Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai.
Ištikimi linams
Į Bagaslaviškį iš Biržų persikraustę ir ten ūkininkauti ėmęsi Vošteriai augina grūdines kultūras: kviečius, rugius, miežius, avižas ir rapsus, linus, žirnius. Augina ir vaistinių augalų – kmynų, vaistinių taukių (kaulažolių). Tačiau didžiąją turimos žemės dalį – 60 ha – skyrė linams. Kadangi linų pluoštą Lietuvoje tuo metu nustojo supirkti, ūkininkams nieko kito neliko, kaip patiems spausti sėmenų aliejų. O tai darydami negalėjo nesidomėti, kuo vertingas šis produktas. Ūkininkas bendrauja su mokslininkais, todėl žino ir nemažai mokslinių duomenų.
Pasak B. L. Vošterio, šalto spaudimo sėmenų aliejus nuo seno mūsų krašte ypač vertintas ir vartotas šaltuoju metų laiku. Vargu ar tada žinota, kuo jis organizmui naudingas. Kol nebuvo mokslinių tyrimų, žmonės vadovaudavosi logika: jeigu valgydami produktą gerai jaučiasi, nuotaika gera, energijos nestinga ir pilvo neskauda – maitinasi teisingai.
B. L. Vošteris pasakoja sužinojęs, kad sėmenų aliejus saugo skrandį ir žarnyną nuo sudirginimo, slopina žarnyno uždegimus, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, padeda audiniams regeneruotis.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad linų sėmenyse esantys lignanai ir omega-3 rūgštys, šalindami iš organizmo laisvuosius radikalus ir cholesterolį, padeda efektyviai kovoti su širdies ligomis, aukštu kraujo spaudimu, kraujagyslių funkcijos nepakankamumu, taip mažindami insulto ir infarkto, kitų širdies ligų pavojų. Linų produktai padeda stiprinti ir plaučius, slopinti uždegimus, palengvina kvėpavimą ir atsikosėjimą, sumažina gliukozės kiekį kraujyje. Linų sėmenų aliejuje esančios medžiagos, visų pirma omega-3 rūgštys, padeda normalizuoti centrinės nervų sistemos veiklą, todėl naudingos dažnai patiriantiems stresą ir jaudulį. Šis aliejus naudingas ir sąnariams dėl mineralų ir omega-3 ir 6 rūgčių, gerina kalcio, magnio pasisavinimą, todėl greitina sąnarių traumų gijimą, švelnina jų skausmus, malšina uždegimą.
Išbandyti kompresai
Prieš aštuonerius metus B. L. Vošteriui pradėjo skaudėti sąnarius. Kairės kojos negalėjo lankstyti. O blogiausia, kad skausmas kamavo ne tik vaikštant, bet ir miegoti neleido.
„Vaistai nepadėjo, gydytojai pasiūlė ruoštis operuotis, pakeisti abu kelio sąnarius. Tačiau sumaniau pabandyti padėti sau pats – juk žinojau ir apie sėmenų aliejaus naudą sąnariams. Dėjau sėmenų aliejaus tirščių kompresus. Padėjo. Tada sumojau, kad gal bus dar efektyviau, jeigu į tuos tirščius pridėsiu ir kaulažolės šaknų – liaudies medicina teigia, kad ši vaistažolė geriausiai regeneruoja kremzles ir gydo kaulus. Skausmai nurimo. Tik kompresą uždėti nelengva, aliejaus tirščiai skystoki“, – pasakojo ūkininkas.
Daug sveikatinimosi būdų
Prieš trejus metus B. L. Vošteris sumanė pabandyti 10 dienų badauti ir išsiruošė į Neįgaliųjų sąjungos organizuotą vasaros badavimo stovyklą, kuriai vadovavo gydytoja Filomena Taunytė. Ir badaudami žmonės tris kartus per dieną rinkdavosi prie bendro stalo ir kartu draugiškai pabendraudavo, pasidalindavo savo patirtimi ir... išgerdavo vandens.
„Kai nevalgo būrys žmonių, badauti daug lengviau negu būtų vienam namuose. O kai dar numatyti ir pokalbiai, ekskursijos, paskaitos, kiekviena diena užimta, apie maistą mažiau galvoti norisi. Po badavimo viskas labai skanu. Tačiau, po badavimo pradėjus valgyti, svarbu laikytis visų rekomendacijų, kol sugrįžtama prie normalaus valgio“, – pasakojo Vošteris.
Nors tada jam buvo jau septyniasdešimt treji, o nuo 70 metų badauti nerekomenduojama, Liubomiras lengvai ištvėrė išbandymą ir po badavimo jautėsi gerai.
Sužinojęs, kad vieno produkto dietos organizmą valo nė kiek ne prasčiau negu badas, pasiryžo jas išbandyti. Nutarė valgyti avižų košę (juk belukštes avižas augina jau beveik 20 metų), 3–4 kartus per dieną po 3 šaukštus. Košė skalsi, o jei kiek trūksta, arbatos ir vandens galima gerti kiek nori. Per 10 dienų tokios dietos numetami apie 5 kg svorio.
Tačiau didžiausiu laimėjimu ūkininkas laiko ne tai, o kad galva tapo daug lengvesnė, atmintis pagerėjo, gyvenimas tarsi prašviesėja. Taip pat sužinojo, kad valgyti tik košes yra daug lengviau negu badauti. O rezultatas ne prastesnis.
Vis nauji atradimai
B. L. Vošteris neslepia, kad išbandyti netradicinius gydymosi būdus jis turėjo stiprų motyvą. Sužinojęs apie prostatos išvešėjimą, grasinantį vėžiu, Liubomiras išgirdo apie vadinamąjį Ševčenkos metodą, siūlantį 30 ml degtinės 5 minutes suplakti su 30 ml nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus ir išgerti prieš pusryčius ir vakare prieš miegą. Tokį mišinį reikia gerti 10 dienų, po to 5 dienų pertrauka, vėl 10 dienų gerti ir 5 dienų pertrauka, tada taip pat trečiąkart. Tada 2 savaičių pertrauka ir vėl iš naujo.
Kadangi B. L. Vošteris spaudžia sėmenų aliejų ir žino jo privalumus, nedvejodamas juo pakeitė nerafinuotą saulėgrąžų aliejų – daug vertingesnis. Šį netradicinį vaistą B. L. Vošteris vartojo dvejus metus. Labai gerai jautėsi.
Tada sužinojo apie biochemikės dr. Joanos Badvig prieš pusšimtį metų pasiūlytą kitą receptą – sveikatai išsaugoti rekomenduojantį kasdien suvalgyti po 100 g varškės su 5 g linų sėmenų aliejaus, sergant – 3 šaukštus aliejaus su tiek pat šviežios varškės pusryčiams.
„Ryte atsikėlus gerai išgerti gryno vandens ar su citrina. Po keliolikos minučių valgau su sėmenų aliejumi sumaišytą varškę. Geriausia be duonos. Tada iki pietų nieko kito nereikėtų valgyti. Jeigu esi užsiėmęs, ir nenori“, – pasakojo B. L. Vošteris.
Sudedamosios jaunystės eliksyro dalys
Žvelgiant į B. L. Vošterį sunku patikėti, kad jis jau beveik įpusėjęs aštuntą dešimtį. Janina Vošterienė jaunesnė penkeriais metais, bet jai duotum ne daugiau kaip šešiasdešimt.
Janinos atsakomybė ūkyje yra gėlės, vaistažolės, daržas ir paukščiai (be būrio vištų augina ir 2 stručius), Liubomiro – ūkis ir aliejaus, avižinių dribsnių gamyba, jų realizacija. Į turgelius Vilniuje ūkininkai išsiruošia 2 kartus per savaitę.
„Daug judame, tai padeda išlaikyti fizinę formą. Valgome daugiausia savo ūkyje užaugintus produktus, jie sveikiau nei pirktiniai. Ir tvirtai žinome, kad geriau ligos profilaktika negu jos gydymas“, – sakė vyriškis.
O Janina pastebėjo, kad jų šeima turi ir kitą sveikatos palaikymo būdą – beveik visą gyvenimą dalyvavo meno saviveikloje, šoko ir dainavo.
Ūkiniame pastate, kuriame spaudžiamas aliejus, yra ir patalpėlė, kur susėda pasidairyti užsukę moksleivių ekskursijos ir kiti svečiai, verdamos ir skanaujamos avižų, žirnių košės, ūkininkas pasakoja apie sėmenų aliejaus, avižų ir žirnių gydomąsias savybes. Atsiverčiau svečių knygą. Joje skaičiau padėkas už sudarytą galimybę susipažinti su grūdinėmis kultūromis, vaistiniais augalais, puikų aliejų. Tokie atsiliepimai taip pat padeda būti sveikesniems.
Daiva Červokienė
Vaistininkas dr. Juozas Vasiliauskas:
Visame pasaulyje sėmenų aliejus vertinamas kaip maisto papildas ir kaip profilaktikos priemonė nuo įvairių ligų ar negalavimų. Jame, palyginti su kitais dažniausiai vartojamais polinesočiaisiais aliejais, yra daugiausia omega 3 rūgšties – 2 kartus daugiau nei žuvų taukuose.
Sėmenų aliejus seniai ir labai įvairiai vartojamas liaudies medicinoje. Jis labai tinka sergantiesiems ateroskleroze, lėtiniu skrandžio uždegimu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, atsikosėjimui palengvinti. Svarbu vartoti šalto spaudimo sėmenų aliejų, kitoks netinka.
Ševčenkos metodas vėžiui gydyti jau senai žinomas ir plačiai naudojamas. Nors patikimų jo tyrimų nėra, pažįstu ne vieną taip išsigydžiusį žmogų, kai kas taip mažina kraujo spaudimą.
Sėmenų aliejus su kaulažole sąnariams gydyti – liaudies medicinos išmintis. Svarbu gerai sumaišyti ir suplakti prieš dedant kompresą. Varškę su sėmenų aliejumi taip pat deda kaip kompresus. Gerai susimaišo, šildo ir rezorbuojasi, aminorūgštys mažina uždegimo procesus.
Kaip ūkininko, kuris augino daug linų, sūnus gerai atsimenu, kaip tėvas parsiveždavo bidoną šalto spaudimo aliejaus ir maišelį sėmenų išspaudų. Maistui naudojo tik šį aliejų, kitokio nepirkdavo.
Su sėmenimis ir jo aliejumi gamindavo daug įvairių vaistų gyvuliams.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas
Juozas Ruolia:
Sėmenų aliejuje dominuoja nesočiosios riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios kaulų čiulpams, kraujo ląstelių sienelių formavimui, kepenims dėl fermentų. Sėmenų aliejuje nesočiosios riebalų rūgštys yra natūralios erdvinės sandaros, todėl kepenyse nereikia jų perdirbti. Šių nepakeičiamų mūsų organizmui rūgščių, žinoma, yra ir kituose produktuose, tačiau linų sėmenų aliejuje jų santykis labai mums palankus. Geriausia vartoti šalto spaudimo linų sėmenų aliejų, jo nepatariama kaitinti, tik užpilti salotas, košes ir pan. Tik ne visi žmonės šį vertingą produktą toleruoja dėl specifinio skonio.
Deja, sėmenų aliejaus nuo vėžio apsaugantis poveikis mokslininkų nėra rimtai tyrinėtas, tad šio klausimo negaliu komentuoti.
Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė:
Linų sėmenų aliejus turi daug alfa linoleno riebalų rūgšties. Kuo ji naudinga? Riebalų rūgščių biologija sudėtinga, bet kokie teiginiai apie jų įtaką sveikatai, savijautai, gydymui turi būti pagrįsti.
Šie riebalai yra geras energijos šaltinis, ląstelių membranų sudedamoji dalis, teigiamai veikia uždegimo procesą, galbūt mažina lėtinių ligų riziką. Kaip šie riebalai „elgiasi“ organizme, t.y. fiziologinis jų poveikis yra labai sudėtingas, tik pradedamas nagrinėti.
Linų sėmenys taip pat turi daug baltymų, magnio, fosforo, kalio, kalcio, vitaminų. Tikrai gerai ištirtos linų sėmenų skaidulinės medžiagos, kuriose yra ir koloidinių medžiagų – gleivių. Šios medžiagos sujungia vandenį žarnose ir padidina žarnų turinio kiekį, dėl to veikiami tempimo receptoriai ir skatinama peristaltika. Be to, linų sėmenys didina žarnų turinio galimybę sujungti vandenį, todėl išmatos tampa minkštesnės, tuštinimasis lengvesnis.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę