Osteoporozę svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti

Osteoporozė tradiciškai laikoma vyresnio amžiaus moterų liga. Ir iš tiesų ja dažniau serga moterys. Nors dažnai moteriai atrodo, kad ši problema jos nepalies (pasaulinė apklausa rodo, kad 80 proc. moterų, sulaukusios pomenopauzės periodo, negalvoja, kad joms gresia osteoporozė ir kaulų lūžiai), faktai rodo ką kita. Sulaukus 50 m. amžiaus, 1 iš 3 moterų yra reali rizika patirti ne mažiau kaip vieną osteoporozinį kaulo lūžį per likusį savo gyvenimą. Tačiau osteoporoze, nors ir rečiau, serga ir vyrai. Nors maždaug nuo 55 metų moterims osteoporozės nulemtų kaulų lūžių pasitaiko kur kas dažniau nei vyrams, tačiau tarp senyvo amžiaus (daugiau nei 75 m.) vyrų ir moterų šlaunikaulio kaklelio lūžių skaičius beveik susilygina.
Apie moterų osteoporozę rašoma dažnai ir informacijos yra daug, tad šį kartą — apie kur kas rečiau nagrinėjamą problemą – vyrų osteoporozę. Nors tiek moterų, tiek vyrų osteoporozė gydoma taip pat, yra dalykų, kurie būdingi tik vyrams, ypač kalbant apie ligos priežastis.
 

Vyrų osteoporozė

Kodėl vyrai serga rečiau?
Atsakymo reikia ieškoti jaunystėje, kai žmogus bręsta ir didėja jo kaulų masė, bei tarp vyriškų ir moteriškų hormonų poveikio kaulų apykaitai skirtumų. Berniukai bręsta ilgiau, todėl sukaupia daugiau kaulų masės. Mergaitės, bręsdamos trumpiau ir intensyviau, sukaupia jos mažiau. Pomenopauzės laikotarpiu, neišvengiamai mažėjant kaulų mineraliniam tankiui, labai svarbu, nuo kokio dydžio jis pradeda mažėti. Tai nulemia, kaip greitai kaulų mineralinis tankis (KMT) taps toks, kai padidės lūžių tikimybė.
Manoma, kad kaulo žievinio sluoksnio apykaitai didesnę įtaką turi vyriškasis hormonas testosteronas, trabekulinės dalies – estrogenai. Pomenopauzės metu estrogenų kiekis kraujyje moterims mažėja labai greitai, atitinkamai kaulai greitai netenka mineralinių medžiagų, keičiasi jų mikrostruktūra, jie retėja ir lūžta. Vyrams testosterono kiekis senstant mažėja ne taip staiga, kaulo žievinis ir trabekulinis sluoksnis ilgesnį laiką išlieka nepakitę. Ir tik sename amžiuje, kai jau smarkiai pakinta ir žievinis kaulo sluoksnis, išakijusio šlaunikaulio kaklelio tikimybė vyrams ir moterims beveik susilygina.
Dažniausios vyrų osteoporozės priežastys
Pagal atsiradimo priežastis osteoporozę galima suskirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė yra susijusi su amžiumi, antrinė – nulemta kitų ligų ar patologinių būklių, kurios paveikia kaulo apykaitą, mikrostruktūrą ir mineralinį tankį. Jeigu tarp moterų beveik 80 proc. atvejų osteoporozė yra pirminė, t.y. susijusi su senėjimo procesu, ir tik 20 proc. antrinių, tai tarp vyrų antrinė osteoporozė pasitaiko nuo 30 iki 60 proc. Vadinasi, nustačius mažą kaulų masę vyrams, reiktų nepamiršti apie galimą antrinę osteoporozę ir, tik jos nenustačius, galvoti apie su amžiumi susijusius kaulų pokyčius.
Dažniausios vyrų osteoporozės priežastys – per aktyvi antinksčių žievės veikla (hiperkorticizmas) ir nepakankama lytinių liaukų veikla – hipogonadizmas. Testosterono trūkumas arba jo veikimo sutrikimas organizme –15–20 proc. visų jaunesnio amžiaus vyrų osteoporozės priežastis.

Nereta antrinės osteoporozės priežastis – ilgalaikis kai kurių medikamentų vartojimas: gliukokortikoidų (dozė 5 mg ar daugiau per dieną ilgiau kaip šešis mėnesius), vaistų nuo traukulių (fenitoino ar fenobarbitalio) bei mažinančių skrandžio rūgštingumą, kurių sudėtyje yra aliuminio druskos.
Vyrų antrinės osteoporozės ir lūžių atsiradimo tikimybę gali didinti alkoholizmas (net 15–20 proc. atvejų). Jis dažnai lemia prastą mitybą, mažą fizinį aktyvumą, traumas, hipogonadizmą. Visa tai skatina kaulų retėjimą.
Kaulų stiprumui, jų kokybei didelę įtaką turi virškinamosios sistemos ligos, ypač žarnyno uždegimai, kurie sutrikdo normalią kalcio ir fosforo, kitų mineralų bei vitaminų apykaitą, dėl to kaulai taip pat gali susilpnėti.
Diagnozuojant osteoporozę labai svarbu pagalvoti apie suaugusių žmonių rachito (osteomaliacijos) galimybę, kada kaulai blogai mineralizuojami dėl vitamino D trūkumo.
Reikia nepamiršti, kad yra piktybinių navikų, kurie sutrikdo normalią kaulų apykaitą. Vyrai daug dažniau nei moterys serga plaučių vėžiu, ypač plokščialąsteliniu, kuris beveik 62 proc. atvejų pakenkia kaulams, skatina kalcio bei fosforo netekimą.
Nereti atvejai, kai osteoporozė pasireiškia dėl mielominės ligos, inkstų, reumatinių bei endokrininių ligų.
 

Idiopatinė osteoporozė

30–50 proc. visų atvejų vyrų osteoporozė yra idiopatinė, t.y. nepavyksta rasti jos priežasčių. Vyrams idiopatinė osteoporozė nustatoma nuo 35 iki 75 metų amžiaus. Vėliau pasireiškia senatvinė osteoporozė.
 

Diagnostika

Vertinant osteoporozės riziką bei diagnozuojant ligą labai svarbu, kaip formavosi skeletas – kada žmogus brendo, kaip brendo, ar gavo pakankamai maisto medžiagų kaulams formuotis, ar buvo pakankamai fiziškai aktyvus.
Vyrams, kaip ir moterims, svarbiausias tyrimas diagnozuojant osteoporozę – kaulų mineralinio tankio nustatymas – osteodensitometrija, rentgenologinis tyrimas.
Tiriant galimas osteoporozės priežastis vyrams labai svarbu nustatyti kalcio ir fosforo kiekį šlapime. Yra sutrikimų (normokalcieminė hiperkalciurija), kai, esant normaliam kalcio kiekiui kraujyje, kalcio su šlapimu išskiriama kur kas daugiau negu norma. Vyrams tai viena iš galimų idiopatinės osteoporozės priežasčių.
 

Gydymas

Prieš pradedant gydyti būtina patikrinti, ar nėra antrinės osteoporozės. Pirminė osteoporozė gydoma bisfosfonatais – natrio alendronatu ar natrio risedronatu (Actonel). Jų veiksmingumą gydant vyrų osteoporozę įrodė klinikiniai tyrimai. Ilgalaikis gydymas bisfosfonatais yra saugus ir veiksmingas. Gydant vyresnio amžiaus žmonių osteoporozę labai svarbu pakankamai skirti kalcio, nes metams bėgant mažėja kalcio pasisavinimas iš žarnyno, daugiau jo išsiskiria su šlapimu. Osteoporozės gydymas nebus veiksmingas, jei nebus patenkinamas kalcio ir vitamino D paros poreikis.*
Seniems žmonėms svarbu vengti traumų. Pacientams reiktų patarti buitį sutvarkyti taip, kad judėti ir gyventi būtų saugu.
Reikėtų nepamiršti, kad fiziniai pratimai taip pat yra veiksmingi, nes padidina raumenų masę, pagerina koordinaciją, todėl sumažėja griuvimų ir kaulų lūžių pavojus. Ligoniams reikėtų patarti mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
 

Profilaktika

Profilaktika prasideda nuo vaikystės ir ypač svarbi brendimo laikotarpiu, sudarant geras sąlygas kaulams stiprėti. Reikia atkreipti dėmesį, ar gaunama pakankamai statybinių medžiagų, ar pakankamas fizinis aktyvumas, ar laiku prasideda brendimas. Ypač tai svarbu šeimose, kuriose yra asmenų, patyrusių netrauminių lūžių.
Vėliau, pasiekus vidutinį amžių, reikia stengtis kaulų masę išsaugoti. Reikia sveikai gyventi, vengti alkoholio, nerūkyti, kiek įmanoma vengti traumų, laiku ir nuolat gydytis lėtines ligas, galinčias sutrikdyti normalią kaulų apykaitą.
Labai svarbu ir sename amžiuje, kaip jauname, gauti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį.
Jei vidutiniame amžiuje sergama ligomis, kurioms gydyti skiriama medikamentų, kenkiančių normaliai kaulų apykaitai (pavyzdžiui, gliukokortikoidų), tuomet labai anksti reikia imtis profilaktikos priemonių, papildomai vartojant kalcio su vitaminu D. 

Vyrų osteoporozė

Kodėl vyrai serga rečiau?
Atsakymo reikia ieškoti jaunystėje, kai žmogus bręsta ir didėja jo kaulų masė, bei tarp vyriškų ir moteriškų hormonų poveikio kaulų apykaitai skirtumų. Berniukai bręsta ilgiau, todėl sukaupia daugiau kaulų masės. Mergaitės, bręsdamos trumpiau ir intensyviau, sukaupia jos mažiau. Pomenopauzės laikotarpiu, neišvengiamai mažėjant kaulų mineraliniam tankiui, labai svarbu, nuo kokio dydžio jis pradeda mažėti. Tai nulemia, kaip greitai kaulų mineralinis tankis (KMT) taps toks, kai padidės lūžių tikimybė.
Manoma, kad kaulo žievinio sluoksnio apykaitai didesnę įtaką turi vyriškasis hormonas testosteronas, trabekulinės dalies – estrogenai. Pomenopauzės metu estrogenų kiekis kraujyje moterims mažėja labai greitai, atitinkamai kaulai greitai netenka mineralinių medžiagų, keičiasi jų mikrostruktūra, jie retėja ir lūžta. Vyrams testosterono kiekis senstant mažėja ne taip staiga, kaulo žievinis ir trabekulinis sluoksnis ilgesnį laiką išlieka nepakitę. Ir tik sename amžiuje, kai jau smarkiai pakinta ir žievinis kaulo sluoksnis, išakijusio šlaunikaulio kaklelio tikimybė vyrams ir moterims beveik susilygina.
Dažniausios vyrų osteoporozės priežastys
Pagal atsiradimo priežastis osteoporozę galima suskirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė yra susijusi su amžiumi, antrinė – nulemta kitų ligų ar patologinių būklių, kurios paveikia kaulo apykaitą, mikrostruktūrą ir mineralinį tankį. Jeigu tarp moterų beveik 80 proc. atvejų osteoporozė yra pirminė, t.y. susijusi su senėjimo procesu, ir tik 20 proc. antrinių, tai tarp vyrų antrinė osteoporozė pasitaiko nuo 30 iki 60 proc. Vadinasi, nustačius mažą kaulų masę vyrams, reiktų nepamiršti apie galimą antrinę osteoporozę ir, tik jos nenustačius, galvoti apie su amžiumi susijusius kaulų pokyčius.
Dažniausios vyrų osteoporozės priežastys – per aktyvi antinksčių žievės veikla (hiperkorticizmas) ir nepakankama lytinių liaukų veikla – hipogonadizmas. Testosterono trūkumas arba jo veikimo sutrikimas organizme –15–20 proc. visų jaunesnio amžiaus vyrų osteoporozės priežastis.
Nereta antrinės osteoporozės priežastis – ilgalaikis kai kurių medikamentų vartojimas: gliukokortikoidų (dozė 5 mg ar daugiau per dieną ilgiau kaip šešis mėnesius), vaistų nuo traukulių (fenitoino ar fenobarbitalio) bei mažinančių skrandžio rūgštingumą, kurių sudėtyje yra aliuminio druskos.
Vyrų antrinės osteoporozės ir lūžių atsiradimo tikimybę gali didinti alkoholizmas (net 15–20 proc. atvejų). Jis dažnai lemia prastą mitybą, mažą fizinį aktyvumą, traumas, hipogonadizmą. Visa tai skatina kaulų retėjimą.
Kaulų stiprumui, jų kokybei didelę įtaką turi virškinamosios sistemos ligos, ypač žarnyno uždegimai, kurie sutrikdo normalią kalcio ir fosforo, kitų mineralų bei vitaminų apykaitą, dėl to kaulai taip pat gali susilpnėti.
Diagnozuojant osteoporozę labai svarbu pagalvoti apie suaugusių žmonių rachito (osteomaliacijos) galimybę, kada kaulai blogai mineralizuojami dėl vitamino D trūkumo.
Reikia nepamiršti, kad yra piktybinių navikų, kurie sutrikdo normalią kaulų apykaitą. Vyrai daug dažniau nei moterys serga plaučių vėžiu, ypač plokščialąsteliniu, kuris beveik 62 proc. atvejų pakenkia kaulams, skatina kalcio bei fosforo netekimą.
Nereti atvejai, kai osteoporozė pasireiškia dėl mielominės ligos, inkstų, reumatinių bei endokrininių ligų.
 

Idiopatinė osteoporozė

30–50 proc. visų atvejų vyrų osteoporozė yra idiopatinė, t.y. nepavyksta rasti jos priežasčių. Vyrams idiopatinė osteoporozė nustatoma nuo 35 iki 75 metų amžiaus. Vėliau pasireiškia senatvinė osteoporozė.
 

Diagnostika

Vertinant osteoporozės riziką bei diagnozuojant ligą labai svarbu, kaip formavosi skeletas – kada žmogus brendo, kaip brendo, ar gavo pakankamai maisto medžiagų kaulams formuotis, ar buvo pakankamai fiziškai aktyvus.
Vyrams, kaip ir moterims, svarbiausias tyrimas diagnozuojant osteoporozę – kaulų mineralinio tankio nustatymas – osteodensitometrija, rentgenologinis tyrimas.
Tiriant galimas osteoporozės priežastis vyrams labai svarbu nustatyti kalcio ir fosforo kiekį šlapime. Yra sutrikimų (normokalcieminė hiperkalciurija), kai, esant normaliam kalcio kiekiui kraujyje, kalcio su šlapimu išskiriama kur kas daugiau negu norma. Vyrams tai viena iš galimų idiopatinės osteoporozės priežasčių.
 

Gydymas

Prieš pradedant gydyti būtina patikrinti, ar nėra antrinės osteoporozės. Pirminė osteoporozė gydoma bisfosfonatais – natrio alendronatu ar natrio risedronatu (Actonel). Jų veiksmingumą gydant vyrų osteoporozę įrodė klinikiniai tyrimai. Ilgalaikis gydymas bisfosfonatais yra saugus ir veiksmingas. Gydant vyresnio amžiaus žmonių osteoporozę labai svarbu pakankamai skirti kalcio, nes metams bėgant mažėja kalcio pasisavinimas iš žarnyno, daugiau jo išsiskiria su šlapimu. Osteoporozės gydymas nebus veiksmingas, jei nebus patenkinamas kalcio ir vitamino D paros poreikis.*
Seniems žmonėms svarbu vengti traumų. Pacientams reiktų patarti buitį sutvarkyti taip, kad judėti ir gyventi būtų saugu.
Reikėtų nepamiršti, kad fiziniai pratimai taip pat yra veiksmingi, nes padidina raumenų masę, pagerina koordinaciją, todėl sumažėja griuvimų ir kaulų lūžių pavojus. Ligoniams reikėtų patarti mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
 

Profilaktika

Profilaktika prasideda nuo vaikystės ir ypač svarbi brendimo laikotarpiu, sudarant geras sąlygas kaulams stiprėti. Reikia atkreipti dėmesį, ar gaunama pakankamai statybinių medžiagų, ar pakankamas fizinis aktyvumas, ar laiku prasideda brendimas. Ypač tai svarbu šeimose, kuriose yra asmenų, patyrusių netrauminių lūžių.
Vėliau, pasiekus vidutinį amžių, reikia stengtis kaulų masę išsaugoti. Reikia sveikai gyventi, vengti alkoholio, nerūkyti, kiek įmanoma vengti traumų, laiku ir nuolat gydytis lėtines ligas, galinčias sutrikdyti normalią kaulų apykaitą.
Labai svarbu ir sename amžiuje, kaip jauname, gauti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį.
Jei vidutiniame amžiuje sergama ligomis, kurioms gydyti skiriama medikamentų, kenkiančių normaliai kaulų apykaitai (pavyzdžiui, gliukokortikoidų), tuomet labai anksti reikia imtis profilaktikos priemonių, papildomai vartojant kalcio su vitaminu D.