Kas yra migrena ir kaip su ja kovoti?

Tie, kuriuos bent kartą yra ištikęs migrenos priepuolis, puikiai žino, kad jo metu dėl stipraus galvos skausmo sukeliamo šleikštulio ir pykinimo tampama nedarbingu. Nuo seniausių laikų liga pripažinta migrena skirtingais tarpsniais buvo gydoma įvairiausiais būdais, daugelis jų šiandien laikomi pasenusiais ir visiškai netinkamais. O kokios priemonėmis rekomenduojama migreną gydyti šiandien? Apie tai ir daugiau apie pačią ligą kalbamės su gydytoja Jurgita KUZMICKIENE.
 

Kas yra migrena?


Migrena yra idiopatinė (neaiškios kilmės) galvos skausmo liga, kuriai būdingi vidutinio stiprumo ar stipraus, dažnai vienpusio ir pulsuojančio galvos skausmo priepuoliai, kuriuos sustiprina fizinė veikla ir kartu pasireiškia vegetaciniai simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, šviesos, triukšmo baimė.
Galvos skausmas trunka nuo 4 iki 72 valandų. Vidutinė negydomo migrenos priepuolio trukmė yra 18 valandų. Jei skausmas užtrunka ilgiau nei 3 paras, diagnozuojama migreninė būklė.
15–25 proc. migrenos kamuojamų žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus aura, kuri gali tęstis iki 60 min. Aura dažniausiai pasireiškia įvairiais regėjimo sutrikimais: juodomis dėmėmis regos lauke, žybčiojimais, zigzagais, tačiau galimi ir kiti sutrikimai tokie kaip plaštakos, rankos, lūpų, liežuvio tirpimas, galūnių silpnumas, kalbos sutrikimas. Tarp priepuolių pacientai jaučiasi sveiki. Priepuolių dažnis labai įvairus: vienas du priepuoliai per mėnesį, tačiau gali kartotis iki kelių kartų per savaitę.
 

 

Kaip dažnai sergama migrena?


Migrena yra viena dažniausių galvos skausmą sukeliančių ligų.
Nuo jos kenčia apie 6–8 proc. vyrų ir 12–14 proc. moterų. Paplitimas tarp moterų viso jų gyvenimo metu greičiausiai būtų dar didesnis ir siektų 25 proc. Iki brendimo migrenos paplitimas yra apie 5 proc. tiek mergaičių, tiek berniukų populiacijoje. Didžiausias sergamumas migrena yra amžiaus grupėje tarp 35 ir 45 metų, vyrauja moterys santykiu 3:1.
 

Kokios ligos priežastys?


Yra daug mokslinių prielaidų, tačiau nėra vieningos nuomonės dėl migrenos priepuolio priežasčių ir poveikio smegenims. Priepuolio metu išsiskiria tam tikros medžiagos, jos stimuliuoja trišakio nervo aksonus, kurie aprūpina nervinėmis skaidulomis minkštojo ir kietojo smegenų dangalo kraujagysles. Atpalaiduojami vazoaktyvūs neuropeptidai, kurie sukelia neurogeninį uždegimą kraujagyslėse ir greta jų. Kraujagyslės galvoje iš pradžių susitraukia, po to plečiasi. Visa tai sukelia skausmą. Svarbus vaidmuo tenka serotonino sumažėjimui priepuolio metu.
 

Kaip diagnozuojama migrena?


Migrenos diagnostika remiasi tipiška ligos anamneze ir normaliais neurologinės paciento apžiūros radiniais. Instrumentiniai tyrimai, ypač galvos smegenų vizualiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija), reikalingi, jei įtariamas antrinis (dėl kitos ligos) galvos skausmas (pvz., galvos skausmo požymiai netipiški, jei keičiasi galvos skausmo priepuolių eiga ar intensyvumas nuolat auga, jei keičiasi migrenos priepuolių sukeliami simptomai, jei tipiški migrenos priepuoliai pirmą kartą atsiranda po 40 metų arba jei nuolat randama neurologinių ar psichopatologinių pakitimų).
 

Ar galima išvengti migrenos priepuolio?


Migrenos priepuoliui turi reikšmės kai kurie veiksniai. Priepuolį gali išprovokuoti kai kurie maisto produktai – šokoladas, kava, fermentiniai sūriai, alkoholis ir ypač raudonas vynas. Maitindamiesi nereguliariai, valgydami daug angliavandenių turinčių produktų, taip pat galime išsiprovokuoti migrenos priepuolius. Stiprus garsas, stiprūs kvapai, akinanti šviesa, oro permainos, prirūkyta aplinka, nevėdinamos patalpos, stresas, bemiegės naktys, ėjimas vėlai miegoti bei, priešingai – per ilgas miegojimas, daugumai žmonių sukelia galvos skausmo priepuolį. Daugelis moterų migrenos priepuolius sieja su menstruacijų ciklu. Geriamųjų kontraceptikų vartojimas gali pabloginti migreną.
 

Kaip migrena gydoma?


Skiriamas simptominis ir profilaktinis gydymas. Simptominio gydymo uždavinys yra nutraukti galvos skausmo priepuolį ir sumažinti simptomų stiprumą bei trukmę, koreguoti šalutinius poveikius. Profilaktinio gydymo uždavinys – sumažinti galvos skausmų priepuolių dažnį bei jų intensyvumą. Pagrindinė simptominio gydymo taisyklė – kuo anksčiau pradėti gydyti. Juo ilgesnis laiko tarpas nuo priepuolio pradžios iki vaistų vartojimo, tuo mažesnis tikėtinas jų efektyvumas.
Lengvam ar vidutinio sunkumo migrenos priepuoliui gydyti dažniausiai vartojami analgetikai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Migrenos priepuolio metu rekomenduojama vartoti vėmimą slopinančių vaistų, siekiant sumažinti vegetacinius simptomus (pykinimą, vėmimą) ir tikintis, kad šie vaistai pagerins analgetikų rezorbciją.
Tačiau šios vaistų grupės mažai veiksmingos, todėl dažnai skausmo metu vartojamos ir maksimalias ribas viršijančios dozės, kurios gali sukelti inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad nuolatinis analgetikų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, t.y. daugiau kaip 10–15 tablečių per mėnesį, gali sukelti medikamentinius galvos skausmus.
Veiksmingiausi migrenos priepuoliams gydyti rekomenduojami vaistai yra triptanai – specifiniai vaistai nuo migrenos. Visų triptanų efektyvumas įrodytas atlikus didelius placebu kontroliuojamus tyrimus, paskelbtos jų metaanalizės. Triptanai efektyvūs maždaug 60 proc. pacientų, kuriems nepadėjo nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šie vaistai palengvina ne tik galvos skausmą, bet ir su juo susijusius simptomus (pykinimą ir vėmimą).
Lietuvoje yra registruoti penki šios grupės vaistai.
Vienas jų, sumatriptanas (vaistinėse parduodamas, pvz., Imigran pavadinimu), pasižymi tuo, kad greitai numalšina migrenos priepuolį, galima vartoti nevalgius ar su maistu, tabletės pradeda veikti po 30 min.. Nuo 2007 m. balandžio mėnesio jau yra naujos sumatriptano tabletės – greitai tirpstančios. Jos ištirpsta 6 kartus greičiau negu paprastos, šių tablečių suirimo greitis nepriklauso nuo skrandžio motorikos, kuri migrenos priepuolio metu dažnai būna sulėtėjusi. Tyrimais patvirtintas funkcinis pasveikimas, t.y. kai pacientas vėl gali veikti tai, ką veikė prieš prasidedant priepuoliui, per 45 minutes.
Kita labai svarbi šio vaisto forma tai yra sumatriptano purškalas į nosį, kuris gali būti naudojamas esant pykinimui ir vėmimui. Purškalas į nosį pradeda veikti greičiau negu analogiškos tabletės – poveikis prasideda po 15 min. Taigi, prasidėjus skausmo priepuoliui, reikia kuo greičiau išgerti vieną 50 mg tabletę (kai kuriems gali reikėti išgerti 100 mg tabl.) arba įsipurkšti 20 mg į nosį.
 

Ar, išgėrus specifinio vaisto nuo migrenos, galvos skausmai gali atsinaujinti?


Tipiška migrenos priepuolio gydymo problema yra galvos skausmo grįžimas. Tai apibrėžiama kaip galvos skausmo sustiprėjimas per pirmas 24 valandas po buvusio beskausmio ar silpno skausmo periodo, pasiekto išgėrus vaistą. Apie 15–40 proc. pacientų, išgėrusių triptano, skausmas grįžta. Daugeliu atvejų būna veiksminga antroji triptano dozė. Arba galima būtų rekomenduoti naratriptaną (vaistinėse parduodamas Naramig pavadinimu), kuris veikia lėčiau nei sumatriptanas ir nutraukia migrenos priepuolį be atkryčio bent 24 valandas.
 

Kada skiriamas profilaktinis migrenos gydymas ?


Visada, jei smarkiai sutrinka gyvenimo kokybė, darbo pareigų vykdymas ar mokyklos lankymas, jei priepuoliai kartojasi 2 ir daugiau kartų per mėnesį, jei migrenos priepuoliai nereaguoja tuoj pat gydant vaistais, jei būdingos dažnos, labai ilgos ar nemalonios auros. Skiriama vaistų (beta blokatorių, amitriptilino, valproinės rūgšties ir kt.), kurie turėtų būti vartojami keletą mėnesių. Migrenos profilaktinis gydymas laikomas sėkmingu, jei per 3 mėnesius migrenos priepuolių dažnis per mėnesį sumažėja bent 50 proc.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai