Peties skausmo sindromas (M 75.0) R 52.0; R 52.1

Etiopatogenezė. Peties skausmo sindromas, brachialgija, – tai audinių, esančių apie peties sąnarį, liga, pasireiškianti raumenų toniniais ir audinių neurodistrofiniais pokyčiais. Peties sąnarys yra pats laisviausias organizme. Kadangi sąnario galvutė ir duobė savo matmenimis nevisiškai atitinka viena kitą, sąnarį palaiko ir jo judesiams didelę įtaką daro sąnario kapsulė, raiščiai, ribojantys raumenys, sausgyslės. Šios struktūros labai jautrios patologinei impulsacijai, kylančiai iš stuburo degeneruotų, kitų viršutiniame kūno kvadrante pažeistų audinių. Taip pat reikšmės sindromui atsirasti turi ir vietiniai audinių, esančių apie sąnarį, pokyčiai, dažniausiai po makrotraumų ir mikrotraumų. Svarbiausi iš jų yra m. supraspinatus ir m. biceps brachii sausgyslių degeneraciniai pokyčiai, jų įplyšimai.

Klinika. Pagrindiniai simptomai yra pečių juostos srities skausmas ir riboti judesiai per peties sąnarį. Pradinėje, peties-mentės periartrozės, miodistrofinėje stadijoje skausmas lokalizuojasi jį supančiuose raumenyse, kur iš pradžių pasireiškia raumeninės-toninės reakcijos, vėliau formuojasi miodistrofiniai židiniai. Judesiai per peties sąnarį labai riboti, ypač mojimas atgal, vidinė ir išorinė rotacijos. Tai „įšaldyto peties“ sindromas. Kai yra peties ir mentės periartrozės sąnarinė-raištinė stadija, kai ku- rie simptomai išlieka panašūs, tačiau kai yra giluminis, sklerotominis peties skausmas, jis jaučiamas gana plačiai ir tiksliai nelokalizuojamame plote. Palpuojant skausmingos atitinkamos struktūros – sąnarinė kapsulė, peties sąnarį jungiantys raiščiai, sausgyslės ir jų prisitvirtinimo vietos. Kai yra osteodistrofinė stadija, skausmas įgauna latentinę eigą, taip pat yra giluminis, sunkiai lokalizuojamas, tačiau būdinga tai, kad, nepaisant atkaklaus skausmo sindromo, judesių per peties sąnarį amplitudė didėja (mažėja miofiksacija). Kiti simptomai: depresija, nerimo sutrikimas, potrauminis streso sindromas, sutrikęs miegas, sumažėjęs aktyvumas.

Diagnostika. Pagrindinis diagnostikos metodas – klinikinis. Šią ligą leidžia įtarti nuolatinis maudžiantis, geliantis, giluminis skausmas, skausmingi taškai sausgyslių prisitvirtinimo vietose, taip pat skausmingi spazmuoti sąnarį ribojantys raumenys, bet ypač riboti peties sąnario judesiai (mojimas atgal ir rotacija). Diagnostinių testų pirmiausia reikia ūminei infekcinei peties sąnario ligai, neurologiniam peties rezginio pažeidimui, stuburo diskogeninei ligai paneigti. Todėl gali tekti atlikti rentgeno, KT ar MRT tyrimus.

Gydymas. Pagrindinė skausmo malšinimo priemonė – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, derinami su miorelaksantais, vaistais nuo epilepsijos. Visuomet tikslinga papildomai skirti triciklį antidepresantą (amitriptiliną, nortriptiliną), nes jie švelnina skausmą, be to, gerina miegą, ramina. Ligos pradžioje svarbi trumpalaikė, ne ilgesnė kaip kelios dienos, galūnės imobilizacija, kad neatsirastų simpatinė refleksinė distrofija. Kineziterapija atliekama pagal specialias metodikas individualiai, pamažu didinant ju- desių apimtis. Anestetikų injekcijos į raumenis, esančius apie sąnarį (trigerinius taškus), esti svarbus ir dažnai efektyvus gydymo būdas. TENS neretai sukelia laikiną, bet neblogą efektą. Gali būti taikoma manualinė terapija, bet ji turi būti labai individuali, tausojanti, taikant įvairias technikas: minkštųjų audinių, sąnarių, stuburo. Efektas pasiekiamas ne iš karto. Kartais turi būti taikomas chirurginis gydymas, kai įplyšusios atitinkamų raumenų sausgyslės ir yra kitų ortopedinių defektų (nustatoma KT ar MRT tyrimais). Kadangi sergant peties skausmo sindromu depresija, nerimas yra ilgai trunkančio skausmo palydovas, tenka taikyti ir psichoterapijos metodikas, pvz., relaksaciją, biologinį grįžtamąjį ryšį, hipnozę. Jei skausmas, nepaisant gydymo, išlieka, ligonis siunčiamas į skausmo kliniką (centrą) kompleksiniam gydymui.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.