Paragonimozė

Apibrėžimas. Paragonimozė – kirmėlių siurbikių Paragonimus westermani ir Paragonimus kellicotti sukelta helmintozė.

Patogenezė. Šios kirmėlės parazituoja kačių, šunų, kiaulių plaučiuose. Nesubrendusios kirmėlės (miracidijos ir cerkarijos) gyvena šiltuose vandens telkiniuose. Cerkarijos įsiskverbia į vėžių ir krabų audinius. Žmogus užsikrečia suvalgęs nepakankamai termiškai paruoštų vėžių, krabų ar išgėręs užteršto vandens. Patekusios į plonąją žarną, cerkarijos prasiskverbia per žarnos sieną ir patenka į pilvaplėvės ertmę. Paskui pro diafragmą jos prasiveržia į plaučius. Plaučių apatinėse dalyse cerkarijos galutinai subręsta ir virsta subrendusiomis siurbikėmis. Plaučių parenchimoje susiformuoja viena ar dauginės 1–3 cm dydžio cistos, kurios gali pratrūkti į bronchą. Tuomet pasireiškia židininė pneumonija. Rečiau cistos pratrūksta į pleuros ertmę. Liga gali tapti lėtinė, komplikuotis kraujavimu iš plaučių.
Diagnostika. Paragonimozė diagnozuojama skrepliuose ar išmatose aptikus šių kirmėlių kiaušinių.
Gydymas. Paragonimozė gydoma geriamuoju prazikvanteliu (po 25 mg/kg 3 kartus per dieną 3 dienas).

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.