Žiedadulkės yra 15–40 mikrometrų (mm) skersmens augalo mikrosporos. Gėlių ir kitų ryškiai žydinčių ir kvepiančių augalų žiedadulkės yra didelės ir jas išplatina vabzdžiai ir paukščiai. Alergiją dažniausiai sukelia vėju išnešiojamos mažesnės medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės. Jos gali nukeliauti šimtus kilometrų ir daugiau. Net jei šalia namų nėra pievos, rugių lauko ar lapuočių miško, ore augalų žiedadulkių yra ir jos sukelia alergiją.
Urbanizacija, didelis automobilių išmetamųjų dujų kiekis, vakarėjantis gyvenimo stilius siejasi su padažnėjusia miesto gyventojų alergija žiedadulkėms. Užterštame miesto ore žiedadulkės labiau kelia alergiją, augalai gamina didesnį jų kiekį. Dėl atmosferos oro teršalų, ozono, sieros dioksido, kvėpavimo takai yra jautresni ir greičiau prasideda alerginio uždegimo požymiai.
Žiedadulkės kaupiasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse, akių junginėje. Įsijautrinusiems žmonėms žiedadulkių alergenai sukelia sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito simptomus. Tai nosies užburkimas, niežėjimas, pagausėjusi vandeninga sekrecija iš nosies, daugkartinio čiaudulio priepuoliai, uoslės pablogėjimas, abiejų akių niežėjimas, ašarojimas, junginės paraudimas, paburkimas.
Yra žinoma, kad žiedadulkių alergenus perneša ir labai mažos (submikroninės) augalų dalelės, atmosferos teršalų dalelės. Jos ir nuo žiedadulkių grūdelių atskilusios 0,5–2,5 mm dydžio krakmolo dalelės gali patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti astmos priepuolius. Ketvirtadaliui pacientų žydint augalams pasireiškia astmos požymių: kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.
47–70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, žmonių patiria alergijos maistui požymių. Alergiją jiems sukelia švieži vaisiai (obuolys, nektarinas, persikas, vyšnia, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai (lazdyno, graikiniai, žemės, migdolai ir kt.).
Kadangi meduje yra žiedadulkių, apie pusė sergančiųjų šienlige negali valgyti medaus. Kryžminės alergijos maistui požymiai yra lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas, prasidedantys nedelsiant, suvalgius šviežių vaisių ar daržovių (burnos alergijos sindromas).
Alerginė reakcija gali išplisti ir prasidėti odos dilgėlinė bei angioedema, rinokonjunktyvitas, astma, anafilaksija, sutrikti virškinamojo trakto funkcija.
Alerginei ligai prasidėti lemiamą įtaką turi paveldimumas (genai) ir aplinka.
Jei šienlige serga vienas iš tėvų, jų vaikui tikimybė susirgti šia liga yra apie trisdešimt procentų. Jei polinoze serga abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja. Astmos pasireiškimui irgi labai svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga.
Kyla klausimas: ar galime sumažinti alerginės ligos riziką kūdikiui? Įrodyta, kad nėštumo metu svarbu nerūkyti, vengti kontakto su oro alergenais, kuo ilgiau kūdikį maitinti motinos pienu.
Yra duomenų, kad gimusieji žydint augalams ar prieš pat jų žydėjimą dažniau suserga šienlige.
1. Vengti ekspozicijos dideliam žiedadulkių kiekiui.
Pagal alergiją keliančius augalus Europa suskirstyta į kelias zonas. Lietuva yra centrinėje Europos dalyje (lentelė).
Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės.
Lietuvoje kovo–balandžio mėnesiais žydi medžiai, gegužę–liepą – varpinės žolės, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios – piktžolės.
Ką reiškia „ žiedadulkių kiekis“ ir „žiedadulkių progno-zė“? Augalų žiedadulkių struktūra geriausiai matoma pro elektroninį mikroskopą. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. Dėl to galima specialiu aparatu surinktame oro pavyzdyje nustatyti žiedadulkių kiekį.
Žiedadulkių kiekis – tai vienos rūšies žiedadulkių grūdelių skaičius viename kubiniame metre oro per parą. Polinozės simptomai prasideda esant 10–50 žolių žiedadulkių grūdelių viename kubiniame metre oro. Šios žiedadulkių prognozės informuoja apie augalų žydėjimo sezoną, padeda alergiškiems žmonėms planuoti savo laisvalaikį, veiklą, netgi vartojamų vaistų kiekį.
Būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. Nevarstyti langų, vėdinti patalpas anksti ryte ar vėlai vakare, naudoti patalpose, automobilyje oro kondicionierių, keisti jų filtrus. Nešioti akinius nuo saulės, sugrįžus iš lauko į patalpą pakeisti viršutinius rūbus, išplauti nosį, akis virintu vandeniu ar specialiu tirpalu, kasdien trinkti galvą, nemiegoti ant šieno ir t.t.
2. Nevalgyti alergiją sukeliančių maisto produktų.
3. Nerūkyti.
4. Vartoti vaistų, mažinančių alergijos požymius.
Kadangi visiškai apsisaugoti nuo žiedadulkių alergenų neįmanoma, alerginio rinokonjunktyvito simptomams mažinti dažniausiai vartojami antihistamininių vaistų nosies ir akių lašai (emedastinas, azelastinas, levokabastinas) ar tabletės (antrosios kartos ir naujieji vaistai – ebastinas, loratadinas, cetirizinas, akrivastinas, levocetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas) ir į nosį purškiami gliukokortikosteroidai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas).
Vietinio poveikio putliųjų ląstelių stabilizatoriai (natrio kromoglikatas, nedokromilas, lodoksamidas) sumažina konjunktyvito simptomus.
Esant smarkiam nosies užburkimui, ne ilgiau kaip savaitę galima skirti dekongestantų (pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt).
Antileukotrieniniai vaistai (montelukastas) derinyje su kitais vaistais veiksmingiau sumažina alerginio rinokonjunktyvito, astmos požymius.
Labai sunkios eigos šienligė gydoma trumpais geriamųjų gliukokortikoidų kursais.
Dėl žiedadulkių alergenų paūmėjusios astmos gydymas nesiskiria nuo galiojančių astmos gydymo pakopomis rekomendacijų.
5. Taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.
Tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui.
Šį gydymą skiria tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, ligos simptomus, vartojamų vaistų kiekį, apsaugantis nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, ligos progresavimo.
Žiedadulkės kaupiasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse, akių junginėje. Įsijautrinusiems žmonėms žiedadulkių alergenai sukelia sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito simptomus. Tai nosies užburkimas, niežėjimas, pagausėjusi vandeninga sekrecija iš nosies, daugkartinio čiaudulio priepuoliai, uoslės pablogėjimas, abiejų akių niežėjimas, ašarojimas, junginės paraudimas, paburkimas.
Yra žinoma, kad žiedadulkių alergenus perneša ir labai mažos (submikroninės) augalų dalelės, atmosferos teršalų dalelės. Jos ir nuo žiedadulkių grūdelių atskilusios 0,5–2,5 mm dydžio krakmolo dalelės gali patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti astmos priepuolius. Ketvirtadaliui pacientų žydint augalams pasireiškia astmos požymių: kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.
47–70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, žmonių patiria alergijos maistui požymių. Alergiją jiems sukelia švieži vaisiai (obuolys, nektarinas, persikas, vyšnia, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai (lazdyno, graikiniai, žemės, migdolai ir kt.).
Kadangi meduje yra žiedadulkių, apie pusė sergančiųjų šienlige negali valgyti medaus. Kryžminės alergijos maistui požymiai yra lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas, prasidedantys nedelsiant, suvalgius šviežių vaisių ar daržovių (burnos alergijos sindromas).
Alerginė reakcija gali išplisti ir prasidėti odos dilgėlinė bei angioedema, rinokonjunktyvitas, astma, anafilaksija, sutrikti virškinamojo trakto funkcija.
Alerginei ligai prasidėti lemiamą įtaką turi paveldimumas (genai) ir aplinka.
Jei šienlige serga vienas iš tėvų, jų vaikui tikimybė susirgti šia liga yra apie trisdešimt procentų. Jei polinoze serga abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja. Astmos pasireiškimui irgi labai svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga.
Kyla klausimas: ar galime sumažinti alerginės ligos riziką kūdikiui? Įrodyta, kad nėštumo metu svarbu nerūkyti, vengti kontakto su oro alergenais, kuo ilgiau kūdikį maitinti motinos pienu.
Yra duomenų, kad gimusieji žydint augalams ar prieš pat jų žydėjimą dažniau suserga šienlige.
1. Vengti ekspozicijos dideliam žiedadulkių kiekiui.
Pagal alergiją keliančius augalus Europa suskirstyta į kelias zonas. Lietuva yra centrinėje Europos dalyje (lentelė).
Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės.
Lietuvoje kovo–balandžio mėnesiais žydi medžiai, gegužę–liepą – varpinės žolės, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios – piktžolės.
Ką reiškia „ žiedadulkių kiekis“ ir „žiedadulkių progno-zė“? Augalų žiedadulkių struktūra geriausiai matoma pro elektroninį mikroskopą. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. Dėl to galima specialiu aparatu surinktame oro pavyzdyje nustatyti žiedadulkių kiekį.
Žiedadulkių kiekis – tai vienos rūšies žiedadulkių grūdelių skaičius viename kubiniame metre oro per parą. Polinozės simptomai prasideda esant 10–50 žolių žiedadulkių grūdelių viename kubiniame metre oro. Šios žiedadulkių prognozės informuoja apie augalų žydėjimo sezoną, padeda alergiškiems žmonėms planuoti savo laisvalaikį, veiklą, netgi vartojamų vaistų kiekį.
Būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. Nevarstyti langų, vėdinti patalpas anksti ryte ar vėlai vakare, naudoti patalpose, automobilyje oro kondicionierių, keisti jų filtrus. Nešioti akinius nuo saulės, sugrįžus iš lauko į patalpą pakeisti viršutinius rūbus, išplauti nosį, akis virintu vandeniu ar specialiu tirpalu, kasdien trinkti galvą, nemiegoti ant šieno ir t.t.
2. Nevalgyti alergiją sukeliančių maisto produktų.
3. Nerūkyti.
4. Vartoti vaistų, mažinančių alergijos požymius.
Kadangi visiškai apsisaugoti nuo žiedadulkių alergenų neįmanoma, alerginio rinokonjunktyvito simptomams mažinti dažniausiai vartojami antihistamininių vaistų nosies ir akių lašai (emedastinas, azelastinas, levokabastinas) ar tabletės (antrosios kartos ir naujieji vaistai – ebastinas, loratadinas, cetirizinas, akrivastinas, levocetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas) ir į nosį purškiami gliukokortikosteroidai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas).
Vietinio poveikio putliųjų ląstelių stabilizatoriai (natrio kromoglikatas, nedokromilas, lodoksamidas) sumažina konjunktyvito simptomus.
Esant smarkiam nosies užburkimui, ne ilgiau kaip savaitę galima skirti dekongestantų (pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt).
Antileukotrieniniai vaistai (montelukastas) derinyje su kitais vaistais veiksmingiau sumažina alerginio rinokonjunktyvito, astmos požymius.
Labai sunkios eigos šienligė gydoma trumpais geriamųjų gliukokortikoidų kursais.
Dėl žiedadulkių alergenų paūmėjusios astmos gydymas nesiskiria nuo galiojančių astmos gydymo pakopomis rekomendacijų.
5. Taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.
Tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui.
Šį gydymą skiria tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, ligos simptomus, vartojamų vaistų kiekį, apsaugantis nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, ligos progresavimo.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę