Susipažinkite – Parkinsono liga

Parkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti, viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Ji diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15–20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės.
 

Kas yra Parkinsono liga?


Ligos priežastis – specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos ląstelių nykimo. Svarbus ir kitų medžiagų (acetilcholino, glutamato) pusiausvyros sutrikimas. Dėl to lėtėja ar/ir nebevyksta nervinio impulso plitimas tose srityse, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. PL atsiradimo priežastis iki šios nėra iki galo aiški.

 

Simptomai


Svarbiausi PL simptomai: galvos, galūnių ar/ir kūno drebėjimas (vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Dažniausiai prasideda vienos rankos ar kojos tremoras ir pamažu apima kitas galūnes. Rečiau pasitaiko apatinio žandikaulio, liežuvio, galvos, liemens drebėjimas, kuris matomas ramybės metu, tam tikroje pozoje, didėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant. Judesiai tampa lėti, sunku pradėti judėti. Žmogus mažiau nei anksčiau gestikuliuoja, jo veido mimika tampa skurdesnė („kaukės veidas“). Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius („boksininko poza“). Sunkiau išlaikyti pusiausvyrą – yra polinkis griūti. Lankstant rankas ar kojas, jaučiamas stiprėjantis raumenų įtempimas, o galūnė linksta ir tiesiasi netolygiai, lyg trūkčiodama („dantračio“ fenomenas). Pasikeičia rašysena: raidės smulkios, sunkiai įskaitomos. Balsas tampa lėtas, monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant atsiranda daug kitų varginančių simptomų.
PL eiga lėtinė, progresuojanti. Ilgiau sergant, gali pasitaikyti ne visuomet nuspėjamų sveikatos pablogėjimų bei pagerėjimų, kurie iš dalies priklauso nuo vartojamų vaistų. Šeimos ar kitas gydytojas, įtaręs PL, turi nusiųsti ligonį pas neurologą.
 

Gydymas


Pagrindinis PL gydymo tikslas – kiek įmanoma sumažinti funkcinės veiklos sutrikimą. Vaistų skiriama tuomet, kai simptomai pradeda trukdyti ligonio darbinei ar kasdienei veiklai. Kadangi svarbiausias ligos išsivystymo mechanizmo veiksnys – dopamino stoka, gydymui reikalingi vaistai, kurie šią stoką bent iš dalies kompensuoja. Tai levodopos (t.y. medžiagos, iš kurios nervų sistemoje pasigamina dopaminas) preparatai. Tačiau ilgą laiką vartojant levodopos, atsiranda ilgalaikio gydymo komplikacijų – diskinezijų (nevalingi judesiai) ir motorinių fliuktuacijų (savaiminiai, nenuspėjami, trumpalaikiai judesių veiklos pakitimai) rizika. Ši rizika yra susijusi su levodopos preparatų vartojimo trukme, ankstyva jų vartojimo pradžia ir didele gydomąja doze. Kad būtų galima vėliau pradėti skirti levodopos ir taip nutolinti jos sukeliamas motorines komplikacijas, šiuo metu pradines ligos stadijos rekomenduojama gydyti dopamino agonistais (DA): ropiniroliu, pramipeksoliu, bromokriptinu. Jų vartojant yra mažiausia rizika išsivystyti motorinėms komplikacijoms. Svarbu, kad ropinirolis turi didžiausią terapinį rezervą (skirtumas tarp minimalios veiksmingos ir maksimalios rekomenduojamos dozės). Ši savybė leidžia saugiai didinti vaisto dozę iki reikiamos, kas ypač svarbu prisimenant, jog PL – lėtinė progresuojanti liga, reikalaujanti ilgalaikio gydymo. Esant vėlesnėms ligos stadijoms DA, vartojami kartu su levodopa, pagerina jos poveikį, leidžia sumažinti levodopos paros dozę bei jos sukeltas motorines komplikacijas. Jei nėra pakankamo DA poveikio, galima papildomai vartoti levodopos.
Gydoma ir kitais medikamentais: anticholinerginiais preparatais (triheksifenidiliu, biperidenu), amantadinu, entakaponu, selegilinu ir kt. PL terapija yra labai individuali, tačiau klinikinis patyrimas rodo, kad DA poveikis stipresnis nei kitų čia minimų preparatų. Amerikos neurologų akademija, remdamasi įrodymais pagrįsta medicina, rekomenduoja pradėti gydyti levodopa ar DA.
 

Supraskime ligą ir ligonį


Ligoniui ir jo giminėms būtina para-ma ir mokymas prisitaikyti prie lėtinės progresuojančios ligos. Pacientas turi suprasti, kad liga gali tęstis dešimtmečius, progresuoti skirtingu greičiu. Tinkama ligoniui skirta literatūra, savitarpio pagalbos grupės (sergančiųjų draugijos), psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos yra labai svarbios gydymo grandys. Nuolatiniai fiziniai pratimai gerina paciento funkcinę veiklą, gyvenimo kokybę ir nuotaiką. Rekomenduojama individuali kineziterapija, ergoterapija, prireikus – logopedinė terapija.
PL – kompleksinės kilmės liga, todėl konkrečių profilaktikos priemonių išskirti neįmanoma. Reikia visavertiškai maitintis, vartoti daug antioksidatorių turintį maistą, siekti didesnio fizinio aktyvumo.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai