Šienligės sezonas tęsiasi

Devynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige.
 

Kas sukelia šienligę?


Žiedadulkės yra 15–40 mikrometrų (mm) skersmens augalo mikrosporos. Gėlių ir kitų ryškiai žydinčių ir kvepiančių augalų žiedadulkės yra didelės ir jas išplatina vabzdžiai ir paukščiai. Alergiją dažniausiai sukelia vėju išnešiojamos mažesnės medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės. Jos gali nukeliauti šimtus kilometrų ir daugiau. Net jei šalia namų nėra pievos, rugių lauko ar lapuočių miško, ore augalų žiedadulkių yra ir jos sukelia alergiją.
Urbanizacija, didelis automobilių išmetamųjų dujų kiekis, vakarėjantis gyvenimo stilius siejasi su padažnėjusia miesto gyventojų alergija žiedadulkėms. Užterštame miesto ore žiedadulkės labiau kelia alergiją, augalai gamina didesnį jų kiekį. Dėl atmosferos oro teršalų, ozono, sieros dioksido, kvėpavimo takai yra jautresni ir greičiau prasideda alerginio uždegimo požymiai.
 

Kuo pasireiškia šienligė?


Žiedadulkės kaupiasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse, akių junginėje. Įsijautrinusiems žmonėms žiedadulkių alergenai sukelia sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito simptomus. Tai nosies užburkimas, niežėjimas, pagausėjusi vandeninga sekrecija iš nosies, daugkartinio čiaudulio priepuoliai, uoslės pablogėjimas, abiejų akių niežėjimas, ašarojimas, junginės paraudimas, paburkimas.
Yra žinoma, kad žiedadulkių alergenus perneša ir labai mažos (submikroninės) augalų dalelės, atmosferos teršalų dalelės. Jos ir nuo žiedadulkių grūdelių atskilusios 0,5–2,5 mm dydžio krakmolo dalelės gali patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti astmos priepuolius. Ketvirtadaliui pacientų žydint augalams pasireiškia astmos požymių: kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.
47–70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, žmonių patiria alergijos maistui požymių. Alergiją jiems sukelia švieži vaisiai (obuolys, nektarinas, persikas, vyšnia, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai (lazdyno, graikiniai, žemės, migdolai ir kt.).
Kadangi meduje yra žiedadulkių, apie pusė sergančiųjų šienlige negali valgyti medaus. Kryžminės alergijos maistui požymiai yra lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas, prasidedantys nedelsiant, suvalgius šviežių vaisių ar daržovių (burnos alergijos sindromas).
Alerginė reakcija gali išplisti ir prasidėti odos dilgėlinė bei angioedema, rinokonjunktyvitas, astma, anafilaksija, sutrikti virškinamojo trakto funkcija.
 

Kaip apsisaugoti nuo alergijos žiedadulkėms?


Alerginei ligai prasidėti lemiamą įtaką turi paveldimumas (genai) ir aplinka.
Jei šienlige serga vienas iš tėvų, jų vaikui tikimybė susirgti šia liga yra apie trisdešimt procentų. Jei polinoze serga abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja. Astmos pasireiškimui irgi labai svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga.
Kyla klausimas: ar galime sumažinti alerginės ligos riziką kūdikiui? Įrodyta, kad nėštumo metu svarbu nerūkyti, vengti kontakto su oro alergenais, kuo ilgiau kūdikį maitinti motinos pienu.
Yra duomenų, kad gimusieji žydint augalams ar prieš pat jų žydėjimą dažniau suserga šienlige.


 

Pagrindiniai šienligės simptomų kontrolės būdai


1. Vengti ekspozicijos dideliam žiedadulkių kiekiui.
Pagal alergiją keliančius augalus Europa suskirstyta į kelias zonas. Lietuva yra centrinėje Europos dalyje (lentelė).
Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės.
Lietuvoje kovo–balandžio mėnesiais žydi medžiai, gegužę–liepą – varpinės žolės, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios – piktžolės.
Ką reiškia „ žiedadulkių kiekis“ ir „žiedadulkių progno-zė“? Augalų žiedadulkių struktūra geriausiai matoma pro elektroninį mikroskopą. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. Dėl to galima specialiu aparatu surinktame oro pavyzdyje nustatyti žiedadulkių kiekį.
Žiedadulkių kiekis – tai vienos rūšies žiedadulkių grūdelių skaičius viename kubiniame metre oro per parą. Polinozės simptomai prasideda esant 10–50 žolių žiedadulkių grūdelių viename kubiniame metre oro. Šios žiedadulkių prognozės informuoja apie augalų žydėjimo sezoną, padeda alergiškiems žmonėms planuoti savo laisvalaikį, veiklą, netgi vartojamų vaistų kiekį.
Būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. Nevarstyti langų, vėdinti patalpas anksti ryte ar vėlai vakare, naudoti patalpose, automobilyje oro kondicionierių, keisti jų filtrus. Nešioti akinius nuo saulės, sugrįžus iš lauko į patalpą pakeisti viršutinius rūbus, išplauti nosį, akis virintu vandeniu ar specialiu tirpalu, kasdien trinkti galvą, nemiegoti ant šieno ir t.t.
2. Nevalgyti alergiją sukeliančių maisto produktų.
3. Nerūkyti.
4. Vartoti vaistų, mažinančių alergijos požymius.
Kadangi visiškai apsisaugoti nuo žiedadulkių alergenų neįmanoma, alerginio rinokonjunktyvito simptomams mažinti dažniausiai vartojami antihistamininių vaistų nosies ir akių lašai (emedastinas, azelastinas, levokabastinas) ar tabletės (antrosios kartos ir naujieji vaistai – ebastinas, loratadinas, cetirizinas, akrivastinas, levocetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas) ir į nosį purškiami gliukokortikosteroidai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas).
Vietinio poveikio putliųjų ląstelių stabilizatoriai (natrio kromoglikatas, nedokromilas, lodoksamidas) sumažina konjunktyvito simptomus.
Esant smarkiam nosies užburkimui, ne ilgiau kaip savaitę galima skirti dekongestantų (pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt).
Antileukotrieniniai vaistai (montelukastas) derinyje su kitais vaistais veiksmingiau sumažina alerginio rinokonjunktyvito, astmos požymius.
Labai sunkios eigos šienligė gydoma trumpais geriamųjų gliukokortikoidų kursais.
Dėl žiedadulkių alergenų paūmėjusios astmos gydymas nesiskiria nuo galiojančių astmos gydymo pakopomis rekomendacijų.
5. Taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.
Tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui.
Šį gydymą skiria tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, ligos simptomus, vartojamų vaistų kiekį, apsaugantis nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, ligos progresavimo. 

Kuo pasireiškia šienligė?


Žiedadulkės kaupiasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse, akių junginėje. Įsijautrinusiems žmonėms žiedadulkių alergenai sukelia sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito simptomus. Tai nosies užburkimas, niežėjimas, pagausėjusi vandeninga sekrecija iš nosies, daugkartinio čiaudulio priepuoliai, uoslės pablogėjimas, abiejų akių niežėjimas, ašarojimas, junginės paraudimas, paburkimas.
Yra žinoma, kad žiedadulkių alergenus perneša ir labai mažos (submikroninės) augalų dalelės, atmosferos teršalų dalelės. Jos ir nuo žiedadulkių grūdelių atskilusios 0,5–2,5 mm dydžio krakmolo dalelės gali patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti astmos priepuolius. Ketvirtadaliui pacientų žydint augalams pasireiškia astmos požymių: kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.
47–70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, žmonių patiria alergijos maistui požymių. Alergiją jiems sukelia švieži vaisiai (obuolys, nektarinas, persikas, vyšnia, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai (lazdyno, graikiniai, žemės, migdolai ir kt.).
Kadangi meduje yra žiedadulkių, apie pusė sergančiųjų šienlige negali valgyti medaus. Kryžminės alergijos maistui požymiai yra lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas, prasidedantys nedelsiant, suvalgius šviežių vaisių ar daržovių (burnos alergijos sindromas).
Alerginė reakcija gali išplisti ir prasidėti odos dilgėlinė bei angioedema, rinokonjunktyvitas, astma, anafilaksija, sutrikti virškinamojo trakto funkcija.
 

Kaip apsisaugoti nuo alergijos žiedadulkėms?


Alerginei ligai prasidėti lemiamą įtaką turi paveldimumas (genai) ir aplinka.
Jei šienlige serga vienas iš tėvų, jų vaikui tikimybė susirgti šia liga yra apie trisdešimt procentų. Jei polinoze serga abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja. Astmos pasireiškimui irgi labai svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga.
Kyla klausimas: ar galime sumažinti alerginės ligos riziką kūdikiui? Įrodyta, kad nėštumo metu svarbu nerūkyti, vengti kontakto su oro alergenais, kuo ilgiau kūdikį maitinti motinos pienu.
Yra duomenų, kad gimusieji žydint augalams ar prieš pat jų žydėjimą dažniau suserga šienlige.
 

Pagrindiniai šienligės simptomų kontrolės būdai


1. Vengti ekspozicijos dideliam žiedadulkių kiekiui.
Pagal alergiją keliančius augalus Europa suskirstyta į kelias zonas. Lietuva yra centrinėje Europos dalyje (lentelė).
Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės.
Lietuvoje kovo–balandžio mėnesiais žydi medžiai, gegužę–liepą – varpinės žolės, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios – piktžolės.
Ką reiškia „ žiedadulkių kiekis“ ir „žiedadulkių progno-zė“? Augalų žiedadulkių struktūra geriausiai matoma pro elektroninį mikroskopą. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. Dėl to galima specialiu aparatu surinktame oro pavyzdyje nustatyti žiedadulkių kiekį.
Žiedadulkių kiekis – tai vienos rūšies žiedadulkių grūdelių skaičius viename kubiniame metre oro per parą. Polinozės simptomai prasideda esant 10–50 žolių žiedadulkių grūdelių viename kubiniame metre oro. Šios žiedadulkių prognozės informuoja apie augalų žydėjimo sezoną, padeda alergiškiems žmonėms planuoti savo laisvalaikį, veiklą, netgi vartojamų vaistų kiekį.
Būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. Nevarstyti langų, vėdinti patalpas anksti ryte ar vėlai vakare, naudoti patalpose, automobilyje oro kondicionierių, keisti jų filtrus. Nešioti akinius nuo saulės, sugrįžus iš lauko į patalpą pakeisti viršutinius rūbus, išplauti nosį, akis virintu vandeniu ar specialiu tirpalu, kasdien trinkti galvą, nemiegoti ant šieno ir t.t.
2. Nevalgyti alergiją sukeliančių maisto produktų.
3. Nerūkyti.
4. Vartoti vaistų, mažinančių alergijos požymius.
Kadangi visiškai apsisaugoti nuo žiedadulkių alergenų neįmanoma, alerginio rinokonjunktyvito simptomams mažinti dažniausiai vartojami antihistamininių vaistų nosies ir akių lašai (emedastinas, azelastinas, levokabastinas) ar tabletės (antrosios kartos ir naujieji vaistai – ebastinas, loratadinas, cetirizinas, akrivastinas, levocetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas) ir į nosį purškiami gliukokortikosteroidai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas).
Vietinio poveikio putliųjų ląstelių stabilizatoriai (natrio kromoglikatas, nedokromilas, lodoksamidas) sumažina konjunktyvito simptomus.
Esant smarkiam nosies užburkimui, ne ilgiau kaip savaitę galima skirti dekongestantų (pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt).
Antileukotrieniniai vaistai (montelukastas) derinyje su kitais vaistais veiksmingiau sumažina alerginio rinokonjunktyvito, astmos požymius.
Labai sunkios eigos šienligė gydoma trumpais geriamųjų gliukokortikoidų kursais.
Dėl žiedadulkių alergenų paūmėjusios astmos gydymas nesiskiria nuo galiojančių astmos gydymo pakopomis rekomendacijų.
5. Taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.
Tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui.
Šį gydymą skiria tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, ligos simptomus, vartojamų vaistų kiekį, apsaugantis nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, ligos progresavimo.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Inceptum
2010-04-29 11:13
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
inceptum
2010-04-15 21:59
Be kitų svarbių priemonių, labai svarbios yra inhaliacijos. Šiais klasimais galime padėti, kadangi parduodame naujus japoniškus inhaliatorius "OMRON" kaina 188 litai. Tai puiki priemonė Jums ar Jūsų vaikui nuo bronchito, laringito, astmos ir kitų ligų, bei profilaktika nuo peršalimo ligų. Pristatome visoje Lietuvoje. www.inceptum.lt

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai