Nors nugaros skausmai nėra būdingi tik pavasario sezonui, tačiau kodėl būtent šiuo metų laiku padaugėja žmonių, besiskundžiančių aštriu stuburo skausmu juosmens srityje? Atsakymas yra paprastas – pavasario saulė taip ir kviečia pasidarbuoti lauke. Ir dažnas nejaučia savo galimybių ir, paprastai tariant, persistengia. Juk žiemą retas mankštinasi ar kitaip ruošia ne tik stuburą, bet ir visą kūną būsimiems krūviams.
Nugaros skausmus juosmens srityje galima paaiškinti dar ir tuo, kad būtent juosmeniui tenka laikyti didžiausią kūno masės dalį, taip pat bet kokį nešamą svorį. Juosmuo labiau nei viršutinės stuburo dalys dalyvauja sukantis ar lenkiantis.
Neretai tokių nugaros skausmų priežastimi tampa netaisyklinga laikysena, sunkių daiktų nešiojimas, vėjo perpūtimas ar peršalimas. Keliant sunkų svorį, stiprūs skausmai atsiranda įtrūkus tarpslanksteliniam diskui. Ilgai darbuojantis pasilenkus ar toje pačioje padėtyje, greitai pervargstama, pertempiami nugaros raumenys, todėl taip pat ima skaudėti. Vyresnio amžiaus žmonėms net mažiausias krūvis gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą, nes senstant tarpslanksteliniai diskai praranda elastingumą, o stuburą fiksuojantys raumenys silpsta.
Didžiausias indėlis, siekiantiems išvengti nugaros skausmų pavasario lauko darbų maratone, – stiprinti nugaros ir kitus raumenis daug judant. Nevenkite dažniau pasivaikščioti, apsilankyti baseine, žiemą – paslidinėti lygumoje. Kasdien paskyrę bent 10–15 minučių stuburo mankštai, pastebėsite, kad darbai sode ar darže – nelygu nugaros skausmams. Na, o jei šią žiemą dar nesuspėjote išlavinti nugaros raumenų, būtinai įvertinkite savo fizines galimybes ir dirbkite mažiau, su didesnėmis pertraukėlėmis, per jas pasirąžykite, ištempkite į viršų rankas, pamankštinkite nugaros raumenis.
Bet ką dirbant labai svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta. Grėbiant lapus sode ar darbuojantis kastuvu būtina pasirinkti įnagį, kurio kotas būtų ne per trumpas, kad nereikėtų pernelyg pasilenkti, o stuburas būtų tiesus. Svarbu atsiminti, kad sunkius daiktus reikia nešti išsitiesus ir laikyti juos kuo arčiau kūno. Kelti reikia pritūpus, taip, kad rankos būtų sulenktos, o nugara tiesi. Sunkius daiktus būtina kelti palengva – jokiu būdu ne staigiu judesiu. Ką nors nešant ar keliant svorį, turi būti jaučiami kojų, o ne nugaros raumenys, abi rankos turi būti vienodai apkrautos. Jeigu dirbant tenka ilgai būti nepatogioje padėtyje, rekomenduojama bent kas valandą daryti trumpas pertraukėles, pasimankštinti. Taip pat labai svarbu dažnai keisti kūno padėtį – pernelyg ilgai netupėti, neklūpėti, nebūti pasilenkus. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, ar nugara yra pakankamai šiltai uždengta, juk pavasario orai – itin apgaulingi, tad tikslinga įsigyti šildomąjį korsetą, kurio dėka nugara visuomet bus apsaugota. Prieš sėdant pailsėti ant šaltos žemės reikėtų iš anksto pagalvoti, jog ir tai gali sukelti nemenkus nugaros skausmus.
Stuburo skausmas pertempus paprastai trunka nuo kelių dienų iki 2–3 savaičių.
· Gydant pirmiausia rekomenduojama sumažinti fizinį aktyvumą, daugiau pagulėti. Geriausia gulėti ant nugaros ant kieto, lygaus pagrindo, sulenkus kojas per kelių sąnarius, šiek tiek pakėlus kojas, pasidėjus jas ant pagalvės ar sulankstytos antklodės. Tokioje padėtyje stuburas visiškai atpalaiduojamas. Labai ilgai „užsigulėti“ nepatartina, nes ilgiau gulint dar labiau susilpnės raumenys, stabilizuojantys stuburą. Tad, pasijutus šiek tiek geriau, rekomenduojama palaipsniui grįžti prie įprastinės fizinės veiklos.
· Šiluma gali atpalaiduoti skausmingą nugaros raumenų spazmą, tad rekomenduotina pagulėti šiltoje vonioje, tačiau reikėtų įsitikinti, ar joje galima įsitaisyti taip, kad stuburas būtų tiesus ir nebūtų pernelyg apkrauta apatinė jo dalis. Priešingu atveju geriau tiesiog ilgiau pastovėti po šiltu dušu, jo srovę nukreipiant į skaudamą vietą.
· Vienas seniausių receptų nugaros skausmui gydyti – vaistažolių vonios. Gydymo kursas – 10–15 vonių (kas antrą dieną). Tokios vonios gerina kraujotaką, gydo uždegimus ir, svarbiausia, slopina skausmą. Vartoti rekomenduojama ramunėlės žiedus, šakeles, stiebus, eglės žievę, spyglius, kaštonus, jūros druską, ajerų šaknis.
· Galima dėti ir šiltus kompresus, taures juosmens srityje, tačiau bet kokiu atveju šildyti rekomenduojama ne ilgiau kaip 20–30 minučių. Veiksmingi ir įvairūs kompresai (pvz., tarkuotų krienų; spiritinis kaštonų užpilas), uždėti ant skaudamos vietos. Dėti juos nugaros, kaklo, juosmens srityje geriau nakčiai. Tokie kompresai gerina kraujotaką, taip malšindami skausmą. Tačiau reikia atsiminti, kad kompresai – tai visas gydymo kursas, kurio rezultatai pastebimi po 5–10 procedūrų. Veiksminga skaudamą vietą įtrinti, o tam galima naudoti čiobrelių užpilą (didelis kiekis čiobrelių žolės užpilamas trupučiu verdančio vandens), kėnių aliejų. Jei skausmas ypač stiprus, vertėtų išmėginti šaltus kompresus – ledo gabalėlių maišelį įsukite į rankšluostį ir palaikykite priglaudę ten, kur skauda. Profesionalus masažas taip pat dažnai padeda atsikratyti skausmo.
· Padeda ir berecepčiai vaistai nuo uždegimo, nuskausminamieji, įvairūs geliai ar tepalai. Pastaruosiuose esančios veiksmingosios medžiagos malšina uždegimą būtent pažeistoje vietoje, nesukeldamos sisteminio poveikio. Nugaros skausmui gydyti labiausiai tinka geliai ir tepalai, kuriuose yra sudedamųjų medžiagų, plečiančių kraujagysles ir pagerinančių pažeistos vietos kraujotaką. Taip pat tokie, kurių sudėtyje yra mentolio. Šis veikia dirginamai ir greitai malšina skausmą. Daugumos tepalų sudėtyje yra vaistinių medžiagų, kurios turi uždegimą ir skausmą malšinantį poveikį, tad išnyksta raumenų spazmai, pažeistoje vietoje normalizuojasi kraujotaka.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę