Įdomu, kokių idėjų vedini dirbo šio muziejaus pradininkai, pirmųjų ekspozicijų kūrėjai?
Lietuvos vaistininkų draugija ir Lietuvos farmaceutų sąjunga dar prieškariu rinko įdomesnę medžiagą ir daiktus, turėta patalpa jiems saugoti. Bet nebuvo žmogaus, kuris tuo užsiimtų iš esmės, o po praėjusio amžiaus keturiasdešimtųjų, kai visos draugijos uždarytos kaip pavojingos sovietinei sistemai, ši sritis liko visai be priežiūros. Vis dėlto daiktai arba muziejaus pradmenys atsidūrė Medicinos fakulteto rūmų rūsiuose. 1946 metų potvynis juos apgadino, išliko tik keletas daiktų. Jie atsidūrė profesoriaus Benedikto Šiaulio kabinete. Po jo mirties tvarkant kabinetą susimąstyta, ką su jais daryti. Taip būsimieji eksponatai pateko į vaistininko docento Alfonso Kaikario rankas. Jis rūpinosi, kad maža ekspozicija išaugtų ir taptų unikaliu muziejumi. Nė viena Lietuvos aukštoji mokykla tokio muziejaus neturi. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (muziejaus steigėjo – aut. past.) reprezentacija – tik dalis veiklos. Muziejuje ir studijuojama. Vienaip, kai apie savo specialybės raidą studentai sužino auditorijoje, ir kitaip paskaitos vyksta tarp gyvų daiktų, kur istorija skamba savaime. Viena iš muziejaus ekspozicijų – 19 a. pabaigos vaistinė su visais savo daiktais ir patalpomis, kokios anuomet buvo: oficina, „Materialiniu kambariu“, vaistų gamybos ir saugojimo patalpomis. Atliktas didelis darbas, kad muziejus kalbėtų, bylotų, turėtų savo aurą ir nebūtų pilkas, valdiškas. Bet kuris muziejus gyvuos, jei bus asmenybės, žmonės, turintys viziją, kurie užsidegę rinks medžiagą ir uždegs kitus.
Kokia asmenybė buvo muziejaus įkūrėjas, dėstytojas ir mokslininkas doc. Alfonsas Kaikaris?
Įsimintinas docento dėmesingumas kiekvienam žmogui, erudicija, meilė savo darbui, diplomatiški sprendimai, įsiklausymas į kito žmogaus mintis, subtilus humoras. Pasakodamas apie eksponatus, paminėdavo, kieno dėka tas daiktas pateko į muziejų, kas jį restauravo. A.Kaikaris vadovavosi patirtimi, kad geras žodis ir draugiška atmosfera padeda gydyti sunkiausias ligas. Jo sukurta muziejaus aplinka tam neabejotinai tebetarnauja. Oficinoje pasitinka užrašas „Huc intrantibus salus” („Įeinančiajam linkime sveikatos”), svečiams „skiriama“ vaistų „Elixir ad longam vitam” („Ilgo gyvenimo eliksyro”), specialiai moterims – „Syrupus adianti capilorum Veneris” („Veneros plaukų švelninamojo sirupo”). Pagaminta pagal viduramžių receptus.
Jei jau padvelkė viduramžiais, kas labiausiai kristų į akis tų laikų, pavadinkime, sveikatinimo sistemose?
Tai būtų egzorcizmas, beje, taikomas ir šiandien. „Piktosios dvasios“ įtaka žmonių sveikatai pripažįstama visose religijose. Štai Tibeto medicina nurodo, kad 25 proc. ligų lemia demonai. Krikščionybės arsenale, prie ligonio lovos kovojant su tamsos jėgomis, – ne tik egzorcizmas. Maldos šventiesiems globėjams, gelbstintiems nuo įvairių ligų, ilgus amžius buvo labai populiarios. Šventieji turėjo „specializaciją“: šv. Agota – motinų, praradusių pieną, globėja, šv. Ona globojo gimdyves, šv. Antanas Paduvietis – sergančius vaikus, šv. Apolonija globojo kenčiančius dantų skausmą, šv. Fabijonas – raupsuotuosius ir maru susirgusius. Šv. Liucija globojo sergančius akių ligomis, šv. Rokas – maru, raupsais, cholera, šiuo metu – ir AIDS; šv. Valentinas – epilepsija sergančius. Šv. Kosma ir šv. Damijonas, šv. mergelė Marija – tai „universalūs“ globėjai.
Ypač turtingą globėjų sąrašą turi stačiatikiai. Šioje tradicijoje yra maldynai, pritaikyti įvairioms ligoms gydyti. Lietuvoje tebegyva tradicija sveikatos malonių melsti prie jomis pagarsėjusių šventųjų paveikslų, už pasveikimą atsidėkojant votais – padėkos ženklais. Bažnyčiose aukojamos išgydymo šv. Mišios, rengiami atlaidai, kurių konkrečios dienos skiriamos melsti ligoniams sveikatos. Šios asmeninio tikėjimo formos yra tarsi atokiau nuo mūsiškės sveikatos priežiūros paslaugų ir nesudaro etinių sankirtų.
Kokių taisyklų laikėsi žiniuoniai, žolininkai, bobutės – senovės lietuvių gydymo žinovai?
Nė vienas tikras žolininkas neimdavo pinigų už suteiktą pagalbą, nė vienas neprasigyveno padėdamas kitiems. Nebent pasveikęs žmogus atnešdavo sūrį ar lašinių puspaltį. Į klausimą, kodėl padėję veltui, mano kalbinti senieji žolininkai atsakydavo: Dievulis supyks ir dovaną pasiims, kaip aš tada žmonėms padėsiu. Tuo Lietuvos žiniuoniai panašūs į pirmuosius krikščionis gydytojus anargirikus, gydžiusius be užmokesčio – „veltui gavote, veltui ir atiduokite“. Žaliavos rinkti eidavo švariai apsirengę ir tik geros nuotaikos. Jei esi piktas ar blogai nusiteikęs, prie gyduolių geriau nesiartink – vaistas nebus tinkamas. Vaistus saugodavo ne ilgiau kaip dvejus metus, tada ne išmesdavo, o sudegindavo; vaistas – šventas daiktas. Stebina ir vaistų formų įvairovė: distiliatai, inhaliacijos, lašai akims ir lašai ausims, nuovirai, milteliai, pelenai, pleistrai, smilkalai, tepalai, antpilai, vonios. Ši formų įvairovė ir gaminti daugiakomponenčiai vaistai liudija, kad darbavosi išmanantys žmonės. Išskirtinis lietuviškų daugiakomponenčių vaistų pavyzdys galėtų būti „Trejos devynerios“. Tai vaistas, kuriame dera svarbiausios senųjų vaistų savybės – vaistingųjų medžiagų įvairovė, užkalbėjimas ir tikėjimo atšvaitai. Pavadinimas „Trejos devynerios“ yra senas pagonybės laikų žodžių junginys, reiškęs stiprybę, galybę, daugumą. Pavadinimas turėjo stebuklingos galios, todėl ne kartą paminimas užkalbėjimuose, pasakose, patarlėse, dainose. Vien tik ištarus vaisto pavadinimą „Trejos devynerios, aš jas visas pažįstu“, vaisto veikimas sustiprėdavo. Vaistas yra daugiakomponentis, sudarytas ne mažiau kaip iš 27 vaistingųjų medžiagų (gali būti ir daugiau). Tokie sudėtiniai vaistai taip pat nėra naujovė pasaulyje. Tibeto brangenybių piliulės gali turėti daugiau nei šimtą sudedamųjų dalių. „Trejos devynerios“ dažniausiai vartotos virškinimo bėdoms įveikti. Kiekvienas žiniuonis turi savąjį trejų devynerių receptą. Ir kiekvienas receptas yra „pats geriausias“; tai žolininko meistriškumo išbandymas ir įrodymas.
Anot padavimo, pirmasis degtinėlę išsunkė piktasis, bet intencija buvusi šviesi – sukurti vaistą. Po to visas pragaras aukštyn kojom apvirto. Matydamas, kad geruoju nesibaigs, tos įstaigos vyresnysis uždraudė savo genčiai gaminti ir gerti peklinę, bet paliepė šio amato išmokyti mus, žmones...
Visko gali būti. „Velnio lašai“ – nuodas ir vaistas, tirpiklis ir konservantas. Tačiau lemia dozė ir laisvas vartotojo pasirinkimas. Linkiu kovotojams prieš alkoholio reklamą Lietuvoje stiprybės ir sėkmės. Mūsų šalyje labai daug pigaus ir nekokybiško alkoholio, vartojamo milžiniškais kiekiais. Apie kokybę galima iliustruoti vieno svečio iš užsienio patirtimi: visą savaitę Lietuvoje viešėjęs ir sočiai įvairių rūšių alaus ragavęs, galiausiai išgėrė naminio alaus. Ištiko astmos priepuolis. Pasirodo, žmogus alergiškas apyniams. Kodėl to nepatyrė iki tol, gausiai vaišinęsis alumi, „geriausiu, ką turime“? Aludariai namudininkai sako, kad pagaminti stipresnio nei šešių procentų alaus neįmanoma. O štai nusipirkti daug stipresnio galime („Aludarių garbės kodeksas“ leidžia gaminti iki 9,5 proc. stiprumo alų).
Muziejuje turime senos literatūros, kurioje nurodyta: „Nuo gero alaus žmonės nepasigeria, tik įgauna geros nuotaikos. O blogas alus varo į pablūdimą.“
Kaip palinkėtumėte naudotis vaistininkystės paveldu ir šiandienos pasiekimais?
XXI a. daro savo: kaip grybai po lietaus dygsta „žolininkės“, „žiniuoniai“, „raganos“, už kelias kiaulpienės šaknis ar šaukštelį medaus nesibodintys imti didelius pinigus. Čia taip pat nieko nauja, naujos tik informacijos priemonės, kuriomis šie žmonės gali pasinaudoti ir naudojasi. Vadinamojoje liaudies arba tautinėje vaistininkystėje, kaip ir oficialiojoje, matome verslo ir pašaukimo dvikovos atšvaitus. Įdomu, kad tautinėje vaistininkystėje pašaukimas dar tebėra stipresnis, o bobutės palėpė – slėpiningesnė nei savitarnos vaistinė.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauHomeopatija Lietuvoje priskiriama netradicinei arba alternatyviajai medicinai. Ją dažnai renkasi tie, kurie ieško natūralesnių gydymo metodų. Vis dėlto neaišku, ar homeopatijos veikimas yra stipresnis nei placebo efektas, kurio vertės tikrai negalime sumenkinti. Pasidalinsime septyniomis įdomybėmis apie homeopatiją, kad apie šią netradicinės medicinos šaką sužinotumėte daugiau. ...
Skaityti daugiauJau daugelį metų ieškoma eliksyro, kuris gali padėti sustabdyti laiką bei išsaugoti jaunystę. Atrodo, laikas eina, tačiau ta stebuklinga piliulė taip ir nebuvo atrasta. O gal priešingai? Dažniausiai geriausi metodai yra tie, kurie – elementariausi, naudojami jau tūkstančius metu ir kuriuos daugelis, sekdamas farmacijos pėdomis, paprasčiausiai pamiršta. Vienas iš tokių unikalių metodų – limfodrenažinis masažas....
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauMalšinti lėtinį vaikų skausmą – tikras iššūkis, mažai esama įrodymų dėl šiai amžiaus grupei taikomų skausmą mažinančio gydymo būdų veiksmingumo. Tačiau, remiantis naujausio tyrimo duomenimis, akupunktūra gali būti toji saugi ir veiksminga gydymo strategija. ...
Skaityti daugiauNorint pristatyti naują masažo būdą ar priminti jau seniau Lietuvoje praktikuojamą visuomet atsiranda rizika, kad skaitytojas jau žino, matė, bandė, gal net nusivylė.. Tačiau šiame informacijos perpildytame pasaulyje labai daug kas žinoma ar bent girdėta. Svarbiau laiku tai prisiminti ir pasinaudoti. Toks požiūris tinka ir kalbant apie masažą. Jo rūšių yra nemažai, dar daugiau vietų, kur jums gali būti atliktas vienoks ar kitoks masažas. ...
Skaityti daugiauPeršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga kartą per metus. Peršalę visada puolame gydytis įvairiomis priemonėmis ir būdais: gerti žolelių arbatas, vartoti vaistus nuo peršalimo, slogos, gerklės skausmo, kosulio ir panašiai. Tačiau prie visų čia išvardintų priemonių yra dar vienas puikus gydymo būdas – inhaliacijos....
Skaityti daugiauNe vien jūra ir saule, ne vien gamta, istorija bei egzotiška virtuve turistus vilioja kelionės į Vietnamą. Tai šalis, kurioje galima pasisemti sveikatos! Vis dažniau nusivylusieji įprastais gydymo būdais, pagalbos ieško Rytuose. ...
Skaityti daugiauKūdikiai masažuojami buvo visais laikais įvairiose kultūrose visame pasaulyje, tam, kad išvengtų ligų, tačiau tai buvo nedovanotinai pamiršta vakarų kultūrose ypač pokario metais. Apie kūdikių masažą ‘priminė’ amerikietė Vimala McClure. 1970 metais ji, būdama studente, dirbo Indijoje, labiausiai nepritekliaus paliestose vietovėse. Ten moterys masažuodavo savo mažylius ir tai buvo tiesiog jų rutinos dalis. Teigiamas prisilietimas suteikė jiems galimybę jaustis saugesniems ir mylimiems....
Skaityti daugiauMokyklos metu: mokoma ugdyti dvasines, dorines ir darnos vertybes, atstatyti ir palaikyti sveikatą, puoselėti žmogiškąsias vertybes, mokoma savistabos ir savikontrolės, judėjimo ir grūdinimosi, kvėpavimo ir meditacijos būdų bei teisingos mitybos, skysčių vartojimo, psichofizinės ir dvasinės savireguliacijos procesų, praktikų, minčių, kūno ir žalingų įpročių higienos, kaitinimosi pirtyje taisyklių. ...
Skaityti daugiauMūsų senoliai pirtį kurdavo talkos dieną, atgaivai po didžiųjų darbų, taip pat kalendorinių švenčių išvakarėse. Žinota, kad gamtos virsmai lengviau įveikiami, kai kūnas parengiamas, kai ir jis patiria pokyčių. Jų esmė – pusiausvyros būsena, o per ją pasirengimas naujam gyvenimo ciklui ir darbams. Šiuolaikine kalba sakant, po pirties žmogaus sąmonė tampa mažiau kontroliuojanti ir mažiau save stebinti. Kartu ji darosi imlesnė idėjoms, atviresnė pokyčiams. Jei taip įvyksta, po pirtelės pasakoma: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs.“ ...
Skaityti daugiauVisi norime, kad mūsų mažieji augtų sveiki. Ne kartą teko matyti tėvus, sukančius galvą, ar tinkamai aprengė savo atžalą, ar jam ne per šalta, ar ne per karšta. O kur dar baimė, kad neperpūstų vasaros vėjas ar kondicionierius, be kurio dažnai neįmanoma apsieiti važiuojant automobiliu... Daugelio šių baimių pavyktų išvengti ir su daugeliu problemų susidoroti, jei vaiką tinkamai grūdintume. ...
Skaityti daugiau„Smėlio dėžės metodas – tai simbolinis žaidimas, kuris savaime veikia gydančiai, ir visai nesvarbu, ar vaiką, ar suaugusįjį. Amžius nėra svarbu, kadangi kiekvienas žmogus turi natūralų žaidimo, kūrybiškumo impulsą, – sako Praktinės psichologijos centro jungistinės krypties psichoanalitikė Goda Rukšaitė, paklausta, kodėl žaidimo metodas taikomas suaugusiems žmonėms. Su pašnekove kalbame apie šį dar daug kam mažai žinomą terapijos metodą ir jo taikymą praktikoje....
Skaityti daugiauŽmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauOranžinė, raudona, žalia, violetinė – spalvos, sukeliančios skirtingas asociacijas, tam tikras nuotaikas. Jos veikia kūną, protą, jausmus, skatina veikti, gali net slėgti. Jau įrodyta, kad spalvos turi įtakos tiek psichologinei, tiek fiziologinei žmogaus būsenai. Spalvų poveikio stoką galime pajusti vėlyvą rudenį ar žiemą be sniego – tuomet spalvoto gyvenimo pasiilgstame labiausiai....
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent jau vaikystėje yra tekę kvėpuoti „virš puodo“. Kad poveikis būtų geresnis, paprastai būdavo pridedama įvairių žolelių arba eterinių aliejų. Žiūrėk, ir kosulys jau palengvėjo. Tačiau ne viskas taip paprasta, sergant tokiomis ligomis, kaip, pavyzdžiui, astma, tokios inhaliacijos yra netikslingos, čia naudojamos kitos priemonės, sergantieji reguliariai „kvėpuoja“ įvairius vaistus. Netrukus skaitykite apie tai, kaip ilgainiui kito inhaliavimo tradicijos....
Skaityti daugiauAtsivertus laikraštį arba skaitant interneto puslapius, akis dažnai užkliūva už įvairiausių skelbimų, siūlančių brangiausią turtą – sveikatą. Kas nesusigundytų? Ypač jei tradiciniai metodai nėra tokie efektyvūs, kaip mums norėtųsi. Tačiau ar visada viskas taip gražu, kaip mums žadama? Skaitykite apie netradicinę mediciną. Jos pliusus ir minusus....
Skaityti daugiau