Kaip padėti ištikus epilepsijos priepuoliui

Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...

Raumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...

Kiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...

Vis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...

Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...

Senatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...

Migrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...

Alzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...

Šiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...

Vargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....

Gera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....

Nuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....

Paula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...

Insultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...

Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...

Demencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...

Atminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....

Maždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....

Pagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...

migrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...

Šiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....

Šių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....

Mūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....

Migrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...