skausmingi taškai gali būti atviri – kuriuos jaučiame, ir uždari –...
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauŽolelių rinkėjas turėjo 23 žmonas ir užaugino daugiau kaip 200 vaikų...
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauJogos mokytojas Vytis Zabulėnas ne vienerius metus kasdien praktikuoja jogos filosofiją. Ramesnio, nuosaikesnio, harmoningesnio gyvenimo jis padeda ieškoti į jo užsiėmimus užsukusiems įvairaus amžiaus žmonėms Vilniuje ir Kaune, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos studentus supažindina su jogos poveikiu žmogaus savijautai. Taip pat jis yra Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas. Dabar Vytis dar ves asmenybės ugdymo seminarus „Sveiko žmogaus akademijos“ nariams. Šie seminarai vyks kavinėje „Arbatos magija“. ...
Skaityti daugiauAr Lietuvoje gali būti naudingos, pavyzdžiui, Ajurvedos žinios?...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku, kai visi aplinkui kosėja, čiaudi ir sloguoja, vis dairomės per petį ir laukiame, kada mūsų imunitetą nugalės virusai ir visi kiti jį silpninantys stresai. Tačiau jei atsigręžtume į ilgaamžius rytiečius, dėl mus puolančių virusų ar silpno imuniteto baimintis tektų kur kas mažiau. Rytų šalių medicinoje daugiau nei 2000 metų gripo ir peršalimo profilaktikai naudojama augalo veiklioji medžiaga resveratrolis....
Skaityti daugiauArūnas Jonuškis – Klaipėdos klubo „Kelias į save“ vadovas. Jau 20 metų veda energinės jogos, energinio cigun, meditacijų praktikas. Yra 4 knygelių apie su džok terapiją, straipsnių apie sveikatą autorius, 10-ties televizijos laidų apie sveikatingumą dalyvis. Įrašė 10 DVD mokomųjų programų, kaip, pasitelkiant jogą, cigun, meditacijas, kvėpavimą, pagerinti dvasinę ir fizinę būklę. „Su džok sistema domiuosi jau du dešimtmečius, esu sukaupęs nemažą patirtį šioje srityje“, – sako Arūnas....
Skaityti daugiauMūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? Kaip rašė žymus lietuvių filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta, labiau žinomas Vydūno vardu, „gyvybė prasilaužia augmenijoje, todėl augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir, pasak Vydūno, mums tinkamiausias tas maistas, „kurį tam laikui augmenija atneša.“ ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauPraėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai daugiau paprašėme papasakoti rubrikos konsultanto, Kauno medicinos universiteto dėstytojo, Reabilitacijos klinikos gydytojo ir Dainiaus Butvilo klinikos įkūrėjo Dainiaus Butvilo....
Skaityti daugiauViena iš plačiajai visuomenei geriausiai žinomų, o kartu ir intriguojančių netradicinės medicinos šakų yra akupunktūra. Šią „šlovę“ gydymo būdas užsitarnavo iš pažiūros ekstremaliomis priemonėmis – kūno badymu adatomis. Daugelis, nors ir girdėję, netiki jog procesas, kai į įvairias kūno vietas bedamos adatėlės, yra neskausmingas. Taigi, norėdamas praskleisti akupunktūros paslapties šydą, „Sveikas žmogus“ savo netradicinės medicinos rubrikoje šį kartą pasakoja apie akupunktūrą. ...
Skaityti daugiauKad ir ką sakytų jogos ekspertai, reikia pripažinti, jog ši Rytų medicina vis dar yra naujas reiškinys Lietuvoje. Nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių negalėtų tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ką jau kalbėti apie bandymą praktikuoti jogą. Tikėtina, kad jūs jau esate skaitę išsamų pradžiamokslį šia tema, tačiau galbūt nepastebėjote vieno fakto – jį parašė žmogus, aktyviai užsiimantis joga. Būtent todėl minėtuose tekstuose tokia netradicinės medicinos forma yra pernelyg aukštinama. Šiame straipsnyje pateiksiu savo nešališką, ne jogos ekspertės požiūrį į jogą. Iš pradžių trumpai aprašysiu jogos istoriją, vėliau papasakosiu apie jos pritaikymą ir naudą kasdieniame gyvenime, o vėliau ir išsamų teigiamos mąstysenos bei meditacijos sąvokų aprašymą....
Skaityti daugiauMūsų visų tėvynė yra Žemės planeta. Mes esame jos dalis, o ji yra mūsų dalis. Žemė duoda gyvybę augalams, vandenį ir orą, būtinus mūsų egzistavimui. Mūsų kūnai, kai juos palieka gyvybė, atiduodami žemei. Daugelį amžių žmonija tikėjo, kad žemė – visatos centras, nes ji gyvenimo pagrindas. Deja, žmogus labai užteršė savo gimtąją planetą, nyksta miškai, nuodijamos upės ir atmosfera, o kartu išsigimsta žmogus. Galbūt todėl ir žemės stichijos ligos (diabetas, virškinimo negalavimai) tapo masiškai paplitusios....
Skaityti daugiauFengšui – tai 4000 metų amžiaus senovinis kinų menas kurti namų interjerą ir apimantis daiktų, spalvų, simbolių išdėstymą taip, kad visos žmogaus gyvenimo sritys veiktų harmoningai bei pritrauktų teigiamą „či“ energiją. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, jog kaip ir daugelio netradicinio gyvenimo ar gydymo būdų, fengšui poveikis nėra patvirtintas moksliškai ar kaip nors kitaip garantuojamas. Nepaisant to, šį meną praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje, apie jį rašomos knygos, tad „Sveikas žmogus“ siūlo jei ne išbandyti, tai bent jau susipažinti su šiuo menu ir patiems nuspręsti, tikėti šiais patarimais, ar ne. ...
Skaityti daugiauVandens stichija Primename, kad kinų medicinos supratimo pagrindas – savitas supratimas apie žmogų, jo energijas. Kūne vykstančius procesus valdo specialus 5 energijų algoritmas. Šias energijas dar vadina stichijomis. ...
Skaityti daugiauŠiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Mokslininkai randa vis naujų veikliųjų medžiagų augaliniuose produktuose, ieško ryšio tarp šių medžiagų vartojimo ir galimybės išvengti ligų. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių (ir jų profilaktikos priemonių) ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos ?...
Skaityti daugiauRytų filosofija bei medicina didelį dėmesį skiria žmogaus jausmams, mąstymui. Teigiama, kad jausmų ir mentalinė energija funkcionuoja visame kūne, o jos dalis saugoma mūsų organuose. Ji ir sudaro jų esmę. Senosios filosofinės kinų medicinos citatos teigia – nuolat vibruojant penkių stichijų dorybių ribose, žmogaus sistema išlieka stabili, jei įnešame negatyvų kintamąjį, visa energinių kanalų sistema, o kartu ir kūno funkcijos, sutrinka. Kas tie negatyvūs veiksniai? Teigiama, kad vandens stichiją pažeidžia pagieža, neapykanta, baimė. Medžio stichiją – abejonė, neapsisprendimas, agresija, ugnies – liūdesys, pavydas, žemės – melas, įkyrios mintys, metalo – išankstinis nusistatymas, melancholija. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinis gyvenimo stilius neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją. Klasikinėje medicinoje šios ligos gydomos specialiais vaistais, o pradinės ligų stadijos – psichoterapija. Ar gali žmogus pats sau padėti? Pirmiausia jis turi žinoti, kaip funkcionuoja jo kūnas, kokia jo energinė schema, kaip atsiranda mintys ir jausmai, tik tada jis gali savyje susivokti ir tvarkytis. Ką Rytų tradicinė medicina kalba apie depresiją ir nestabilią psichiką?...
Skaityti daugiauPraėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pasakojome apie pagrindinius mitybos pagal Ajurvedą principus. Šį kartą jūsų dėmesiui konkrečios rekomendacijos, ką valgyti atskirų konstitucijų žmonėms....
Skaityti daugiauŠiuolaikinės mitybos rekomendacijos atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, tarp jų ir biologiškai veiklių junginių. Ir kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors daug senesnis, yra kur kas išsamesnis, turi daugiau briaunų. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą, – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą. ...
Skaityti daugiauSuprasti, kas yra žmogaus higiena, nėra sunku. Suvokti, kad ji gali būti mūsų sveikatos esmė ir pagrindas – daug sunkiau. Nes mes nežinome, kas yra žmogaus higiena pagal Ajurvedą. Pagal Ajurvedą žmogus yra siela, turinti kūną, protą, jusles, ego ir intelektą. Sveikas ir laimingas žmogus gali jaustis tik tada, kai sveikos ir, svarbiausia, higieniškai švarios jo visos šios sudedamosios komponentės. O kokia gi higiena reikalinga žmogaus sielai, kūnui, protui, juslėms, ego ir intelektui? Lengviausia pradėti, žinoma, nuo kūno....
Skaityti daugiauTęsiame praėjusiame numeryje pradėtą straipsnių „Kita medicina“ ciklą – apie oficialiai nepriimtą mediciną. Pirmajame straipsnyje tuomet pristatėme seniausią mediciną – ajurvedą. Šį kartą apie tai, ką ajurveda teigia apie maisto skonį....
Skaityti daugiauBobo Honibolo (Bob Honiball) patirtis kovos menų, savigynos ir neginkluotos kovos menų srityse siekia per 40 metų. Prasta sveikata vaikystėje pastūmėjo Bobą susidomėti kovos menais, atrasti juose tobulą fizinį aktyvumą, stiprią filosofiją, požiūrį į gyvenimą, discipliną ir, aišku, sveikatos užtikrinimą. Jis yra įvaldęs ir Tai-či metodą, kurį galima vadinti ne tik kovos metodu, bet ir būdu išsaugoti gerą savijautą ilgą laiką. ...
Skaityti daugiauŽodis „ajurveda“ sanskrito kalba reiškia „gyvenimo žinios“. Tai medicininių bei filosofinių žinių sistema, mokanti, kaip sustiprinti gerovę, sveikatą ir kūrybinį tobulėjimą. Ajurveda yra holistinė medicinos sistema, plačiai taikoma Rytuose, o dabar vis didesnio susidomėjimo sulaukianti Vakaruose. Jos tiesos dėstomos daugelyje medicinos institutų, atsidaro naujos ajurvedos klinikos, kuriose žmonės gydomi masažo, valymo procedūromis, rekomenduojama mityba nustatant individualią došą....
Skaityti daugiauRytuose ir moterys, ir vyrai skiria daug dėmesio kūno ir sielos harmonijai. Europiečiai bando perprasti dvasinius rytiečių gyvenimo aspektus, tačiau pamiršta kūną. Tad kalbant apie rytiečių požiūrį į grožį minimi žodžiai „sveikata“ ir „dvasia“. Tačiau šių dienų mokslininkai kasdien padovanoja žmonijai po naują kosmetologijos atradimą, kuris ilgainiui taps „auksine klasika“ kaip ir rytietiški masažai. Vilniuje įsikūrusiuose grožio namuose „Beža Familia“ galima išbandyti naujausius japonų kosmetologinius atradimus. ...
Skaityti daugiauJogos pratimai vandenyje mažina statinį krūvį stuburui, teigiamai veikia vidaus organų darbą, suteikia energijos ir harmonizuoja psichiką, sugrąžina žmogų prie gamtos ištakų. Joga vandenyje apima labai platų spektrą. Galimos taikomosios ir terapinės procedūros, gimdymo technikos, jogos žaidimai, jogos pozos (asanos) bei kvėpavimai (pranajama). Taip pat yra net jogos plaukymo ar nardymo stiliai. Šiame straipsnyje supažindinsime su jogos pozomis, kurias galima atlikti vandenyje. Praplėskite savo galimybes, tegul buvimas gamtoje ir jogos žinių panaudojimas tampa nuolatiniais sveikatos pagalbininkais. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau išminties ieškoma praeityje. Priversti didžiulio tempo atsigręžiame ir tikrąją prasmę pamatome ten, kur ji glūdi jau kelis tūkstančius metus. Ne išimtis – ir medicina. Šį kartą siūlome arčiau pažvelgti į Tibeto mediciną bei Indijos gyvenimo meną – ajurvedą. Nustebsite, kiek išminties galima rasti kelių tūkstančių metų senumo tiesose....
Skaityti daugiauŠiandien greta klasikinės medicinos pas mus populiarėja alternatyvi vakarietiškajai Rytų medicina. Balandžio mėnesį Lietuvoje viešėjo ir paskaitas skaitė knygų apie Tibeto mediciną autorius ir bendraautoris iš Šveicarijos Herbertas ŠVABLAS. Su juo kalbamės apie Tibeto mediciną, jos ypatumus ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje....
Skaityti daugiauSkirtingai, nei mūsų, Vakarų medicina, Tibeto medicina, žmogų laiko gamtos dalimi, o žmogaus kūną ir sielą – neatskiriamais. Tibeto medicina yra seniausia iki šiol praktikuojama medicinos rūšis, kuri sujungia svarbiausias Rytų medicinos tradicijas. Tai medicina, kuri buvo puoselėjama tūkstančius metų, o dabar sėkmingai dalijasi savo patirtimi su Vakarų pasauliu. Tibeto medicina yra mokslas, menas ir filosofija. Tai mokslas, nes visa Tibeto medicinos teorija yra metodiška ir logiška, ji paremta žmogaus ir jo santykio su supančia aplinka supratimu. Tai menas, nes ligos diagnozavimas paremtas gydytojo kūrybingumu, įžvalgumu, sumanumu ir užuojauta. Tai filosofija, todėl, kad joje yra budizmo principų raktas – altruizmas, karma ir moralė....
Skaityti daugiauTaškų derinimas, akupunktūros kanalai, lokalūs taškai... Šios sąvokos daugeliui net negirdėtos. Tik vienetai žino, kad kūno taškai išdėstyti akupunktūriniuose kanaluose ir kad iš 700 pagrindinių taškų tik 60 turi ne tik simptominę, bet ir metafizinę reikšmę. Kam reikalingas tas badymas ir įvairūs taškų deriniai? Apie šiuos reiškinius kalbamės su Vilniaus homeopatijos medicinos klinikos direktoriumi Aleksandru GRUNIČEVU. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja legenda, kad kadaise žmonija turėjo vientisas ir visavertes žinias. Istorijos ratui besisukant, šis tobulai žinias atspindintis veidrodis sudužo. Ir pabiro šukės po visą pasaulį... Kiekviena tauta, kultūra ar civilizacija turi unikalias patirtis ir išmintį. Pabandykime tas šukes surinkti, sudėti kartu ir pamatyti tai, kas lyg šiol buvo užslėpta....
Skaityti daugiauVakarų civilizacija nužengė ilgą vystymosi kelią, kol galų gale „pametė“ žmogų. Šiuolaikinis žmogus „techno sapiens“ bando save pagaminti, bando save nusipirkti dar labiau nutoldamas nuo savo gamtiškosios prigimties. Gyvoji jogos tradicija ir Rytų medicinos patarimai identiškai atitinka ankstyvosios krikščionybės laikų dvasią. Atsisukime į dviejų tūkstančių metų senumo istoriją ir tikrai rasime atsakymus, kurių negauname šiandien. ...
Skaityti daugiauMinčių chaosas, nuolatinis skubėjimas, dažnas nuovargis, deja, daugelio iš mūsų gyvenimo palydovai. Kaip viso to atsikratyti? Atgyjant pavasariui, labai tinkamas laikas apie tai pamąstyti. Gal galime atrasti kažką naujo, pagaliau užsiimti savimi? Vienas iš patikimų būdų nugalėti blogas mintis ir pavasarinę depresiją – joga, bent jau taip teigia ją propaguojantieji ir praktikuojantieji. „Ji padeda atitrūkti nuo kasdieninių darbų, rūpesčių ir suteikia puikią galimybę ne tik paįvairinti laisvalaikį, bet ir pagerinti savo sveikatą, – teigia išbandžiusieji. – Po pratybų ištirpsta liūdesys, baimė, nerimas, sumažėja skausmai, jaučiamės pailsėję, geriau miegame.”...
Skaityti daugiauSveikata, pagal jogos mokymą, – tai fizinių ir psichinių kliūčių nebuvimas siekiant savojo tikslo bei tobula organizmo funkcinių sistemų pusiausvyra. Jogos terapija – tokia jogos praktikų dalis, kuri padeda žmogui pasiekti kiek įmanoma tobuliausią fizinės, psichinės ir dvasinės gerovės būklę. Kaip matome, tai atitinka bendruosius jogos tikslus. Todėl visas jogos technikas galėtume vadinti terapinėmis, tik jogos terapeutas gali tiksliau pritaikyti individualizuotas praktikas, naudoti pagalbines priemones, apie kurias ir pakalbėsime....
Skaityti daugiauNorėtųsi pradėti atkreipiant dėmesį į paradoksą: netradicine medicina mes vadiname tokias gydymo praktikas, kurioms jau tūkstančiai metų. Toks nesusipratimas veda į klaidingą pasaulėžiūrą bei unikalios žmonijos patirties ignoravimą. Rečiau sutinkamas, bet tikslesnis terminas – Rytų tradicinė medicina. Tai Indijos ir Kinijos, Japonijos, Vietnamo, Korėjos ir Tailando, pagaliau, arabų šalių patirtis. ...
Skaityti daugiauReiki - tai natūralaus gydymo metodas, kai gydoma rankomis tekančia gyvybine energija. Žodis Rei reiškia Dievą, Ki -gyvybinę energiją. Šis metodas siejasi su bibline stebuklinga Jėzaus Kristaus rankų gydomąja galia. Šio metodo atradėjas yra japonų teologas dr. Mikao Ūsui. Tačiau dr. Mikao Ūsui tik atrado tai, kas buvo seniai surašyta rankraščiuose, kruopščiai išsaugotus vienuolių. Jis perskaitė daugybę rankraščių sanskrito kalba, kol atrado aprašytus ritualus, kaip kreiptis į Dievą ir nukreipti dieviškąją energiją į rankas....
Skaityti daugiauTai visai neseniai, tik 1987m. atsiradęs gydymosi būdas, kurį išrado Pietų Korėjos mokslininkas Pak Dže Vu. Korėjiečių kalba su reiškia „plaštaka", džok - „pėda". Sudžok - taškinis plaštakų ir pėdų masažas....
Skaityti daugiauPagal archeologinių kasinėjimų duomenis nustatyta, kad Kinijoje akupresūra bei akupunktūra gydyta jau prieš 6000 metų. Joks kitas gydymo būdas neturi tokios ilgos ir dokumentais apie sėkmingą išgydymą pagrįstos istorijos. Manoma, kad akupresūra — senesnis gydymo būdas nei akupunktūra. Ji turi švelnesnį poveikį ir yra ne tokia specializuota. Šiatsu japonų gydytojų sukurtas gydymo būdas, atsiradęs visai neseniai, tik XX a. trečiajame dešimtmetyje. Šiatsu pagrįstas aktyvių taškų spaudimu pirštais derinamu su kitomis technikomis. Akupresūra - tai akupunktūrinių taškų spaudimo technika. Šiatsu - aktyvių taškų spaudimas pirštais derinamas su kitomis technikomis, pavyzdžiui, spūsčiojimu delnu ar raumenų tempimu....
Skaityti daugiauAkupunktūra - iš Kinijos kilęs gydymo būdas, kai adatomis veikiami biologiškai aktyvūs kūno taškai. Kiekvienas biologiškai aktyvus taškas turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu. Dabar šių taškų priskaičiuojama apie 2000, tačiau praktikiniame darbe yra naudojami ne visi....
Skaityti daugiauJoga – tai geriausia, ką galite duoti sau ir būsimam kūdikiui fizine, emocine ir dvasine prasme. Tik svarbu nepamiršti pagrindinio gyvenimo dėsnio: „Jei nori ką gauti, tenka kažką ir duoti...“, – sako Kauno jogos studijos instruktorė kineziterapeutė Giedrė PARŠELIŪNIENĖ, vedanti nėščioms moterims jogos pratybas....
Skaityti daugiauAjurveda, arba Indijos tradicinė medicina bei sveikatos stiprinimo sistema, žinoma jau daugiau kaip 5 tūkst. metų. Daugelis Ajurvedos mitybos, kvėpavimo ir kitų organizmo funkcijų reguliavimo metodų taikomi kaip papildomieji šiuolaikinės reabilitacijos metodai. Gydytoja Aurelija DAVYDAVIČIENĖ, sporto medicinos ir reabilitacijos specialistė, Rytų masažo technikas studijavusi pas garsius Tailando, Indijos, Vietnamo, Japonijos ir Vokietijos specialistus, „Sveiko žmogaus“ skaitytojams pataria išbandyti Ajurvedos rekomenduojamą savarankišą masažą. ...
Skaityti daugiauAkupunktūros istorija prasideda Kinijoje trečiojo kinų Imperatoriaus Huang Di (“Geltonojo imperatoriaus”) viešpatavimo laikais, 2696-2598 m.pr.Kr. Šis žmogus parašė klasikinės medicinos veikalą, kuriame yra ir akupunktūros pagrindai. Tais laikais buvęs pagrindinis medicinos mokslo vadovas išliko iki šių dienų. Vėlesnių laikų tekstų ir šio gydymo būdo aprašymų yra išlikę ir daugiau, tačiau ilgus amžius akupunktūra buvo gydoma tik Rytuose. Europoje ji pasirodė XVII a. Prancūzijos jėzuitų dėka, bet iki paskutiniųjų mūsų amžiaus dešimtmečių Vakarų pasaulis akupunktūrą vertino skeptiškai. Tai lėmė radikaliai skirtingos Rytų ir Vakarų pasaulėžiūros. Rytų medicinoje akcentuojamas holistinis modelis - aiškinama tam tikrų santykių, procesų ir ryšių visuma, o Vakaruose vyrauja linijinis (priežastingumo ir redukcijos) mąstymas, todėl vakariečiui tikrai sunku suvokti, kaip adatos įdūrimas į ranką gali gydyti danties skausmą. Akupunktūrinė analgezija neatitiko vyraujančių psichologinių Vakarų mokslininkų nuostatų, todėl ilgai buvo laikoma anekdotu. Tik 8-tame dešimtmetyje atlikus kelis mokslinius tyrimus pateikta 17 skirtingų bei įtikinamų akupunktūros efektyvumo įrodymų ir požiūris į šį gydymo metodą iš esmės pasikeitė....
Skaityti daugiauDaugelis Lietuvoje žino Harė Krišna šventyklą, daugelis yra matę jos narius spalvingais drabužiais, su muzikos instrumentais kolona traukiančius Kauno centru, ar bent jau televizijos laidose, tačiau ne visi žino, kad viena iš jų veiklos sričių - sveikos gyvensenos propaganda ir praktika. Šiame straipsnyje nebandysime gilintis į jų filosofines ir religines teorijas, bet pasistengsime daugiau susipažinti su sveiku gyvenimo būdu, ypač sveika mityba. Kalbamės su Harė Krišnos šventyklos viceprezidentu Mindaugu SENKUMI....
Skaityti daugiauDaugumai šiuolaikinių žmonių aktualu būti darbingiems ir energingiems, susidoroti su stresu, kasdien pajėgti spręsti įvairiausias problemas. Natūralu, kad imame vertinti ne tik materialius dalykus, bet ir tai, kam pavadinti vartojami terminai „dvasinis pasaulis“, „vidinis tobulėjimas“, „joga“, „meditacija“. Tai praktikuojantieji sako, kad savęs tobulinimas ir pažinimas padeda gyventi. Bent jau tais momentais, kai nelieka jėgų pakelti žvilgsnį aukštyn (ir nustebti išvydus, kad ir virš skubančio miesto yra mėlynas dangus!). ...
Skaityti daugiauPastarąjį dešimtmetį Rytų medicina populiarėja ir Vakaruose. Rytų medicinos programos integruojamos ir į Amerikos bei Vakarų Europos medicinos universitetus. Šiuolaikinėse klinikose drauge su vadinamosios tradicinės medicinos metodais taikomi ir netradiciniai. Vieni iš jų – Ajurvedos metodai. Ajurveda – tai senovės Indijos žinių apie sveikatą ir gyvenseną bei gydymo sistema, turinti 5 tūkst. metų tradicijas. Kuo tolimos šalies bei savitos kultūros tradicijos patrauklios vakariečiams? Ar sudėtinga suprasti Ajurvedos principus ir pasinaudoti jais savo kūno bei dvasios sveikatai stiprinti? Lietuvoje lankėsi Jiva Ajurvedos tyrimų instituto (Faridabadas, Indija) vadovas Ajurvedos medicinos daktaras Partapas ČauHanas (Partap Chaunhan). Jis susitiko su medikais, konsultavo pacientus, skaitė paskaitas....
Skaityti daugiauAjurveda, arba Indijos ilgaamžiškumo menas bei sveikatos stiprinimo sistema, žinoma jau daugiau kaip 5 tūkst. metų. Daugelis Ajurvedos mitybos, kvėpavimo ir kitų organizmo funkcijų reguliavimo metodų puikiai tinka ir mūsų dienomis. Kauno sporto medicinos centro gydytoja Aurelija Davydavičienė jogos, kvėpavimo, Ajurvedos ir rytietiško masažo žinias, kurių įgijo Tailande, Vietname ir Vokietijoje, taiko asmeniškai bei profesionaliai rekomenduoja pacientams. ...
Skaityti daugiauAndrejus Siderskis vaikystėje labai sirgo - vargino stuburo ligos. Gydytojai prognozavo, kad ateityje nefunkcionuos kojos ir jaunuolis turės susitaikyti su gyvenimu invalido vežimėlyje. Šiandien prieš mūsų akis - jaunas, stiprus ir sveikas 40 metų perkopęs vyriškis. Jis nuo 16 metų praktikuoja hatha joga, rašo eiles ir knygas, kuria dokumentinius filmus, muziką, išvertė daug knygų apie jogą, yra psichotropinės tapybos pradininkas. Andrejus Siderskis - Pasaulio jogos asociacijos garbės narys, treniruoja Ukrainos jogos rinktinę, kurios nariai ne kartą yra laimėję pasauliniuose jogos gimnastikos čempionatuose. Veda tarptautinius jogos seminarus Amerikoje, Izraelyje, Rusijoje. Šį kartą A. Siderskis atvyko į Lietuvą, pakviestas Lietuvos jogos asociacijos pirmininko ir Kauno jogos studijos vadovo Vyčio Zabulėno. Tokio lygio jogos meistras mūsų šalyje viešėjo pirmą kartą. ...
Skaityti daugiauJoga - tai visapusiško ugdymo sistema. Tinkamai sutelkiant dėmesį, kvėpuojant ir atliekant jogos pozas (asanas*), išmokstama kontroliuoti kūną ir dvasią. Kaip tik dėl šios aplinkybės jogos praktika yra viena veiksmingiausių priemonių šalinant dvasinį ir psichikos nestabilumą. Yra kiekvienai amžiaus grupei tinkamų asanų (Belgijos karalienė Motina net sulaukusi 84 metų atlikdavo jogos pozas). Išmokus jas atlikti taisyklingai ir kai tai nebereikalauja fizinių pastangų, pasiekiama vadinamoji sukhatos (palaimos, pasitenkinimo) būsena. Tuomet fizinis kūnas tampa pavaldus vidiniam „aš”, arba žmogaus esybei, ir pasiekiama kūno bei dvasios (psichikos) vienovė. Ši būsena ramina, teikia vidinio džiaugsmo ir teigiamai veikia fizinę sveikatą. Plačiau apie jogos praktiką bei mąstymo „instrumentų” poveikį sveikatai Kauno jogos studijoje kalbame su Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos gydytoju rezidentu jogos instruktoriumi Linu Leonu, Kauno šeimų, kuriose yra psichikos ligonių, bendrijos „Prošvaistė” vadove Danute Švirmickiene, Kauno jogos studijos instruktore Inga Urbonavičiene ir Lietuvos jogos asociacijos pirmininku, Kauno jogos studijos vadovu Vyčiu Zabulėnu. ...
Skaityti daugiauRytų šalių išminčiai gyvenimą lygina su vežimu, kurį traukia du vienodai bėgantys žirgai. Vienas jų simbolizuoja tai, kas materialu, kitas yra dvasinio aspekto simbolis. Jeigu kuris žirgas neišlaiko tempo ar ima skubėti, suklumpa arba šlubuoja, gyvenimo vežimas juda ne taip, kaip turėtų. Mūsų amžiaus bėda - materialusis žirgas stengiasi bėgti greičiau ir patempti daugiau nei dvasinis jo porininkas. Vienas iš būdų, padedantis šiuolaikiniam žmogui pasiekti darnos būseną, išvengti beprasmių veiksmų, pastebėti bei reguliuoti savo būsenos pokyčius ir kartu išsaugoti bei susigrąžinti sveikatą, yra jogos sistema. Apie tai Kauno jogos studijoje kalbame su gydytoja Ramona GALDIKIENE....
Skaityti daugiauLietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis labiau populiarėja reiki. Kas tai - dar vienas egzotiškas gydymo būdas ar reali pagalba žmogui? Kokias paslaptis slepia šis lietuviui neįprastas žodis? Išsklaidyti visus nuogąstavimus mums mielai sutiko padėti pats reiki meistras, idealios sveikatos filosofijos propaguotojas, sveikatingumo ir dvasinio tobulinimosi klubo iniciatorius Virginijus MOCKUS....
Skaityti daugiau