Veikiausiai daugelis jaunų žmonių nė negirdėję apie išsėtinę sklerozę. O jei kuriam ligos pavadinimas ir pasirodys girdėtas, tai tikriausiai priskirs jį prie garbingo amžiaus žmonių negalavimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga. Tačiau iš tikrųjų išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga, kuri medikams sukelia daugiau klausimų nei atsakymų, nes ligi šiol nėra aiškios nei jos atsiradimo priežastys, nei visiško pagydymo būdai.
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos pažeidimas. Nuo mokyklos laikų prisimename, kad nervų sistema sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų, kurios per motorinius nervus reguliuoja raumenų judesius, o per juntamuosius nervus surenka bei interpretuoja ateinančią jutiminę informaciją. Tad, esant pažeistai centrinei nervų sistemai, sutrinka ir šios funkcijos. Kokios konkrečiai – priklauso nuo to, kurią centrinės nervų sistemos dalį pažeidė liga.
Nervinės skaidulos, esančios nugaros ir galvos smegenyse, yra apsuptos išoriniu sluoksniu – apsauginiu apvalkalu, vadinamu mielinu, kuris izoliuoja nervines skaidulas ir pagreitina elektros signalų plitimą. Sergant IS, uždegimo procesas iš pradžių pažeidžia mielininį dangalą, vėliau – patį nervą. Tuomet pažeisto nervo signalas perduodamas lėčiau arba visiškai išnyksta. Tada tampa nebevaldomos kojos, rankos, atsiranda kitų negalavimų.
IS – klastinga liga, nes pakankamai ilgą laiką ankstyvojoje ligos stadijoje gali nepasireikšti jokių jos simptomų. Taip nutinka todėl, kad, ligai pažeidus vienus nervinius „kelius“, mūsų smegenys sugeba „įjungti“ kompensacinius mechanizmus, t.y. sužadinti papildomus „takus“, kurie atlieka panašias funkcijas. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad kelias į artimiausią parduotuvę uždarytas. Tuomet jūs važiuojate aplinkkeliu. Jei ir jis uždarytas, ieškote dar kito... Panašiai vyksta ir mūsų organizme. Naudodamos papildomus „kelius“, smegenys ilgą laiką gali kompensuoti ankstyvą nervų pažeidimą.
„Išsėtinė sklerozė – liga, kurios tiek pradžia, tiek tolesnė eiga labai permaininga, nelengvai prognozuojama ir skirtinga kiekvienam pacientui“, – sakė Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas doc. Valmantas BUDRYS.
Būna žmonių, kuriems tebuvo vieną kartą sutrikęs regėjimas (miglotas matymas ar spalvų skyrimo praradimas, dažniausiai – viena akimi), ir tokių, kuriems pasireiškia daug daugiau simptomų. Daugumai sergančiųjų liga prasideda nuo paūmėjimų, kurie kitaip vadinami atkryčiais, po jų būna remisijos, t.y. laikotarpiai be jokių aiškių IS aktyvumo požymių. Simptomai gali išnykti per kelias dienas ar savaites, ir žmogus gali visiškai arba iš dalies pasveikti.
Dažniausi ligos simptomai: vienos arba kelių galūnių silp-numas, paralyžius (48 proc.), jutimo sutrikimai (dažniausiai tai galūnių dirginimo, tirpimo, niežėjimo ir kitokie simptomai– 31 proc.), regėjimo sutrikimai (25 proc.), koordinacijos sutrikimai (15 proc.), galvos svaigimas ir kt. Ligai taip pat būdingi bendras nuovargis, nuotaikos, kognityvinių funkcijų sutrikimai bei skausmas.
Neurologo V. Budrio teigimu, išsėtinės sklerozės nesukelia kokia nors viena aiški priežastis. „Susirgimą išsėtine skleroze lemia daugelio priežasčių visuma. Tai virusai, nusilpęs imunitetas, stresas, įtakos turi ir genetinis polinkis bei kiti kol kas nežinomi veiksniai. Tai jaunų žmonių liga, kuri pakerta 20–40 metų amžiaus žmones“, – sakė V. Budrys.
Nustatyta, kad šaltesnio ir vidutinio klimato zonų gyventojai IS serga dažniau nei gyvenantieji karšto klimato zonose, o moterys – dukart dažniau nei vyrai.
IS nėra užkrečiama liga, taip pat ji nebūtinai atveda į invalido vežimėlį. Yra žmonių, sergančių išsėtine skleroze, kuriems ir po 25 metų vis dar nereikia invalido vežimėlio.
Tačiau, anot docento V. Bud-rio, laikui bėgant sergančiajam IS negalios laipsnis didėja ir galiausiai atsiranda didesnių ar mažesnių invalidumo požymių. Juolab kad dauguma ligonių serga progresuojančia IS forma.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2–3 tūkst. sergančiųjų IS ir kasmet jų daugėja. „Sergančiųjų daugėja ir dėl geresnių diagnostikos galimybių. Atliekant magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ir imunologijos tyrimus, ligą tapo įmanoma nustatyti ankstyvos stadijos. Ir tai labai svarbu, nes šią ligą, kaip ir visas kitas, svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau, o gydymo būdas – individualus kiekvienam ligoniui“, – kalbėjo gydytojas.
Nuo šių metų sergantiesiems IS vaistai yra kompensuojami. Per metus vienam ligoniui vaistai kainuoja apie 30 tūkst. litų.
Jau metus Santariškių klinikų Neurologijos centre veikia išsėtinės sklerozės kabinetas. Šiemet toks kabinetas įkurtas ir Kauno medicinos universiteto klinikose.
„Išsėtinė sklerozė sunki ir nepagydoma liga, tačiau tinkamas gydymas suteikia galimybę kuo ilgiau išlikti darbingiems ir atitolina sunkią negalią“, – sakė gydytojas V. Budrys.
Neurologijos centre atliekami visi būtiniausi tyrimai ligai nustatyti, o, ją diagnozavus, skiriamas gydymas naujausiais ligos eigą modifikuojančiais vaistais.
Santariškių klinikų Neurologijos centro pacientams sudarytos palankios registracijos sąlygos: tiesiogiai internetu www.santa.lt/ arba tel.(8 ~ 5) 236 5155, mob. tel. 8 ~ 605 59 333.
Jei jaučiatės vienišas kovodamas su IS, bendraukite su žmonėmis, kuriuos vargina ta pati liga. Tai gali duoti papildomos informacijos, ypač ligos pradžioje, padėti spręsti įvairias su liga susijusias problemas, suteikti galimybę dalytis patirtimi, mintimis. Palaikymo grupės gali padėti susitaikyti su IS diagnoze, nerimu bei stresu. Lietuvoje veikia Išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS, tel. (8 ~ 5) 260 9068), daugelyje miestų – sergančiųjų IS draugijos.
Man 27-eri. Išsėtinę sklerozę nustatė 2003-aisiais. Po intensyvaus darbo labai pablogėjo regėjimas. Mačiau lyg pro rūką, pradėjau neskirti spalvų, atsirado nemalonus akies skausmas. Kadangi nuo dešimties metų nuolat sirgdavau akių uždegimu, buvau net apakusi, tad pamaniau, jog vėl akies uždegimas. Tačiau Santariškių klinikų Neurologijos centre atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, buvo nustatyta, kad yra išsėtinės sklerozės židinių. Dar po metų diagnozę galutinai patvirtino. Tuo metu dirbau atsakingą darbą, mokiausi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete. Diagnozė – išsėtinė sklerozė – mane pribloškė. Dar būdama ligoninėje ėmiau lankytis bibliotekoje ir skaityti viską apie šią ligą. Supratau, kad gydytojai buvo teisūs, jog geriau šia liga nesirgti. Išgyventi padėjo šeima. Dar ir dabar negaliu pasakyti, kad visiškai apsipratau su savo liga.
Nuo to laiko gyvenimas smarkiai pasikeitė. Teko mesti mokslus: gydytojai pasakė, jog vis tiek dirbti pagal specialybę negalėsiu. Taip pat teko palikti ir atsakingą, labai man patinkantį darbą.
Šiuo metu dirbu reklamos agentūroje laisvu grafiku. Liga progresuoja. Turiu II grupės invalidumą. Kelis kartus per metus būna paūmėjimų – kojų sunkumas, kitų negalavimų, akių uždegimai praktiškai tęsiasi nuolat. Prieš metus dalyvavau programoje ir buvo paskirtas gydymas beta interferonu, tačiau šie vaistai man netiko. Šiuo metu esu gydoma kitais vaistais, kuriuos gerai toleruoju.
Manau, jei nuo vaikystės būčiau visiškai sveika, būčiau blogesnė: nesugebėčiau suprasti, atjausti kitų. Dabar stengiuosi gyventi ir džiaugtis kiekviena diena, stengiuosi kuo daugiau nuveikti šiandien, neperkeldama į rytojų.
Ir kitiems palinkėčiau išmokti vertinti tai, ką turi, sugebėti net ir pačiomis blogiausiomis aplinkybėmis rasti kažką gero ir mokėti tuo džiaugtis.
Ana KOROLEVIČ
Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...
Skaityti daugiauVis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauAr žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauPaula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiau