Pirminė osteoporozė (95 proc.):
• jaunatvinė osteoporozė;
• pomenopauzinė osteoporozė – dėl moteriškų lytinių hormonų stokos;
• senatvinė osteoporozė – dėl senėjimo proceso, hipodinamijos, gal kalcio ir/ar vitamino D stokos.
Antrinė osteoporozė (5 proc.) – dėl kitų ligų ar vaistų vartojimo.
1994 metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) osteoporozę apibūdino kaip ligą, o ne kaip normalų senėjimo procesą. Pagal PSO rekomendacijas osteoporozė diagnozuojama, kai kaulų mineralinio tankio (KMT) T lygis -2,5. iuo metu standartiniu priimta laikyti viršutinės šlaunikaulio dalies kaulų mineralų tankio tyrimą DEXA (dual energy x-ray absorptiometry) metodu.T lygis – tai išvestinis dydis, kuris išreiškia jauno suaugusio žmogaus ir tiriamojo žmogaus kaulų mineralų tankio santykį. T lygis < 2,5 reiškia, kad tiriamojo žmogaus kaulų mineralų tankis sumažėja daugiau nei 2,5 standartiniais nuokrypiais, palyginti su maksimalia jauno suaugusio žmogaus kaulų mase. Sunki osteoporozė, pagal 1994 metų PSO kriterijus, diagnozuojama, kai T lygis <-2,5 ir lūžęs vienas ar daugiau kaulų.
Osteoporozė gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet susirgti ja didesnė rizika yra vyresniems asmenims, ypač moterims po 50 metų. Žmogaus kaulų masė didėja iki 25 metų amžiaus, o nuo 30 metų kaulai pradeda retėti. Vidutiniškai per metus vyrų kaulų masė sumažėja 0,2-0,3 proc., o moterų – 0,5 proc. Tuo tarpu ankstyvuoju pomenopauzės laikotarpiu moterys per metus netenka iki 2-3 proc. kaulų masės ir kaulų retėjimo tempais gerokai lenkia vyrus. Todėl 80 proc. visų osteoporozės atvejų tenka pomenopauzės amžiaus moterims, o vyrai osteoporoze suserga bent dešimčia metų vėliau. Nuo 70 metų amžiaus sergamumas osteoporoze nuolat didėja tarp abiejų lyčių ir šioje amžiaus grupėje nuo osteoporozės kenčia tik dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus ligos dažnis mažėja (juodaodžiai praktiškai neserga).Viena iš dviejų moterų bei vienas iš keturių vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, patiria su osteoporoze susijusį lūžį savo gyvenime. Dėl osteoporozės per metus JAV įvyksta apie 1,5 mln. lūžių, iš jų apie 900 000 stuburo slankstelių lūžių, 300 000 šlaunikaulio lūžių. Tokių ligonių gydymas bei slauga JAV kainuoja apie 14 mlrd. dolerių per metus. Iš viso apie 44 mln. amerikiečių kenčia nuo osteoporozės ar osteopenijos.
Nemodifikuojami (neišvengiami) rizikos veiksniai:
• po 40 metų patirtas dėl osteoporozės įvykęs kaulų lūžis;
• dėl osteoporozės įvykęs kaulų lūžis pirmos eilės giminėms;
• moteriškoji lytis;
• baltoji rasė;
• vyresnis amžius;
• demencija;
• bloga somatinė būklė.
Modifikuojami rizikos veiksniai (pastarųjų galima išvengti):
• rūkymas;
• maža kūno masė (<57,8 kg);
• estrogenų stoka dėl ankstyvos menopauzės ar abiejų kiaušidžių pašalinimo;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• mažai suvartojama kalcio;
• blogas regėjimas;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• polinkis griūti;
• išgydomos arba koreguojamos somatinės ligos.
Kadangi osteoporozė neturi aiškių ankstyvų požymių, todėl diagnozuojama dažnai jau įvykus komplikacijai – patologiniam lūžiui. Tokie lūžiai ne tik pablogina gyvenimo kokybę, žmones padaro neįgalius, bet ir gresia gyvybei. Tokių komplikacijų gydymas brangiai kainuoja, todėl lūžių ir osteoporozės profilaktika turėtų būti kiekvieno gydytojo siekis.
Pagal Nacionalinio osteoporozės centro rekomendacijas profilaktinius kaulų mineralinio tankio tyrimus patartina atlikti visoms moterims po menopauzės iki 65 metų, jeigu yra dar nors vienas, be menopauzės, kaulų lūžių rizikos veiksnys. O nuo 65 metų patartina tyrimą atlikti visiems žmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar yra kitų rizikos veiksnių.
Osteoporozės gydymo esmė yra užkirsti kelią osteoporozės išsivystymui bei tolimesniam kaulų masės netekimui. Taip sumažinsime riziką įvykti osteoporoziniam kaulo lūžiui. Egzistuoja kelios gydymo kryptys:
1) nemedikamentinės priemonės, kurios svarbios siekiant sumažinti lūžio riziką;
2) gydymas kaulo gamybą skatinančiais vaistais, kurie padeda atkurti kaulų masę;
3) gydymas antirezorbciniais vaistais, kurie sulėtina progresuojantį kaulų masės netekimą.
Osteoporozės profilaktika prasideda jau jaunystėje. Didėjant kaulų masei vaikystėje bei jaunystėje svarbu, kad kaulų masė pasiektų maksimalų dydį. Tai geriausia gynyba prieš vėliau prasidedančią osteoporozę. Suaugusiam žmogui svarbu išlaikyti nekintamą kaulų masės kiekį. Tai galima pasiekti keturiais būdais:
1) pakankamu kalcio bei vitamino D kiekiu maiste;
2) pakankamu fiziniu krūviu, ypač tinka pratimai su krūviu;
3) sveiku gyvenimo būdu, kai nerūkoma ir nepiktnaudžiaujama alkoholiu;
4) profilaktiniu kaulų mineralų tankio matavimu ir esant indikacijoms, medikamentų vartojimu.
Kai kaulų masė jau mažėja, profilaktiškai patariama vartoti kalcio bei vitamino D preparatų.
Kai kurie mokslininkai siūlo visiems, vyresniems nei 75 m. pacientams kasdien skirti po 1500 mg kalcio ir 800 TV vitamino D. JAV Nacionalinis sveikatos institutas moterims rekomenduoja pradėti vartoti kalcio preparatų prasidėjus menopauzei: moterims iki 65 metų amžiaus, vartojančioms pakaitinę hormonų terapiją, kasdien skirti po 1000 mg, o to paties amžiaus nevartojančioms pakaitinės hormonų terapijos – po 1500 mg kalcio.
Vyresniems nei 65 metai vyrams bei moterims rekomenduojama kasdien vartoti po 1500 mg kalcio. Svarbi osteoporozės profilaktikai ir daug kalcio turinti dieta. Rekomenduojama vartoti daugiau pieno produktų: pieno, sūrio, jogurto, varškės, rūgpienio, pieniško šokolado.
Menopauzės simptomams palengvinti ir osteoporozės profilaktikai galima vartoti maisto papildus. Tai natūralioji hormonų terapija. Pavyzdžiui, Estrocal®, kurios sudėtyje yra sojos pieno miltelių, kalcio fosfato, nakvišų aliejaus, vitamino D3 ir natūralių izoflavonų. Izoflavonai gaunami gaminant sojų ekstraktą. Jie daro teigiamą įtaką tokiems kartu su menopauze pasireiškiantiems simptomams bei vykstantiems procesams kaip osteoporozė, aterosklerozė, depresija bei vazomotoriniai sutrikimai. Estrokal® sudėtyje esantys vitaminas D3, kalcis ir izoflavonai kaulams suteikia tvirtumo ir atsparumo.
Taikant pakaitinę hormonų terapiją slopinama kaulų rezorbcija ir lėčiau mažėja kaulų masė. Tačiau taip pat įrodyta, kad nutraukus pakaitinę hormonų terapiją (PHT) kaulų tankis, deja, vėl pradeda sparčiau mažėti. Mažiausias reikalingas hormonų vartojimo laikotarpis, kuris būtinas osteoporozės profilaktikai, yra 3-5 metai po menopauzės. Nepaisant PHT privalumų menopauzės metu ir pomenopauzės periodu, ji susijusi ir su tam tikrais nepageidaujamais poveikiais. Dviejų didžiulių klinikinių tyrimų metu PHT buvo nutraukta anksčiau nustatyto laiko (WHI JAV ir WISDOM DB) dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių komplikacijų ir krūties vėžio rizikos. Tai privertė daugelį pasaulio medikų susimąstyti ir ieškoti saugesnių osteoporozės gydymo alternatyvų.
Osteoporozės prevencijai ir jai gydyti šiuo metu rekomenduojama vartoti naują vaistą, SERM (selektyvių estrogenų receptorių moduliatorių) grupės preparatą – raloksifeno hidrochloridą (Evista®). Tai nehormoninis osteoporozei gydyti skirtas medikamentas. Jo poveikis skiriasi nuo PHT tuo, kad jis vienus estrogeno receptorius veikia stimuliuojamai (kaulus, širdies ir kraujagyslių sistemą), kitus receptorius – priešingai (krūties audinį, endometriumą). Kaip ir estrogenai, šis vaistas slopina kaulų rezorbciją ir normalizuoja kaulų masę. Veikia greitai. Jau pirmais gydymo metais 68 proc. sumažina klinikinių stuburo slankstelių lūžių riziką, o po trejų metų 55 proc. sumažina pirmojo stuburo slankstelių lūžio riziką ir 93 proc. dauginių stuburo slankstelių lūžio riziką. Skirtingai negu vartojant estrogenų, vartojant raloksifeno neprasideda kraujavimai iš gimdos, raloksifenas nesukelia krūtų skausmingumo bei smarkiai sumažina krūties vėžio riziką osteoporoze sergančioms moterims. Taip pat jis mažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Šis nehormoninis preparatas gali būti puiki alternatyva moterims, bijančioms vartoti estrogenų.
Vaisto patogu vartoti – vieną kartą per dieną bet kuriuo metu. Maistas neturi įtakos vaisto rezorbcijai bei efektyvumui.
Šiuo metu pasirinktiniai vaistai osteoporozės prevencijai ir jai gydyti yra bisfosfonatai (natrio alendronatas, natrio risedronatas) bei kiti. Alendronatas slopina osteoklastų sukeltą kaulo rezorbciją, todėl sumažėja rezorbuojamo kaulo kiekis. Todėl kaulų mineralų tankis padidėja, o lūžių rizika sumažėja. Natrio alendronato reikia vartoti tinkamai – tik toks gydymas bus ir efektyvus, ir gerai toleruojamas. Gydytojas turi įsitikinti, kad jo pacientės vaistą vartoja taip kaip paskirta: ryte, nevalgiusios ir užsigerdamos pilna stikline vandens, po to neprigula ir nevalgo 30 minučių. Įsidėmėtina, kad bet koks kartu vartojamas maistas labai pablogina vaisto rezorbciją. Kiti bisfosfonatai: etidronatas, pamidronatas, rizedronatas taip pat vartojami pomenopauzinei osteoporozei gydyti. Optimali osteoporozės gydymo trukmė šiais preparatais ne mažesnė nei 1,5 metų.
Kalcitoninas yra peptidinis hormonas, kuris virškinamajame trakte suskaidomas ir todėl skiriamas injekcijomis ar purškiamas į nosį. Vaistas tiesiogiai slopina osteoklastų aktyvumą bei malšina skausmą. Jis vartojamas kartu su kalciu bei vitaminu D. Kalcitonino skiriama moterims ir vyrams, kuriems osteoporozė jau nustatyta, arba toms moterims, kurios atsisako pakaitinės hormonų terapijos. Jis sulėtina kaulų masės netekimą. Tačiau kalcitonino efektyvumas vidutiniškas. Manoma, kad vartojant kalcitonino sumažėja stuburo slankstelių lūžių tikimybė, tačiau tai nėra tvirtai įrodyta. Kai kurie autoriai teigia, kad šis vaistas sumažina kaulų lūžių sukeliamus skausmus, tačiau tai nėra patvirtinta.
Šiuo metu JAV ištirtas osteoporozės gydymo parathormonu (PTH) efektyvumas ir įregistruotas Forteo® pavadi-nimu. Parathormonas priklauso medikamentų grupei, kuri stimuliuoja kaulo formavimąsi. Galbūt atlikus papildomus tyrimus paaiškės, kad PTH ir antirezorbcinį poveikį turinčių medikamentų derinys (pvz., Evista®) pranaesnis nei bet kuris vaistas vienas. Statinai, cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, taip pat turi kaulo gamybą stimuliuojantį poveikį, nes skatina osteoblastų diferenciaciją. Tačiau poveikis kaulų lūžių prevencijai labai kontraversiškas.
Reikia pripažinti, kad tik nedidelei daliai pacientų, kurie ateityje patirs kaulų lūžius, yra nustatoma osteoporozės diagnozė ir paskiriamas atitinkamas gydymas. Nors osteoporozės profilaktika pakankamai efektyvi, dažnai ja domimasi nepakankamai.
Literatūros sąrašas - redakcijoje
Osteoporozė gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet susirgti ja didesnė rizika yra vyresniems asmenims, ypač moterims po 50 metų. Žmogaus kaulų masė didėja iki 25 metų amžiaus, o nuo 30 metų kaulai pradeda retėti. Vidutiniškai per metus vyrų kaulų masė sumažėja 0,2-0,3 proc., o moterų – 0,5 proc. Tuo tarpu ankstyvuoju pomenopauzės laikotarpiu moterys per metus netenka iki 2-3 proc. kaulų masės ir kaulų retėjimo tempais gerokai lenkia vyrus. Todėl 80 proc. visų osteoporozės atvejų tenka pomenopauzės amžiaus moterims, o vyrai osteoporoze suserga bent dešimčia metų vėliau. Nuo 70 metų amžiaus sergamumas osteoporoze nuolat didėja tarp abiejų lyčių ir šioje amžiaus grupėje nuo osteoporozės kenčia tik dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus ligos dažnis mažėja (juodaodžiai praktiškai neserga).Viena iš dviejų moterų bei vienas iš keturių vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, patiria su osteoporoze susijusį lūžį savo gyvenime. Dėl osteoporozės per metus JAV įvyksta apie 1,5 mln. lūžių, iš jų apie 900 000 stuburo slankstelių lūžių, 300 000 šlaunikaulio lūžių. Tokių ligonių gydymas bei slauga JAV kainuoja apie 14 mlrd. dolerių per metus. Iš viso apie 44 mln. amerikiečių kenčia nuo osteoporozės ar osteopenijos.
Nemodifikuojami (neišvengiami) rizikos veiksniai:
• po 40 metų patirtas dėl osteoporozės įvykęs kaulų lūžis;
• dėl osteoporozės įvykęs kaulų lūžis pirmos eilės giminėms;
• moteriškoji lytis;
• baltoji rasė;
• vyresnis amžius;
• demencija;
• bloga somatinė būklė.
Modifikuojami rizikos veiksniai (pastarųjų galima išvengti):
• rūkymas;
• maža kūno masė (<57,8 kg);
• estrogenų stoka dėl ankstyvos menopauzės ar abiejų kiaušidžių pašalinimo;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• mažai suvartojama kalcio;
• blogas regėjimas;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• polinkis griūti;
• išgydomos arba koreguojamos somatinės ligos.
Kadangi osteoporozė neturi aiškių ankstyvų požymių, todėl diagnozuojama dažnai jau įvykus komplikacijai – patologiniam lūžiui. Tokie lūžiai ne tik pablogina gyvenimo kokybę, žmones padaro neįgalius, bet ir gresia gyvybei. Tokių komplikacijų gydymas brangiai kainuoja, todėl lūžių ir osteoporozės profilaktika turėtų būti kiekvieno gydytojo siekis.
Pagal Nacionalinio osteoporozės centro rekomendacijas profilaktinius kaulų mineralinio tankio tyrimus patartina atlikti visoms moterims po menopauzės iki 65 metų, jeigu yra dar nors vienas, be menopauzės, kaulų lūžių rizikos veiksnys. O nuo 65 metų patartina tyrimą atlikti visiems žmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar yra kitų rizikos veiksnių.
Osteoporozės gydymo esmė yra užkirsti kelią osteoporozės išsivystymui bei tolimesniam kaulų masės netekimui. Taip sumažinsime riziką įvykti osteoporoziniam kaulo lūžiui. Egzistuoja kelios gydymo kryptys:
1) nemedikamentinės priemonės, kurios svarbios siekiant sumažinti lūžio riziką;
2) gydymas kaulo gamybą skatinančiais vaistais, kurie padeda atkurti kaulų masę;
3) gydymas antirezorbciniais vaistais, kurie sulėtina progresuojantį kaulų masės netekimą.
Osteoporozės profilaktika prasideda jau jaunystėje. Didėjant kaulų masei vaikystėje bei jaunystėje svarbu, kad kaulų masė pasiektų maksimalų dydį. Tai geriausia gynyba prieš vėliau prasidedančią osteoporozę. Suaugusiam žmogui svarbu išlaikyti nekintamą kaulų masės kiekį. Tai galima pasiekti keturiais būdais:
1) pakankamu kalcio bei vitamino D kiekiu maiste;
2) pakankamu fiziniu krūviu, ypač tinka pratimai su krūviu;
3) sveiku gyvenimo būdu, kai nerūkoma ir nepiktnaudžiaujama alkoholiu;
4) profilaktiniu kaulų mineralų tankio matavimu ir esant indikacijoms, medikamentų vartojimu.
Kai kaulų masė jau mažėja, profilaktiškai patariama vartoti kalcio bei vitamino D preparatų.
Kai kurie mokslininkai siūlo visiems, vyresniems nei 75 m. pacientams kasdien skirti po 1500 mg kalcio ir 800 TV vitamino D. JAV Nacionalinis sveikatos institutas moterims rekomenduoja pradėti vartoti kalcio preparatų prasidėjus menopauzei: moterims iki 65 metų amžiaus, vartojančioms pakaitinę hormonų terapiją, kasdien skirti po 1000 mg, o to paties amžiaus nevartojančioms pakaitinės hormonų terapijos – po 1500 mg kalcio.
Vyresniems nei 65 metai vyrams bei moterims rekomenduojama kasdien vartoti po 1500 mg kalcio. Svarbi osteoporozės profilaktikai ir daug kalcio turinti dieta. Rekomenduojama vartoti daugiau pieno produktų: pieno, sūrio, jogurto, varškės, rūgpienio, pieniško šokolado.
Menopauzės simptomams palengvinti ir osteoporozės profilaktikai galima vartoti maisto papildus. Tai natūralioji hormonų terapija. Pavyzdžiui, Estrocal®, kurios sudėtyje yra sojos pieno miltelių, kalcio fosfato, nakvišų aliejaus, vitamino D3 ir natūralių izoflavonų. Izoflavonai gaunami gaminant sojų ekstraktą. Jie daro teigiamą įtaką tokiems kartu su menopauze pasireiškiantiems simptomams bei vykstantiems procesams kaip osteoporozė, aterosklerozė, depresija bei vazomotoriniai sutrikimai. Estrokal® sudėtyje esantys vitaminas D3, kalcis ir izoflavonai kaulams suteikia tvirtumo ir atsparumo.
Taikant pakaitinę hormonų terapiją slopinama kaulų rezorbcija ir lėčiau mažėja kaulų masė. Tačiau taip pat įrodyta, kad nutraukus pakaitinę hormonų terapiją (PHT) kaulų tankis, deja, vėl pradeda sparčiau mažėti. Mažiausias reikalingas hormonų vartojimo laikotarpis, kuris būtinas osteoporozės profilaktikai, yra 3-5 metai po menopauzės. Nepaisant PHT privalumų menopauzės metu ir pomenopauzės periodu, ji susijusi ir su tam tikrais nepageidaujamais poveikiais. Dviejų didžiulių klinikinių tyrimų metu PHT buvo nutraukta anksčiau nustatyto laiko (WHI JAV ir WISDOM DB) dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių komplikacijų ir krūties vėžio rizikos. Tai privertė daugelį pasaulio medikų susimąstyti ir ieškoti saugesnių osteoporozės gydymo alternatyvų.
Osteoporozės prevencijai ir jai gydyti šiuo metu rekomenduojama vartoti naują vaistą, SERM (selektyvių estrogenų receptorių moduliatorių) grupės preparatą – raloksifeno hidrochloridą (Evista®). Tai nehormoninis osteoporozei gydyti skirtas medikamentas. Jo poveikis skiriasi nuo PHT tuo, kad jis vienus estrogeno receptorius veikia stimuliuojamai (kaulus, širdies ir kraujagyslių sistemą), kitus receptorius – priešingai (krūties audinį, endometriumą). Kaip ir estrogenai, šis vaistas slopina kaulų rezorbciją ir normalizuoja kaulų masę. Veikia greitai. Jau pirmais gydymo metais 68 proc. sumažina klinikinių stuburo slankstelių lūžių riziką, o po trejų metų 55 proc. sumažina pirmojo stuburo slankstelių lūžio riziką ir 93 proc. dauginių stuburo slankstelių lūžio riziką. Skirtingai negu vartojant estrogenų, vartojant raloksifeno neprasideda kraujavimai iš gimdos, raloksifenas nesukelia krūtų skausmingumo bei smarkiai sumažina krūties vėžio riziką osteoporoze sergančioms moterims. Taip pat jis mažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Šis nehormoninis preparatas gali būti puiki alternatyva moterims, bijančioms vartoti estrogenų.
Vaisto patogu vartoti – vieną kartą per dieną bet kuriuo metu. Maistas neturi įtakos vaisto rezorbcijai bei efektyvumui.
Šiuo metu pasirinktiniai vaistai osteoporozės prevencijai ir jai gydyti yra bisfosfonatai (natrio alendronatas, natrio risedronatas) bei kiti. Alendronatas slopina osteoklastų sukeltą kaulo rezorbciją, todėl sumažėja rezorbuojamo kaulo kiekis. Todėl kaulų mineralų tankis padidėja, o lūžių rizika sumažėja. Natrio alendronato reikia vartoti tinkamai – tik toks gydymas bus ir efektyvus, ir gerai toleruojamas. Gydytojas turi įsitikinti, kad jo pacientės vaistą vartoja taip kaip paskirta: ryte, nevalgiusios ir užsigerdamos pilna stikline vandens, po to neprigula ir nevalgo 30 minučių. Įsidėmėtina, kad bet koks kartu vartojamas maistas labai pablogina vaisto rezorbciją. Kiti bisfosfonatai: etidronatas, pamidronatas, rizedronatas taip pat vartojami pomenopauzinei osteoporozei gydyti. Optimali osteoporozės gydymo trukmė šiais preparatais ne mažesnė nei 1,5 metų.
Kalcitoninas yra peptidinis hormonas, kuris virškinamajame trakte suskaidomas ir todėl skiriamas injekcijomis ar purškiamas į nosį. Vaistas tiesiogiai slopina osteoklastų aktyvumą bei malšina skausmą. Jis vartojamas kartu su kalciu bei vitaminu D. Kalcitonino skiriama moterims ir vyrams, kuriems osteoporozė jau nustatyta, arba toms moterims, kurios atsisako pakaitinės hormonų terapijos. Jis sulėtina kaulų masės netekimą. Tačiau kalcitonino efektyvumas vidutiniškas. Manoma, kad vartojant kalcitonino sumažėja stuburo slankstelių lūžių tikimybė, tačiau tai nėra tvirtai įrodyta. Kai kurie autoriai teigia, kad šis vaistas sumažina kaulų lūžių sukeliamus skausmus, tačiau tai nėra patvirtinta.
Šiuo metu JAV ištirtas osteoporozės gydymo parathormonu (PTH) efektyvumas ir įregistruotas Forteo® pavadi-nimu. Parathormonas priklauso medikamentų grupei, kuri stimuliuoja kaulo formavimąsi. Galbūt atlikus papildomus tyrimus paaiškės, kad PTH ir antirezorbcinį poveikį turinčių medikamentų derinys (pvz., Evista®) pranaesnis nei bet kuris vaistas vienas. Statinai, cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, taip pat turi kaulo gamybą stimuliuojantį poveikį, nes skatina osteoblastų diferenciaciją. Tačiau poveikis kaulų lūžių prevencijai labai kontraversiškas.
Reikia pripažinti, kad tik nedidelei daliai pacientų, kurie ateityje patirs kaulų lūžius, yra nustatoma osteoporozės diagnozė ir paskiriamas atitinkamas gydymas. Nors osteoporozės profilaktika pakankamai efektyvi, dažnai ja domimasi nepakankamai.
Literatūros sąrašas - redakcijoje
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę