Jaunų žmonių liga – išsėtinė sklerozė

Yra toks posakis – gyventi čia ir dabar. Ne visi su tuo sutinka, dar mažiau paiso. Tuoj tuoj pradėsiu gyventi, tik užauginsiu vaikus, užbaigsiu statyti namą... Tuoj tuoj, tik įsigysiu naują automobilį, atiduosiu skolas, nuvažiuosiu išsvajotų atostogų... Taip jau yra, kad neretai vertinti tai, ką turime, pradedami ištikus nelaimei, ligai.... Išsėtinė sklerozė – viena tokių ligų, kuria susirgus gražiai suplanuotas gyvenimas subyra it kortų namelis.
 

Kas vyksta organizme


Veikiausiai daugelis jaunų žmonių nė negirdėję apie išsėtinę sklerozę. O jei kuriam ligos pavadinimas ir pasirodys girdėtas, tai tikriausiai priskirs jį prie garbingo amžiaus žmonių negalavimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga. Tačiau iš tikrųjų išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga, kuri medikams sukelia daugiau klausimų nei atsakymų, nes ligi šiol nėra aiškios nei jos atsiradimo priežastys, nei visiško pagydymo būdai.
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos pažeidimas. Nuo mokyklos laikų prisimename, kad nervų sistema sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų, kurios per motorinius nervus reguliuoja raumenų judesius, o per juntamuosius nervus surenka bei interpretuoja ateinančią jutiminę informaciją. Tad, esant pažeistai centrinei nervų sistemai, sutrinka ir šios funkcijos. Kokios konkrečiai – priklauso nuo to, kurią centrinės nervų sistemos dalį pažeidė liga.
Nervinės skaidulos, esančios nugaros ir galvos smegenyse, yra apsuptos išoriniu sluoksniu – apsauginiu apvalkalu, vadinamu mielinu, kuris izoliuoja nervines skaidulas ir pagreitina elektros signalų plitimą. Sergant IS, uždegimo procesas iš pradžių pažeidžia mielininį dangalą, vėliau – patį nervą. Tuomet pažeisto nervo signalas perduodamas lėčiau arba visiškai išnyksta. Tada tampa nebevaldomos kojos, rankos, atsiranda kitų negalavimų.

 

Klastinga liga


IS – klastinga liga, nes pakankamai ilgą laiką ankstyvojoje ligos stadijoje gali nepasireikšti jokių jos simptomų. Taip nutinka todėl, kad, ligai pažeidus vienus nervinius „kelius“, mūsų smegenys sugeba „įjungti“ kompensacinius mechanizmus, t.y. sužadinti papildomus „takus“, kurie atlieka panašias funkcijas. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad kelias į artimiausią parduotuvę uždarytas. Tuomet jūs važiuojate aplinkkeliu. Jei ir jis uždarytas, ieškote dar kito... Panašiai vyksta ir mūsų organizme. Naudodamos papildomus „kelius“, smegenys ilgą laiką gali kompensuoti ankstyvą nervų pažeidimą.
 

Simptomai įvairūs


„Išsėtinė sklerozė – liga, kurios tiek pradžia, tiek tolesnė eiga labai permaininga, nelengvai prognozuojama ir skirtinga kiekvienam pacientui“, – sakė Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas doc. Valmantas BUDRYS.
Būna žmonių, kuriems tebuvo vieną kartą sutrikęs regėjimas (miglotas matymas ar spalvų skyrimo praradimas, dažniausiai – viena akimi), ir tokių, kuriems pasireiškia daug daugiau simptomų. Daugumai sergančiųjų liga prasideda nuo paūmėjimų, kurie kitaip vadinami atkryčiais, po jų būna remisijos, t.y. laikotarpiai be jokių aiškių IS aktyvumo požymių. Simptomai gali išnykti per kelias dienas ar savaites, ir žmogus gali visiškai arba iš dalies pasveikti.
Dažniausi ligos simptomai: vienos arba kelių galūnių silp-numas, paralyžius (48 proc.), jutimo sutrikimai (dažniausiai tai galūnių dirginimo, tirpimo, niežėjimo ir kitokie simptomai– 31 proc.), regėjimo sutrikimai (25 proc.), koordinacijos sutrikimai (15 proc.), galvos svaigimas ir kt. Ligai taip pat būdingi bendras nuovargis, nuotaikos, kognityvinių funkcijų sutrikimai bei skausmas.
Neurologo V. Budrio teigimu, išsėtinės sklerozės nesukelia kokia nors viena aiški priežastis. „Susirgimą išsėtine skleroze lemia daugelio priežasčių visuma. Tai virusai, nusilpęs imunitetas, stresas, įtakos turi ir genetinis polinkis bei kiti kol kas nežinomi veiksniai. Tai jaunų žmonių liga, kuri pakerta 20–40 metų amžiaus žmones“, – sakė V. Budrys.
Nustatyta, kad šaltesnio ir vidutinio klimato zonų gyventojai IS serga dažniau nei gyvenantieji karšto klimato zonose, o moterys – dukart dažniau nei vyrai.
 

Gydymas, kuris gali pakeisti ligos eigą


IS nėra užkrečiama liga, taip pat ji nebūtinai atveda į invalido vežimėlį. Yra žmonių, sergančių išsėtine skleroze, kuriems ir po 25 metų vis dar nereikia invalido vežimėlio.
Tačiau, anot docento V. Bud-rio, laikui bėgant sergančiajam IS negalios laipsnis didėja ir galiausiai atsiranda didesnių ar mažesnių invalidumo požymių. Juolab kad dauguma ligonių serga progresuojančia IS forma.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2–3 tūkst. sergančiųjų IS ir kasmet jų daugėja. „Sergančiųjų daugėja ir dėl geresnių diagnostikos galimybių. Atliekant magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ir imunologijos tyrimus, ligą tapo įmanoma nustatyti ankstyvos stadijos. Ir tai labai svarbu, nes šią ligą, kaip ir visas kitas, svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau, o gydymo būdas – individualus kiekvienam ligoniui“, – kalbėjo gydytojas.
Nuo šių metų sergantiesiems IS vaistai yra kompensuojami. Per metus vienam ligoniui vaistai kainuoja apie 30 tūkst. litų.
 

Įkurtas išsėtinės sklerozės kabinetas


Jau metus Santariškių klinikų Neurologijos centre veikia išsėtinės sklerozės kabinetas. Šiemet toks kabinetas įkurtas ir Kauno medicinos universiteto klinikose.
„Išsėtinė sklerozė sunki ir nepagydoma liga, tačiau tinkamas gydymas suteikia galimybę kuo ilgiau išlikti darbingiems ir atitolina sunkią negalią“, – sakė gydytojas V. Budrys.
Neurologijos centre atliekami visi būtiniausi tyrimai ligai nustatyti, o, ją diagnozavus, skiriamas gydymas naujausiais ligos eigą modifikuojančiais vaistais.
Santariškių klinikų Neurologijos centro pacientams sudarytos palankios registracijos sąlygos: tiesiogiai internetu www.santa.lt/ arba tel.(8 ~ 5) 236 5155, mob. tel. 8 ~ 605 59 333.
Jei jaučiatės vienišas kovodamas su IS, bendraukite su žmonėmis, kuriuos vargina ta pati liga. Tai gali duoti papildomos informacijos, ypač ligos pradžioje, padėti spręsti įvairias su liga susijusias problemas, suteikti galimybę dalytis patirtimi, mintimis. Palaikymo grupės gali padėti susitaikyti su IS diagnoze, nerimu bei stresu. Lietuvoje veikia Išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS, tel. (8 ~ 5) 260 9068), daugelyje miestų – sergančiųjų IS draugijos.
 

„Jei ne liga, būčiau kitokia...“


Man 27-eri. Išsėtinę sklerozę nustatė 2003-aisiais. Po intensyvaus darbo labai pablogėjo regėjimas. Mačiau lyg pro rūką, pradėjau neskirti spalvų, atsirado nemalonus akies skausmas. Kadangi nuo dešimties metų nuolat sirgdavau akių uždegimu, buvau net apakusi, tad pamaniau, jog vėl akies uždegimas. Tačiau Santariškių klinikų Neurologijos centre atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, buvo nustatyta, kad yra išsėtinės sklerozės židinių. Dar po metų diagnozę galutinai patvirtino. Tuo metu dirbau atsakingą darbą, mokiausi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete. Diagnozė – išsėtinė sklerozė – mane pribloškė. Dar būdama ligoninėje ėmiau lankytis bibliotekoje ir skaityti viską apie šią ligą. Supratau, kad gydytojai buvo teisūs, jog geriau šia liga nesirgti. Išgyventi padėjo šeima. Dar ir dabar negaliu pasakyti, kad visiškai apsipratau su savo liga.
Nuo to laiko gyvenimas smarkiai pasikeitė. Teko mesti mokslus: gydytojai pasakė, jog vis tiek dirbti pagal specialybę negalėsiu. Taip pat teko palikti ir atsakingą, labai man patinkantį darbą.
Šiuo metu dirbu reklamos agentūroje laisvu grafiku. Liga progresuoja. Turiu II grupės invalidumą. Kelis kartus per metus būna paūmėjimų – kojų sunkumas, kitų negalavimų, akių uždegimai praktiškai tęsiasi nuolat. Prieš metus dalyvavau programoje ir buvo paskirtas gydymas beta interferonu, tačiau šie vaistai man netiko. Šiuo metu esu gydoma kitais vaistais, kuriuos gerai toleruoju.
Manau, jei nuo vaikystės būčiau visiškai sveika, būčiau blogesnė: nesugebėčiau suprasti, atjausti kitų. Dabar stengiuosi gyventi ir džiaugtis kiekviena diena, stengiuosi kuo daugiau nuveikti šiandien, neperkeldama į rytojų.
Ir kitiems palinkėčiau išmokti vertinti tai, ką turi, sugebėti net ir pačiomis blogiausiomis aplinkybėmis rasti kažką gero ir mokėti tuo džiaugtis.
Ana KOROLEVIČ

Susiję straipsniai

Mūsų draugai