GELTONASIS GENCIJONAS (lot. Gentiana lutea L.)

(Gentius – Ilirijos karalius, gyvenęs apie 500 m. prieš Kristų; jis šios rūšies augalus suradęs ir tyręs jų gydomąją vertę). Geltonasis gencijonas auga Vidurio ir Pietų Europoje. Lietuvoje gana retai auginamas soduose, vaistinių dekoratyvinių augalų kolekcijose, sodybų gėlynuose. Vartojama jo žievė, kurioje yra karčiųjų medžiagų (gentiopikrozido), geltonų dažo medžiagų, angliavandenių ir kitų medžiagų. Tradicinės indikacijos: tonizuojamoji, apetitą žadinamoji ir virškinimą gerinamoji priemonė. Šalutinis poveikis: kartumynams jautriems žmonėms gali atsirasti galvos skausmai. Negalima vartoti sergant skrandžio ir dvylikapieštės žarnos opalige. Dozavimas ir vartojimas: 1–2 g (arbatiniame šaukštelyje yra apie 3,5 g) žaliavos užplikyti 150ml verdančio vandens (arba užpilti šaltu vandeniu ir trumpai pavirinti), po 5 min. perkošti. Arbatą apetitui gerinti gerti po puodelį 30 min. prieš valgį, esant virškinimo sutrikimų, gerti po valgio 2–4 kartus per dieną. Žaliavos dienos dozė – 2–4 g. Gaminama gencijono tinktūra, skystasis ekstraktas.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai