Netrauminė nugaros smegenų kraujosruva (G 95.1)

Apibrėžimas. Ūminis hemoraginis polietiologinis nugaros smegenų pažeidimas, pasireiškiantis ūminės mielopatijos klinika. Netrauminė nugaros smegenų kraujosruva – reta patologija. Ji gali būti intramedulinė (hematomielija), subarachnoidinė, subdurinė ir epidurinė.

Epidemiologija. Spinalinė subarachnoidinė hemoragija sudaro mažiau negu 1 % visų subarachnoidinių hemoragijų. Spinalinė epidurinė hemoragija kelis kartus dažnesnė negu subdurinė ir dažniausiai pasireiškia vaikystėje bei 5–6 gyvenimo dešimtmečiais. Hematomielija, spinalinė subarachnoidinė ir epidurinė hemoragijos dažnesnės vyrams, o subdurinė – moterims (Zweifler R. M., 2001).

Etiologija. Netrauminė nugaros smegenų kraujosruva dažniausiai susidaro dėl nugaros smegenų arterioveninių malformacijų, kurios gali sukelti ir nugaros smegenų hemoragiją, ir išemiją. Kitos priežastys: plyšusios nugaros smegenų arterijų aneurizmos, sutrikęs krešėjimas (hemoraginė diatezė, antikoaguliantų vartojimas), poliarteritas, kraujavimas į naviką. Spinalinės subdurinės ir epidurinės hematomos taip pat gali būti spontaninės. Subarachnoidinę hemoragiją gali sukelti juosmeninė punkcija (ypač esant sutrikusiam krešėjimui).

Patofiziologija. Hematomieliją sukelia kraujavimas į nugaros smegenų medžiagą. Kraujas plečiasi į viršų bei žemyn ir labiau ardo pilkąją, o ne baltąją nugaros smegenų medžiagą. Spinalinė subarachnoidinė hemoragija dirgina smegenų dangalus ir nervines šakneles ir sukeli skausminį ir meninginį sindromus. Epidurinė ir subdurinė hemoragija spaudžia nugaros smegenis.

Klinika. Nugaros smegenų kraujosruva sukelia ūminės mielopatijos sindromą (skersinį, Brown- Sequard, cauda equina), esant ar nesant radikulopatijos. Intramedulinė hemoragija (hematomielija) pasireiškia staiga atsiradusiais stipriu lokalizuotu nugaros skausmu (jį gali lydėti šaknelinis skausmas), hemipareze, parapareze ar kvadripareze, sutrikusiu jutimu žemiau pažeidimo vietos, sutrikusia dubens organų funkcija. Spinalinė subarachnoidinė hemoragija pasireiškia staigiu, stipriu lokalizuotu nugaros skausmu, kurį gali lydėti šaknelinis skausmas, meninginiai reiškiniai, galvos skausmas (simuliuoja intrakranijinę subarachnoidinę hemoragiją). Spinalinė subdurinė ir epidurinė hematoma sukelia stiprų lokalizuotą nugaros skausmą, kurį gali lydėti šaknelinis skausmas, hemiparezę, paraparezę ar kvadriparezę, jutimo sutrikimą žemiau pažeidimo vietos bei dubens organų funkcijos sutrikimą.

Diagnostika. Diagnostika remiasi staiga atsiradusia nugaros smegenų pažeidimo (mielopatijos) klinika (skausminis sindromas, parezės (paralyžiai), laidinio tipo jutimo sutrikimai, dubens organų funkcijos sutrikimai); juosmens punkcijos duomenimis (kruvinas ar ksantochrominis smegenų skystis, gali būti padidėjęs baltymo kiekis); laboratoriniais kraujo krešėjimo tyrimais; nugaros smegenų MRT (nustatoma hemoragija, jos lokalizacija, gali rodyti hemoragijos priežastį – arterioveninę malformaciją, naviką); kompiuterinės mielografijos (kai nėra galimybės atlikti nugaros smegenų MRT); selektyvinės spinalinės angiografijos (arterioveninės malformacijos, vaskuliarizuotas navikas) rezultatais.

Gydymas. Jei spinalinės hemoragijos priežastis yra koagulopatija, būtina koreguoti kraujo krešėjimą. Perdozavus netiesioginių antikoaguliantų (varfarino), skiriama šaldytos natyvinės plazmos, vit. K (10–20 mg į veną); perdozavus heparino – protamino sulfato (1 mg/100 TV heparino neviršijant suminės 50 mg dozės), kai yra trombocitopenija – trombocitų transfuzijos. Vaistų (gliukokortikoidų, diuretikų) vertė, mažinant nugaros smegenų edemą, neįrodyta. Skausmui malšinti skiriama analgetikų ir sedacija. Kai yra epidurinės ir subdurinės hemoragijos, indikuotina skubi chirurginė intervencija. Arterioveninės malformacijos, ekstramedulinės angiomos šalinamos chirurginiu, radioterapijos („gama peiliu“) ar endovaskulinės embolizacijos būdu. Reabilitacijos periodu skiriama kineziterapija, spazmus mažinančių preparatų (baklofeno, tizanidino, diazepamo ir kt.), koreguojami šlapinimosi sutrikimai (oksibutininu, kateterizacija).

Prognozė. Prognozė priklauso nuo hemoragijos etiologijos, pažeidimo dydžio ir gydymo taktikos.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.