Kokie tyrimai būtini, jeigu jums dar nėra 40-ies

KRŪTŲ TYRIMAS

Moterims, sulaukusioms 20 metų, kartą per metus reikia ištirti krūtis. Nors jaunesnėms kaip 40 metų moterims paprastai nereikia mamografijos (rentgenologinio krūtų tyrimo), būtina, kad gydytojas apžiūrėtų ir apčiuoptų krūtis. Taip pat pati moteris turėtų kartą per mėnesį apsičiuopti krūtis. 6 procentai moterų, susergančių krūties vėžiu, yra jaunesnės nei 40 metų. Jeigu šeimoje yra buvę jauname amžiuje nustatyto krūties vėžio atvejų, gydytojas gali patarti atlikti mamografiją. Apie 70 procentų moterų, kurios suserga krūties vėžiu, aiškūs rizikos veiksniai nenustatomi. Todėl krūtų tyrimas yra svarbus kiekvienai moteriai. Kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus visiškai išgydytas. Ankstesnių vėžio stadijų gydymui reikalingos mažesnės operacijos. Įprastą klinikinį krūtų tyrimą atlikti ir paskirti mamografiją gali šeimos gydytojas. Gydytojas, apčiuopdamas krūtis, ieško įtartinų sustorėjimų ar mazgų, pagal jų pobūdį sprendžia apie jų kilmę. Anksčiau Lietuvoje mamogramos nebuvo atliekamos, dabar dalis ligoninių ir tyrimo centrų jau turi aparatus, kuriais gali padaryti krūties rentgeno nuotraukas.
 

AKIŲ TYRIMAS

Nuo paauglystės iki 40 metų amžiaus patartina nors vieną kartą gerai pasitikrinti akis. Vėlesniame amžiuje tai reikėtų atlikti kartą per 2-4 metus. Jei nešiojate akinius ar kontaktinius lęšius, akis reikėtų tikrintis kasmet.
Gerai ištyrus akis galima aptikti ne vien pablogėjusį regėjimą. Jauni žmonės gali susirgti glaukoma. Glaukomos metu dėl padidėjusio vidinio akies spaudimo nyksta nervai, jungiantys akį su smegenimis. Glaukoma yra lėtai progresuojanti liga, kuri pradinėse stadijose gali nesukelti jokių simptomų, nors galų gale baigiasi aklumu. Anksti nustačius ligą, jos progresavimą galima sustabdyti vaistais ar operacija.
Apžiūrėdamas akis patyręs gydytojas taip pat gali nustatyti cukrinį diabetą, aukštą kraujo spaudimą, didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje, reumatoidinį artritą. Galima teigti, kad akys - tai vienintelis organas, kuriame, tiesiogiai galima puikiai apžiūrėti kraujagysles.

Akis tiria akių ligų gydytojas - oftalmologas. Kad gerai apžiūrėtų akių dugną, gydytojas turi išplėsti vyzdžius, todėl į akį lašinama vaistų. Dėl to po tyrimo galite neryškiai matyti, bijoti šviesos. Jei tuo metu reikia būti ryškioje šviesoje, užsidėkite tamsius akinius.

 

TEPINĖLIS IŠ GIMDOS KAKLELIO

Visoms vyresnėms nei 18 metų amžiaus ir lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims nors kartą per metus reikia paimti tepinėlį iš gimdos kaklelio. Tepinėlyje galima pastebėti ankstyvas gimdos kaklelio vėžio ir priešvėžinių būklių ląsteles. Gimdos kaklelio vėžys, pastebėtas ankstyvose stadijose, yra išgydoma liga. Tiriant, ar nėra vėžio, kartu galima ištirti, ar moteris neserga chlamidioze, gonorėja, kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, kurios gali būti lėtinės ir juntamų simptomų nesukelti. Tepinėlius ima gydytojas akušeris-ginekologas. Tepinėliai imami moteriai gulint akušerinėje kėdėje. Kad gydytojas galėtų apžiūrėti makštį ir gimdos kaklelį, įkišami siauri metaliniai loveliai - makšties skėtikliai. Po to mentele perbraukiama per gimdos kaklelio paviršių ir gautas turinys perkeliamas ant objektinio stiklelio, kuris tiriamas vėliau.
 

MAŽAKRAUJYSTĖ

Geležies trūkumo sukelta mažakraujyste (ferodeficitine anemija) gali susirgti vegetarai, nėščios, gausiai mėnesinių metu kraujuojančios moterys. Sergant mažakraujyste jaučiamas didelis bendras silpnumas, sunku susikaupti, dirbti fizinį ar protinį darbą, norisi miego, mirga akyse. Šie simptomai pasireiškia dėl to, kad trūksta raudonųjų kraujo kūnelių ir juose esančios medžiagos hemoglobino, kuri į visą organizmą išnešioja deguonį (viena iš svarbiausių sudedamųjų hemoglobino dalių yra geležis).
Mažakraujystę galima nustatyti atlikus paprastą kraujo tyrimą. Geležies koncentracija nustatoma papildomai ištyrus kraują. Geležies trūkumo sukelta anemija gydoma geriamais geležies preparatais. Kadangi liga vystosi lėtai, dažnai ji lieka nediagnozuojama.
 

ODOS VĖŽYS

Visi žmonės kartą per metus turėtų pasitikrinti, ar neserga odos vėžiu. Dažniausia vėžio forma, nustatoma 25-29 metų amžiuje, yra piktybinė melanoma. Kitos dvi odos vėžio rūšys yra dažnesnės vyresniame amžiuje ir nėra tokios pavojingos.
Rizika susirgti odos vėžiu padidėja, jei ant jūsų kūno yra daugiau kaip 100 apgamų (jaunesniems nei 20 metų amžiaus - daugiau kaip 50), šeimoje buvo sirgusių odos vėžiu, taip pat blondinams, rudaplaukiams bei šviesios odos žmonėms. Taip pat rizika padidėja, jeigu vaikystėje ilgai ir dažnai kaitinotės saulėje. Tačiau visos odos vėžį sukeliančios priežastys nėra galutinai išaiškintos. Ankstyvoje stadijoje diagnozuota melanoma yra visiškai išgydoma, tačiau vėlesnėse stadijose ji gali būti mirtina.
Tyrimas gana paprastas. Gydytojas įdėmiai apžiūri visą odą, taip pat burnos gleivinę. Melanoma gali atsirasti ne tik dažniausiai saulės apšviečiamose vietose. Įtariami tie apgamai, kurie yra dažnai traumuojami arba pakeičia formą, pobūdį, spalvą, pavyzdžiui, tampa šiurkštesni, padidėja. Tačiau melanoma nebūtinai turi atsirasti iš apgamo, ji gali pradėti vystytis ir iš kitokių pažeidimų.
Tiksliausiai diagnozuoti odos pažeidimus gali odos ligų gydytojas.
 

DANTENŲ TYRIMAS

Visiems bent du kartus per metus reikia apsilankyti pas stomatologą. Šio apsilankymo metu patikrinami ne tik dantys, bet ir dantenos.
Paprastai dantenų ligos atsiranda vyresniems nei 40 metų žmonėms. Tačiau jos gali prasidėti ir jauniems žmonėms, ypač jei kruopščiai nevalomi tarpdančiai. Iš tarpdančių neišvalytos bakterijos skverbiasi giliau į dantenų audinį, ten suformuoja kišenėles tarp dantų ir dantenų, jose dauginasi ir ardo dantį supantį bei prilaikantį kaulą. Be to, nesveikos dantenos yra nuolatinis infekcijos šaltinis: bakterijos gali nukeliauti į bet kurį kitą organą ar audinį ir sukelti ligą.
Tyrimo metu stomatologas keliose vietose apie dantį įkiša metalinį zondelį. Jei jis lenda ne giliau kaip 1-3 milimetrus, jūsų dantenos sveikos, jei “kišenė” gilesnė nei 3 milimetrai, bakterijos jau gali slėptis joje, nes jų nebepasiekia dantų šepetėlio šereliai ar dantų siūlas. Tarp dantų ir dantenų ribos kaupiasi apnašos, susidaro dantų akmenys. Juos pašalinus, bakterijoms sunkiau daugintis ir jei po to dantys prižiūrimi gerai, dantenos išgyja.
 

KAULŲ TANKIO TYRIMAS

Kaulų išretėjimą (osteoporozę) reikėtų ištirti visoms klimakterinio amžiaus moterims. Taip pat kaulų tankio tyrimas gali būti reikalingas paauglėms, sergančioms anoreksija ar bulimija (nesveikas badavimas ar persivalgymas), sportininkėms, kurioms dingsta mėnesinės, o riebalinis audinys sudaro mažiau kaip 18 proc. kūno masės, moterims, kurioms dėl gimdos pašalinimo prasidėjo ankstyvas klimakterinis periodas, vartojančioms hormoninius vaistus nuo astmos, gydytoms nuo hipotiroidizmo (susilpnėjusios skydliaukės funkcijos).
Kaulinį audinį yra gana paprasta išsaugoti nepakitusį, daug sunkiau vėliau jį atkurti iš naujo. Taigi kuo anksčiau nustatysite, kad jūsų kaulai išretėję, tuo lengviau ir paprasčiau bus gydytis. Negydyta osteoporozė sukelia savaiminius slankstelių lūžius, dėl sumažėjusio kaulų tankio labai lengvai gali lūžti kiti kaulai, ypač šlaunies, blauzdos ar dilbio.
Kaulų tankio nustatymo aparatūra neseniai atsirado ir Lietuvoje. Deja, kol kas dar ne visos ligoninės ar poliklinikos ją turi. Procedūra visai neskausminga: prie šlaunikaulio viršutinės dalies ar kryžkaulio priglaudžiamas daviklis, skleidžiantis labai ploną silpnų rentgeno spindulių pluoštelį; rezultatai gaunami pagal tai, kiek spindulių praeina pro kaulą. Rezultatai įvertinami lyginant juos su to paties amžiaus moterų vidutiniu kaulų tankiu.
 

CHOLESTEROLIO KIEKIO KRAUJYJE IŠTYRIMAS

Sulaukus 20 metų kas penkerius metus reikia pasitikrinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jeigu cholesterolio koncentracija yra didesnė kaip
240 mg/mmol/l, būtina ištirti cholesterolio sudedamųjų dalių - DTL (didelio tankio lipoproteidų) ir MTL (mažo tanko lipoproteidų) - koncentraciją. DTL yra naudinga, “gera” cholesterolio dalis, didelė jo koncentracija gali apsaugoti nuo širdies ligų, MTL yra “bloga”, didinanti riziką susirgti širdies ligomis cholesterolio dalis.
Maždaug pusei suaugusiųjų cholesterolio koncentracija yra padidėjusi. Didelė cholesterolio koncentracija padidina riziką susirgti širdies ligomis, insultu. Jeigu nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija, pradedama gydyti ne vaistais, o dieta, turinčia daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių, fiziniais pratimais.
Paskirti cholesterolio koncentracijos tyrimą gali šeimos gydytojas.
 

CUKRINIS DIABETAS

Visi asmenys, sulaukę 45 metų, kartą per trejus metus turėtų pasitikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei jūs esate nutukę, turite diabetu sergančių giminaičių, jūsų kraujyje yra sumažėjusi didelio tankio lipoproteidų (DTL) koncentracija arba sirgote cukriniu diabetu nėštumo metu, būtina pradėti tikrinti gliukozės koncentraciją nesulaukus 45 metų. Kuo daugiau rizikos faktorių, tuo anksčiau privalote pradėti tyrimus. Visoms nėščioms moterims tarp 24 ir 28 nėštumo savaitės yra ištiriama gliukozės koncentracija kraujyje.
Diabetas ilgai gali nesukelti aiškių simptomų. Sergantis diabetu gali jausti troškulį, dažnai šlapintis, gali pablogėti regėjimas, dažnai atsirasti pūlingų bėrimų odoje. Liga progresuoja visą laiką ir nesigydant yra labai pavojinga, dėl to gydytojai diabetą dažnai vadina tyliuoju žudiku. Dėl didelės gliukozės koncentracijos pažeidžiamos kraujagyslės, ypač akių ir inkstų, galūnių nervai. Diabetas padidina riziką susirgti infarktu ir insultu.
Gliukozės koncentracija nustatoma ištyrus iš venos paimtą kraują (kraujas imamas nevalgiusiam pacientui). Jei žmogus sveikas, gliukozės koncentracija kraujyje svyruoja nuo 3,33 iki 5,55 mmol/l. Jeigu gliukozės koncentracija siekia 6,7 mmol/l, gliukozės tolerancija yra sutrikusi ir tai reiškia, kad ateityje galite susirgti cukriniu diabetu ir širdies kraujagyslių ligomis. Sutrikusi gliukozės tolerancija gydoma ne medikamentais, o dieta, fiziniais pratimais. Gliukozės koncentracija didesnė nei 6,7 mmol/l, diagnozuojamas diabetas. Tokius atveju reikia tolimesnių tyrimų.
Paskirti gliukozės koncentracijos tyrimą gali šeimos gydytojas.