Gyvenimo kokybė pirmiausia pakinta, kai osteoporozė tampa komplikuota ir dėl jos lūžta kaulai, dažniausiai stuburo slanksteliai, dilbio kaulai, šlaunikaulis.
Lūžus dilbio kaulams riešo srityje, žmogų vargina skausmas, gipsas, gali netaisyklingai suaugti kaulai, likti apriboti riešo sąnario judesiai, tai, aišku, sunkina žmogaus gyvenimą.
Bet dar ryškiau gyvenimo kokybė pasikeičia įvykus šlaunikaulių lūžiams. Penktadalis žmonių po jų miršta per pirmuosius metus. Iš likusiųjų pusė jau niekada negyvena taip, kaip anksčiau: nebegali laisvai judėti ir apsitarnauti, gyvena slaugomi slaugos, senelių namuose arba namuose.
Po operacijos žmogus jaučia stiprų skausmą. Jam ilgą laiką negalima stotis, jis ilgai užsibūna lovoje, praranda jėgas ir atsikėlę jau nebenori ir nebegali vaikščioti. Organizmo jėgos būna silpnesnės – žmogus sunkiai atgauna savo buvusias funkcines galimybes ir pajėgumą.
Dėl to sutrinka ligonio santykis su aplinkiniais. Jei anksčiau žmogus padėdavo prižiūrėti anūkus, apsitvarkydavo namuose, nueidavo iki parduotuvės, pagal jėgas darbuodavosi sode – dabar jis ne tik nebeatlieka šitų savo pareigų, bet dar ir dėl jo reikia stengtis kitiems – nupirkti, atnešti, slaugyti - dažnas nebegali savarankiškai gyventi. Nukenčia ne tik paties ligonio, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė.
Pavojingi ir „slaptieji” priešai – stuburo slankstelių lūžiai. Jeigu jie nėra ūmūs (o tokių yra labai daug), jie žmogaus staigiai nepaguldo į lovą. Tik 1/3 slankstelių lūžių pasireiškia ryškesniais simptomais – skausmais, kurie priverčia ieškoti priežasties, randamas lūžis ir gydoma. Kiti įvyksta tyliai – slankstelis susispaudžia, bet akivaizdžiai nesimato jokio poslinkio. Žmogui skauda nugarą, tai gali būti palaikyta nugaros raumenų patempimu, radikulitu, tarpslankstelinio disko išvarža. Radiograma neatliekama arba joje nepamatoma pakitimų ir taip liga lieka nenustatyta ir negydyta, tik vaistais numalšinamas skausmas. Penktadalis žmonių, patyrusių slankstelio lūžį dėl osteoporozės, per metus patiria kito slankstelio lūžį.
Nuo osteoporozės slanksteliai tampa trapūs, neatsparūs krūviams. Keliant ką nors sunkiau, nepatogiai, nelabai teisingai – slanksteliai susispaudžia, susiploja. Dėl to mažėja ūgis, išlinksta nugara, krūtinė susispaudžia, sumažėja plaučių talpa, suspaudžiami vidaus organai, dėl ko atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Nuolatos kankina skausmas, ilgainiui tampantis lėtiniu nugaros skausmu.
Tai sukelia ir socialinio bendravimo problemų. Diskomfortą žmogui sukelia ir skausmas, ir figūros pasikeitimas, dėl to jis turi mažiau galimybių ir noro bendrauti.
Jei apie lūžius žinoma, žmogus nuolat bijo, kad jie pasikartos ir jau gyvena kitaip – visą laiką laukia, kas ir kaip bus.
Diagnozuoti ligą dabar yra visos galimybės – kaulų mineralinis tankis nustatomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje). Nuvažiuoti įmanoma kiekvienam, kur patogiau, tereikia kreiptis į gydytoją.
Vaistų osteoporozei gydyti yra, jų pasirinkimas didelis, turime visus, kaip ir visame pasaulyje.
Specifiniam gydymui paprastai skiriama bisfosfonatų, o profilaktiniam ir baziniam – kalcio su vitaminu D.
Nustačius osteoporozę, vaistai kompensuojami 50 proc. jų kainos, o, jei osteoporozė su lūžiu, metus po jo kompensuojama net 80 proc. vaisto kainos.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kad gydoma ilgai, ne mažiau kaip 3-5 metus. Negalima po mėnesio nutraukti gydymo, labai svarbu nekaitalioti vaisto. Didžiausia klaida – keisti gydymą, praėjus 3–6 mėnesiams.
Tinkamai gydant, liga sustabdoma, kaulai toliau neberetėja, jų mineralų tankis nustoja mažėti arba net ima didėti. O tą objektyviai ir patikimai galima nustatyti tik po 1,5-2 metų, todėl ir pacientai, ir gydytojai turėtų apsišarvuoti kantrybe.
Tam reikia žinoti osteoporozės rizikos veiksnius.
Vieni jų neišvengiami, kiti išvengiami. Tarp neišvengiamųjų – lytis (moterys serga dažniau, nors serga ir vyrai), menopauzė, paveldimumas (paveldima kaulų struktūra). Kai pirmos eilės giminėms, ypač moteriškąja linija, yra buvę osteoporozinių lūžių, osteoporozės tikimybė didesnė. Antrinė osteoporozė gali atsirasti dėl įvairių ligų, būklių ar vartojamų vaistų (gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai).
Ankstyva menopauzė, amenorėja moterims, kiaušidžių pašalinimo operacija – labai predisponuojantys veiksniai.
Visoms moterims po menopauzės reiktų pasitikrinti kaulų mineralų tankį, o jei yra rizikos veiksnių, – ir anksčiau.
Kitų rizikos veiksnių galima išvengti.
Kaulų retėjimą skatina rūkymas, vitamino B trūkumas, alkoholio vartojimas, įvairios ligos ir būklės, kurios trukdo judrumui ir sutrikdo virškinimą (nebepasisavinamos reikalingos medžiagos).
Profilaktikai reikia vartoti pakankamai kalcio, jo daugiausia gauname su pieno produktais. Su kalciu reikalingas ir vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir taip padeda jam išlikti kauluose. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušiniuose ir kt., tačiau daugiausia gaunama saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Jei natūraliai šių medžiagų gaunama nepakankamai, reiktų vartoti kalcio ir vitamino D maisto papildų. Jie ypač reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl pablogėjusio pasisavinimo, lėtinių ligų ir vaistų vartojimo vitamino D poreikis padidėja. Ir iš gausybės siūlomų panašios sudėties preparatų rinktis reiktų tuos, kurių poveikis įrodytas atlikus klinikinius tyrimus.
Reikia pakankamai judėti – tai skatina kaulų augimą ir tvirtėjimą).
Profilaktiką pradėti reiktų nuo vaikystės, nes kaulai susiformuoja ir visos jų pagrindinės mineralinės medžiagos kaupiasi iki 20–30 metų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti.
Diagnozuoti ligą dabar yra visos galimybės – kaulų mineralinis tankis nustatomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje). Nuvažiuoti įmanoma kiekvienam, kur patogiau, tereikia kreiptis į gydytoją.
Vaistų osteoporozei gydyti yra, jų pasirinkimas didelis, turime visus, kaip ir visame pasaulyje.
Specifiniam gydymui paprastai skiriama bisfosfonatų, o profilaktiniam ir baziniam – kalcio su vitaminu D.
Nustačius osteoporozę, vaistai kompensuojami 50 proc. jų kainos, o, jei osteoporozė su lūžiu, metus po jo kompensuojama net 80 proc. vaisto kainos.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kad gydoma ilgai, ne mažiau kaip 3-5 metus. Negalima po mėnesio nutraukti gydymo, labai svarbu nekaitalioti vaisto. Didžiausia klaida – keisti gydymą, praėjus 3–6 mėnesiams.
Tinkamai gydant, liga sustabdoma, kaulai toliau neberetėja, jų mineralų tankis nustoja mažėti arba net ima didėti. O tą objektyviai ir patikimai galima nustatyti tik po 1,5-2 metų, todėl ir pacientai, ir gydytojai turėtų apsišarvuoti kantrybe.
Tam reikia žinoti osteoporozės rizikos veiksnius.
Vieni jų neišvengiami, kiti išvengiami. Tarp neišvengiamųjų – lytis (moterys serga dažniau, nors serga ir vyrai), menopauzė, paveldimumas (paveldima kaulų struktūra). Kai pirmos eilės giminėms, ypač moteriškąja linija, yra buvę osteoporozinių lūžių, osteoporozės tikimybė didesnė. Antrinė osteoporozė gali atsirasti dėl įvairių ligų, būklių ar vartojamų vaistų (gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai).
Ankstyva menopauzė, amenorėja moterims, kiaušidžių pašalinimo operacija – labai predisponuojantys veiksniai.
Visoms moterims po menopauzės reiktų pasitikrinti kaulų mineralų tankį, o jei yra rizikos veiksnių, – ir anksčiau.
Kitų rizikos veiksnių galima išvengti.
Kaulų retėjimą skatina rūkymas, vitamino B trūkumas, alkoholio vartojimas, įvairios ligos ir būklės, kurios trukdo judrumui ir sutrikdo virškinimą (nebepasisavinamos reikalingos medžiagos).
Profilaktikai reikia vartoti pakankamai kalcio, jo daugiausia gauname su pieno produktais. Su kalciu reikalingas ir vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir taip padeda jam išlikti kauluose. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušiniuose ir kt., tačiau daugiausia gaunama saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Jei natūraliai šių medžiagų gaunama nepakankamai, reiktų vartoti kalcio ir vitamino D maisto papildų. Jie ypač reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl pablogėjusio pasisavinimo, lėtinių ligų ir vaistų vartojimo vitamino D poreikis padidėja. Ir iš gausybės siūlomų panašios sudėties preparatų rinktis reiktų tuos, kurių poveikis įrodytas atlikus klinikinius tyrimus.
Reikia pakankamai judėti – tai skatina kaulų augimą ir tvirtėjimą).
Profilaktiką pradėti reiktų nuo vaikystės, nes kaulai susiformuoja ir visos jų pagrindinės mineralinės medžiagos kaupiasi iki 20–30 metų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę