta ne viena legenda. Tikima, kad jei naujagimiui bus duota pačiulpti ajero šaknies, berniukas užaugs labai protingas, pasieks daug pergalių, o mergaitė bus labai graži, apie ją bus sukurta ne viena poema.
Į Europą ajeras atkeliavo su užkariautojais totoriais mongolais. Jie manė, kad ajeras valo vandenį, daro jį nepavojingą žmonėms ir gyvuliams, tad prisodino jo upių, ežerų pakrantėse prie stovyklaviečių. Lietuvoje ajeras taip “prigijęs”, kad net tradicinė lietuviška duona mūsų močiučių buvo kepama ant ajerų lapų.
Vaistams naudojamos ajero šaknys, kasamos pavasarį arba rudenį. Šaknys apvytinamos, tada skeliamos išilgai ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Žaliava tinka naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.
Ajeras praskaidrina, atjaunina protą, be to, teikia seksualinės energijos. Kiniečių medikai savo traktatuose rašė: “ajero šaknies skonis yra deginantis, veikia šildančiai. Veikia skrandį ir žarnyną, o vyrams duoda jėgų nakčiai ir ramybę dienai”.
Tibeto medicina siūlo ajero šaknimi gydyti visus uždegimus bei nervų sistemos ligas. Šis receptas lig šiolei naudojamas depresijai, neurozėms gydyti.
RECEPTAS: Lygiomis dalimis reikia imti sausos ajero, mėtos, rūgštynės, jonažolės žaliavos. 1 šaukštą mišinio užvirti įpylus 1 stiklinę vandens. Gerti po 1 šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Indijos žiniuoniai ajero šaknies antpilu siūlė gydyti bronchinę astmą - truputį sutrintos sausos ajero šaknies miltelių 5-6 kartus per dieną užgerti medumi pasaldintu vandeniu.
Ajero antpilas padeda gydyti šlapimo ir lyties organų ligas - įvairius uždegimus, nereguliarias mėnesines, klimakterinius sutrikimus tiek moterims, tiek vyrams.
ANTPILUI imti 1 šaukštą miltelių, užpilti 1 stikline vandens, pavirti 10 min. ir palaikyti 2 val. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Ajero sultys atstato klausą, regėjimą, atmintį, panaikina skrandžio ir žarnyno sutrikimus. Jas dažniausiai gerdavo senstantys vyrai. Avicena (980 - 1037), Vidurinės Azijos mokslininkas, gydytojas, enciklopedininkas, parašęs medicinos kanonus, rašė: “Ajero sultys padidina geismą, kelia aistrą ir gydo senatvę. Būtent senatvę, nes žmogaus gyvenime ateina laikas, kai beveik viską ir visur skauda. Štai tada ir ateina laikas gydytis ajeru”. Dar vienas gydymosi ajeru būdas - vonia.
ANTPILAS VONIAI:
1 stiklinę susmulkintos šaknies užpilti 1 litru verdančio
vandens ir šiltai palaikyti 10 val. Nukošti ir pusę turinio supilti į 36o C vonią, pagulėti 20 min. Po vonios apsipilti likusiu nuoviru ir nenusiprausti.
Ajero košelę galima dėti ant kaktos skaudant galvai arba ant artrito pažeistų sąnarių.
Žiupsnelį miltelių įbėrus į nosį, sugrįžta sąmonė ištikus šokui ar komai.
RECEPTAS, KAI SLENKA PLAUKAI:
Imti po 10 g ajero šaknies, varnalėšos šaknies, medetkos žiedų, nasturtos lapų ir žiedų, dilgėlės lapų, užpilti 1 litru verdančio vandens, palaikyti 1 val. ir nukošti. Išplautą galvą ištrinkti šiuo nuoviru ir ne tik neperplauti, bet ir sausai nešluostyti.
SPIRITINĖ IŠTRAUKA padės skaudant dančiui arba pykinant (pavyzdžiui, prieš mėnesines):
20 g susmulkintos ajero šaknies užpilti 100 g 70 proc. spirito, palaikyti 8 dienas tamsioje vietoje, gerti 3 kartus per dieną prieš valgį po arbatinį šaukštelį.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai